Šalys, žengiančios i žiniu ekonomiką, ypač rupinasi savo intelektiniu kapitalu. Jo problemos nuo XX amžiaus 7-ojo dešimtmečio pabaigos yra tapę daugelio mokslininku tyrinejimo objektu. Nuo šio termino paminejimo pirmą kartą (anot Feiwal (1975) tai padare John Kenneth Galbraith 1969 metais) iki OECD tarptautinio simpoziumo, skirto nagrineti intelektiniam kapitalui kaip kertiniam šaliu ekonominio augimo ir socialinio progreso elementui (OECD, 1999) praejo tik dvidešimt metu. Per ši laikotarpi išsikristalizavo aiškesnis jo supratimas1. Vienaip ar kitaip intelektinio kapitalo branduolys yra žmogiškasis kapitalas, t.y. žmonems patiems priklausantis intelektas, išsilavinimas, igudžiai, patirtis, vertybes, pasireiškiantys konkrečiai (-ioms) organizacijai (-oms) reikalinga kompetencija. Vienas svarbiausiu šalies ar jos organizaciju intelektinio kapitalo veiksniu – sugebejimas išsiugdyti reikalingos kompetencijos žmones ir juos tinkamai panaudoti. Vienas iš demokratijos bruožu yra tai, jog žmones yra laisvi pasirinkti savo darbo ir gyvenimo vietą. Šia prasme protu nutekejimas yra viena iš esminiu intelektinio kapitalo išsaugojimo problemu.Ši problema tyrineta gana nemažai, tačiau netgi pačioje protu nutekejimo sampratoje egzistuoja daug neaiškumu: skirtinguose mokslo darbuose samprata suprantama skirtingai, išryškinant vieną arba kitą protu nutekejimo reiškinio momentą, dažniausiai – pasiremiant konkrečios šalies patirtimi (Castles, Miller, 1998; Cervantes, Guellec, 2002; Iredale, 1999; Koser, Lutz, 1998).
bei gaunančios protus šalies poziciju (Cervantes, Guellec, 2002; Iredale, 1999; Sylvester, 1993). Šiu autoriu darbuose nagrinejami globaliniai protu nutekejimo aspektai, šio reiškinio priežastys, pasekmes, problemu iveikimo keliai. Tačiau mineti tyrimai daugiau liečia praktini atskiru šaliu kontekstą ir labai menkai susieti su modeliu, metodologiju paieška (Hellemans, 2001; Haile-Mariam, 2002; Emeagwali, 1997; Brobby, Ofosu-Barko, 2002; Brannon, McGee, 2001; Allen, 1991). Taip pat menkai ivertinamas naujai isiliejusiu i pasaulinę rinkos ekonomiką, taip vadinamuju esminius pokyčius patiriančiu šaliu (angl. countries in transition), tarp ju – ir Lietuvos, savitumai, galintys itakoti protu nutekejimo reiškinio supratimą, juose gludinčias priežastis ir pan.
Stankuniene, Sližys (1996), Kazlauskiene (2000). Kuzmickaite (2000) savo disertaciniame darbe tyrinejo naujuosius lietuviu imigrantus Čikagoje (JAV), šiek tiek paliesdama ir protu...
Šį darbą sudaro 8196 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!