Prostitucija ir savadavimas. Kriminologinis tyrimas Klaipedos mieste

Įvadas Šiame darbe nagrinėjamos baudžiamosios atsakomybės už vertimąsi prostitucijos verslų reglamentavimo problemos. Prostitucijos verslo organizavimo kaip viena iš organizuoto nusikalstamumo pasireiškimo formų baudžiamosios atsakomybės problemos. Europos Sąjungos strateginės gairės kovojant su prekyba moterimis ir vaikais. Įvertinus besiplečiančius prekybos moterimis mastus Europos Sąjungoje, iškilo būtinybė suvienyti jėgas kovai su šiuo nusikaltimu ir suformuoti bendrą ES strategiją. Darbo aktualumas. Prostitucija tai labai senas socialinis reiškinys, kuris daro įtaką valstybei, visuomeniniam-ekonominiam bei socialiniam saugumui ir yra aktuali šių dienų problema valstybes mastu sprendžiant jos legalizavimą teisiniu, moraliniu ir kt. aspektais Lietuvoje yra mažai tyrinėta. Baudžiamosios politikos ir teisinio reglamentavimo aspektus šį problema yra praktiškai nepaliesta Lietuvos mokslininkų Darbo hipotezė. Nekontroliuojama prostitucija kelia grėsmę visuomenės socialiniam ir ekonominiam suverenumui. Prostitucija ir atsakomybės už ją teisinis reguliavimas Lietuvos ir kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose turi daug socialinių ir teisių aspektų. Tyrimo dalykas-prostitucijos teisinio reglamentavimo vaidmuo socialinėje ir ekonominėje sferose. Tyrimo objektas- prostitucija ir atsakomybės už ją teisinis reguliavimas Lietuvos ir kitų valstybių įstatymuose Darbo tikslas – išnagrinėti prostitucijos ir atsakomybės už ją teisinio reguliavimo Lietuvos ir kitų valstybių įstatymuose probleminius aspektus. Darbo uždaviniai: 1. nustatyti prostitucijos sampratą, požymius; 2. išnagrinėti prostitucijos kriminologines tendencija Lietuvoje; 3. ištirti atsakomybės už prostituciją teisinį reglamentavimą Lietuvos ir užsienio baudžiamosiose įstatymuose; 4. nustatyti atsakomybės už prostituciją baudžiamosios atsakomybės sąlygas Darbo metodai: teisės aktų sisteminė ir loginės analizė, teorinės literatūros sisteminė, lyginamoji analizė, statistinės analizė. Pagrindinės sąvokos. Prostitucija - lytinis santykiavimas arba kūno pasiūla gašlumui patenkinti už materialinį atlyginimą. Suteneris-asmuo vadovaujantis prostitutėms, tarpininkas tarp kliento ir prostitutės. Socialinė kontrolė-socialinis mechanizmas; užtikrina, kad būtų laikomasi tam tikrų apribojimų, kurių pažeidimas trikdo socialinės sistemos funkcionavimą. Organizuotas nusikalstamumas-visuomenės dalis, kuri siekia veikti už visuomenės ir vyriausybių ribų, ją sudaro tūkstančiai jos struktūrose veikiančių nusikaltėlių, o pačios struktūros yra tokios pat kompleksinės kaip ir bet kokios kitos didelės korporacijos, ir jos labiau paklūsta saviems nei įstatyminės valdžios įstatymams. 1.Prostitucija: samprata, požymiai bei kriminologinės tendencijos Lietuvoje bei užsienio valstybėse Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje buvo priimta daug tarptautinių susitarimų, konvencijų, sutarčių, nukreiptų prieš prekybą žmonėmis. Tačiau prekybos žmonėmis problema buvo iškelta jau XIX amžiaus pabaigoje. 1899 m. Londone įvyko Tarptautinė konferencija dėl kovos su prekyba moterimis seksualiniais tikslais, kurios dalyviai kreipėsi į visas valstybes, siūlydami sudaryti daugiašalius susitarimus dėl kovos su prekyba moterimis, sudaryti atitinkamus nacionalinius komitetus.1 1904 ir 1910 metais buvo sudaryti pirmieji tarptautiniai susitarimai dėl bendradarbiavimo kovojant su prekyba žmonėmis, kurie iš esmės buvo papildyti 1921 ir 1933 metų konvencijomis. 2000 m. gruodžio 13 d. Palerme buvo pasirašyta Jungtinių Tautų Konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir ją papildantis Protokolas dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja. Tada minėtą konvenciją pasirašė ir Lietuvos Respublika, o ją ratifikavo 2003 metais. Europos Sąjungos strateginės gairės kovojant su prekyba moterimis ir vaikais. Įvertinus besiplečiančius prekybos moterimis mastus Europos Sąjungoje, iškilo būtinybė suvienyti jėgas kovai su šiuo nusikaltimu ir suformuoti bendrą ES strategiją. Norint efektyviai kovoti su tokiu sudėtingu ir gerai organizuotu nusikaltimu, būtina sudaryti bendrą frontą: 1. būtina sujungti įvairių institucijų-vyriausybinių, NVO, tarptau­tinių-jėgas (pvz., policija, pasienio tarnybos, konsuliniai skyriai, pagalbą aukoms teikiančios nevyriausybinės organizacijos, kt.); 2. būtina šalims bendradarbiauti (prekyba žmonėmis yra tarptautinio masto reiškinys, apimantis daugelį šalių, todėl ir kovoti su juo reikia visoms susijusioms šalims); 3. būtinas bendras požiūris, bendra kovos su prekyba žmonėmis strategija bei jos įgyvendinimo praktika; 4. būtina nuolat ir operatyviai keistis informacija bei dalytis geriausia patirtimi.2 Šioms naujoms XXI amžiaus problemoms įvertinti 2002 m. rugsėjo 18-20 dienomis Briuselyje buvo surengta Europos šalių konferencija „Kova su prekyba žmonėmis ir prevencija". Ją organizavo Tarptautinė migracijos organizacija, Europos Parlamentas ir Europos Komisija. Jos išdava- priimta Briuselio deklaracija.3 Briuselio deklaracija - tai kvietimas Europos šalims netoleruoti šios naujos vergovės formos, tai gairės, kaip kovoti su prekyba žmonėmis, kaip sustiprinti prevencinį darbą šioje srityje. Briuselio deklaracija „Prekybos žmonėmis prevencija ir kova su prekyba žmonėmis" bei jos priedai - Rekomendacijos, Standartai ir Geriausia praktika susideda iš 4 dalių: • Bendradarbiavimo ir koordinavimo priemonės (tarp šalių, institucijų; bendrų organų steigimas) • Prevencija • Prekybos žmonėmis aukų apsauga • Policijos ir teisinių institucijų bendradarbiavimas.4 Čia apžvelgsime pagrindines Briuselio deklaracijos nuostatas bei rekomendacijas efektyvesnei kovai su prekyba žmonėmis Europoje. 1) Bendradarbiavimo ir koordinavimo priemonės: a) Stiprinti ryšius ir bendradarbiavimą tarp šalių, ypatingą dėmesį skirti integruojant šalis ES kandidates į bendras struktūras ir veiklas; b) Įkurti daugiadisciplinę Europos ekspertų grupę, kuri stebėtų naujas tendencijas ir teiktų rekomendacijas; šalių lygmeniu - paskirti specialius koordinatorius; c) Kurti ir tobulinti Europos politiką prekybos žmonėmis prevencijos klausimais; d) Stiprinti Europos šalių bendradarbiavimą apsaugant aukas; e) Skatinti Europos duomenų bazės apie dingusius žmones sukūrimą, ypatingą dėmesį skiriant nelydimiems nepilname­čiams, kurie gali tapti prekybos vaikais aukomis; Mobilizuoti įvairias ES priemones, pvz., PHARE, CARDS, STOP, kt. programas, prekybos žmonėmis problemoms spręsti.5 2) Prevencija a) Ieškoti giluminių prekybos žmonėmis priežasčių ir stengtis jas pašalinti; b) visokeriopai remti tyrimus šioje srityje; ypatingą dėmesį skirti paklausos tyrimams; c) Specializuoti mokymai visų su prekyba žmonėmis susiduriančių institucijų atstovams; d) Intensyvinti informacines kampanijas, didinti žinojimą, skleisti visapusišką tikrovišką informaciją, remti „karštas linijas"; e) Didinti administracinę kontrolę ir veiklos monitoringą įvairių įdarbinimo užsienyje bei turistinių agentūrų, eskorto firmų, agentūrų, siūlančių vedybines paslaugas, kt.; f) Ypatingas dėmesys turi būti skinamas prekybos vaikais prevencijai.6 3) Pagalba aukoms, auką apsauga a) Tiesioginė neatidėliotina pagalba turi būti kompleksinė ir įvairiapusė — pastogė, fizinė apsauga, teisinė, socialinė ir psichologinė parama, medicinos pagalba; b) Aukos, kaip liudytojai. Aukoms, bendradarbiaujančioms su teisėsaugos organais, turi būti užtikrinta fizinė apsauga; būtina garantuoti apklausų konfidencialumą, galimybę konsultuotis su nepriklausomais advokatais/ teisininkais; c) Remti aukų reintegraciją. 4) Policijos ir teisėsaugos organų bendradarbiavimas a) Įstatymai. Teisinė sistema turi užkirsti kelią prekybos žmonėmis atvejams; įstatymais turi būti užtikrinta aukų apsauga, draudžiamas nelegalus darbas, trečių asmenų prostitucijos išnaudojimas; b) Specializacija ir apsikeitimas. Kiekvienoje šalyje reikėtų įkurti specializuotas prekybos žmonėmis tyrimo grupes; plačiau panaudoti Europos ekspertus; c) Tyrimo metodai. Reikia rasti būdus, kaip patraukti baudžiamojon atsakomybėn prekeivius, nesiremiant vien aukos liudijimu; naudoti naujausius technikos laimėjimus ir DNR tyrimus; atlikti įtartinų finansinių operacijų patikrą;7 1.1.Prostitucija kaip socialinis reiškinys Prostitucijos biznis šiuo metu Lietuvoje reiškiasi kaip viena iš organizuoto nusikalstamumo pasireiškimo formų. Ši veikla pasižymi latentiškumu, kadangi baudžiamoji ir administracinė praktika tobulai ne funkcionuoja, o spręsti šią problemą trukdo teisinės bazės netobulumas ir policijos veiklos mažas efektyvumas. Tuo naudojasi nusikalstamos organizacijos ir plečia savo veiklą žmonių prekybos srityje. Kalbant apie prostituciją galima išskirti dvi socialines jos atsiradimo priežastis: 1. Bendrosios. Tai moterų neužimtumas, neužtikrintos moterų įsidarbinimo galimybės, mažas atlyginimas už darbą, išsilavinimo ir seksualinio švietimo stoka. 2. Individualiosios. Ankstyvi lytiniai santykiai, alkoholizmas, narkomanija, asociali gyvenimo aplinka, darbas įvairių paslaugų sferose. Mūsų visuomenėje, išanalizavus mokslinę, teisinę ir kitą literatūrą, prostitutes galima suskirstyti taip: 1. Elitinės prostitutės t.y.intelektualios, išsilavinusios, paprastai turinčios kitą pastovų apmokamą darbą. Jos bendrauja su pasiturinčiais vyrais iš aukštų visuomenės sluoksnių ir kaip taisyklė turi pastovius klientus. 2. Prostitutės, išvykstančios pagal užsakymą pas klientą. Tai labai vaizdžiai iliustruoja mūsų spaudoje skelbimai siūlantys praleisti naktį su savo svajonių ar paslaptingąja mergina. Čia tarpininkas yra suteneris, kuris pagal kliento pageidaujamas "prekės" charakteristikas ją pristato į reikiamą vietą arba paveda tai padaryti vairuotojui bei paima sutartą sumą pinigų. Prostitutės, aptarnaujančios barus, restoranus bei pramogų vietas. Klientas pats susiranda sau reikiamą "prekę" arba paklausia barmeno, durininko, administratoriaus ar apsaugos darbuotojo, kurie padeda surasti seksualines paslaugas teikiančias merginas. Stoties, gatvės prostitutės yra pačio žemiausio lygio ir mažiausiai apmokamos, kurių tarpininkai dažniausiai yra taksistai. Paprastai jos nepasižymi intelektualumu ir išprusimu bei gyvena asocialioje aplinkoje, kur didžioji uždarbio dalis skiriama svaigalams ar narkotikams. Atskira prostitučių rūšis aptarnauja tolimųjų reisų (maršrutų) vairuotojus, "keliauja" iš automobilio į automobilį. Jos renkasi aikštelėse, skirtose autotraukinių (treilerių) stovėjimui. Paprastai jos yra nepriklausomos, neturi tarpininkų, tačiau laikosi grupelėmis ir turi savo grupės lyderę. Dar sutinkamos ir "automobilinės" prostitutės, kurios už kelionę atsiskaito savo seksualinėmis paslaugomis. Prostitucijos Lietuvoje apraiškas galima pastebėti jau viduramžiais. Lenkijoje tvirtai laikytasi nuomonės, kad ir lietuvės moterys turi seksualinę reikšmę, tai yra pasileidusios. Pasakota, kad Lietuvoje sangulavimas su svetima žmona yra paplitęs reiškinys, kad žmonos dėl vyrų šaltumo, jiems žinant ir leidžiant, turi meilužius, kuriems kartais dar sumoka. Vienas Jogailos laikų popiežiaus nunsijus tarnybiniame rašte pažymėjo, kad turtingos lietuvės turi oficialius meilužius, kurie laikomi "sutuoktinių pagalbininkais". Per pastaruosius 400 metų krikščioniškieji pakalikai išdžiovino paskutinius geismo lašelius. Tai buvo, tabu! Tapo aišku, kad seksualinius poreikius moralu tenkinti tik santuokoje ir tai siekiant pratęsti giminę. Ne kiek geriau buvo ir kitose šalyse, kur religinis fanatizmas siautėjo žymiai ilgiau. Bet prostitucija vis tiek liko toleruojama.Viduramžių miestuose ištisos aikštės ir gatvės buvo pilnos šio verslo moterų, viduramžių Paryžiuje ji buvo visai legalizuota. Nepernelyg sunku surasti viešųjų namų visuose didesniuose to meto Vakarų Europos miestuose-Londone, Venecijoje, Romoje. Lenkai tuo metu meldė savo žmonoms karštesnio kraujo, bet nedaugelio jų troškimus dievai išpildė. Todėl bent jau didikai susirado kitą "šiltą" vietelę: tuometinėje Lenkijoje, ypač dvaruose ir dideliuose miestuose, papročiai irgi tapo palaidi, buvo paplitusi įprastinė arba rafinuota paleistuvystė (kurios iš esmės niekuo nesiskyrė, nebent tik paleistuvaujančių personų rangu), nepatingėjusi pakišti koją krikščionybei: net aukštieji bažnyčios hierarchai ir pareigūnai skendėjo dvasiniuose purvuose ir kūniškuose geiduliuose. Matyt ir šitos celibato aukos nepanoro pasirodyti prastesnės už savo kolegas iš Rusijos [10]. Lietuvoje merginų užsakymas valandai atitinkamoje firmoje kainuoja nuo 30 iki 75 Eur dolerių (120-300 lt.). Nakties mokestis 200-300 Eur. Prostitutė per mėnesį gali uždirbti nuo 500 iki 2000 Eur. Apie 80% prostitučių yra atvykusios iš kaimyninių valstybių: Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, kur yra žymiai mažesnis pragyvenimo lygis ir klesti nedarbas. Vienas iš didžiausių prostitucijos biznio pajamų Šaltinių yra prostitučių eksportas į kitas pasaulio šalis: Vokietiją, Olandiją, Izraelį, Belgiją, JAV. Pastaruoju metu pradėjo sparčiai plėstis merginų eksportas į Tolimųjų Rytų šalis. Lietuvoje minėto verslo organizatoriai, prisidengdami įvairaus pobūdžio reklaminiais skelbimais, siūlo merginoms darbą užsienyje: baruose, namų šeimininkėmis, manekenėmis, vaikų auklėmis ir t.t.. Minėtas verslas organizuotas pagal iš anksto paruoštą priedangą, nieko bendro neturinčią su prostitucija, nors dauguma merginų žino, kokį darbą teks dirbti. Kokias gi pajamas duoda šis verslas? Pasak LR VRM generalinio komisaro pavaduotojo V.Račkausko, per metus Lietuvos organizuoti nusikaltėliai gauna iš prekybos narkotikais apie 100 min. litų, iš verslo vogtais automobiliais-apie 200 mln.litų, o iš prostitucijos-apie 70-80 mln. litų.8 Vakarų Europos valstybės per 1995-2006 m. deportavo 1273 merginas, kurios užsiminėjo prostitucija: Vokietija-1107, Olandija-250, Izraelis-280. Iš jų 80% išvažiavo su padirbtais Lietuvos Respublikos pasais arba tų valstybių vizomis. Iki šiol prievartinio merginų išgabenimo į užsienio valstybes nebuvo pastebėta, o apsiribojama tik apgaule. Prievarta naudojama atvykus, nes asmens dokumentus pasiima sąvadautojai, kurie reikalauja atsiskaityti už kelionės išlaidas, nakvynę ir pan. Lietuvoje prostitucija nelegalizuota, tad šis verslas labai tampriai yra susijęs su korupcija, nes be policijos ar valdžios pareigūnų "stogo" jis būtų greitai demaskuotas ir uždarytas ar net apskritai nepradėtų veikti. 1998 metais šalyje precedento neturinčią operaciją atliko Panevėžio kriminalinės policijos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai. Į areštinę buvo uždaryti dalis dirbančių ir dirbusių Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato elitinio padalinio-organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos (ONTT) -pareigūnų, kurie "dengė" ir "kontroliavo" 20-ties prostitučių firmą Panevėžio mieste [8;3j. Taigi, legalizavus prostituciją, labiausiai "nukentėtų" teisėtvarkos pareigūnai, o kai kurie jų netektų "gero verslo" pajamų. Kriminalinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje kovos su prostitucija skyrius taptų nereikalingas. Už vertimasi prostitucija Lietuvoje buvo nubausta 2003 m.-958; 2004 m.-1165; 2005 m.-2045 ir 20006 m.- 4037 moterys. Panaši situacija 2005 metais buvo ir kaimyninėje Estijoje. Čia viešieji namai yra sėkmingas suomių, estų ir rusų projektas. "Iltaleheti" duomenimis, apie 200 nelegalių Talino viešnamių buvo visada pasirengę aptarnauti suomių turistus [9;7]. 1999 metais situacija iš esmės pasikeitė ir dabar jų nebėra nė dešimties, nes dienraščio "Eesti Ekspres" teigimu, jeigu prostitucijos verslas Taline nesulauks skubios vyriausybės pagalbos ir nebus legalizuotas, tai bus skaudus smūgis visai šalies ekonomikai. Mat turizmas yra vienas svarbiausių Estijos biudžeto šaltinių. O didelė dalis Skandinavijos turistų į Taliną vyksta ieškoti sekso malonumų. Bet pastaruoju metu sekso turistai vietoj Talino ėmė vykti į Rygą, kur neseniai prostitucija buvo iš dalies legalizuota. Pagal pigumą ir aptarnavimo servisą Ryga ėmė lenkti Taliną,9 Prostitucija turi ne tik moralinį ir socialinį, bet ekonominį bei medicininį aspektus. Pavyzdžiui į japonų žvejybinius laivus įprasta retkarčiais atgabenti damų. Šio reikalo esmė yra ta, kad išvengti vyriškos ligos-prostatito. Panaši ir neįgaliųjų padėtis Vokietijoje-juos prižiūrinčios socialinės darbuotojos prireikus suteikia ir seksualines paslaugas, Nekontroliuojama ir nelegali prostitucija sudaro galimybes nekliudomai plisti AIDS ir tai gerai iliustruoja padėtis Kaliningrado srityje, kur yra didžiausias ligos protrūkis Rusijos Federacijoje.10 Pastaruoju metu prostitucijos verslas taip pat pradėjo gyventi pagal rinkos dėsnius, tapo savireguliuojančiu reiškiniu, ribojančiu savo paties augimą. Prostitucija kaip socialinis reiškinys egzistavo ir gilioje senovėje, turi savo senas tradicijas, kurios iš esmės nepasikeitė iki šių dienų. Praktika rodo, jog įvairiose santvarkose buvo prostitucijos poreikis visuomenėje. Jos nesunaikino nei griežtos mirties bausmės, nei dvasininkų pamokslai, nei sovietinės santvarkos garantas visiems piliečiams į darbą. Tik skirtumas yra tas, kad vienos šalys ją legalizavo ir dabar sėkmingai kontroliuoja, tuo papildydamos valstybės biudžetais surinktų už tai mokesčių. Kitos atkakliai kovoja ir skiria dideles lėšas iš biudžeto ne tik kovai su prostitucija, bet ir nenumaldomai plintančiu AIDS. Politikai suka galvas, kokiais dar mokesčiais apmokestinti mokesčių mokėtojus, kad papildyti ir taip kiaurą valstybės biudžetą. Tuo tarpu nepilnametės prostitutės skęsta alkoholio ir narkotikų liūne, gimdo protiškai ir fiziškai nesveikus vaikus, kuriais vėliau rūpinasi valstybė. O kiek tokių kūdikių randama šiukšlių konteineriuose, sąvartynuose arba atsiduria, kaip pamestinukai, kūdikių namuose? Vėliau jais taip pat rūpinasi ta pati valstybė. Gal derėtų įteisinti šį verslą kaip legalų, kuris butų kontroliuojamas ne tik medicininiu, bet ir kriminogeniniu ir ekonominiu aspektais. Tada ir šioje srityje galėtų efektyviai pasireikšti socialinė ir teisinė kontrolė. Be abejo, atsirastų dvi prostitucijos rūšys: legali ir nelegali, Nelegaliosios likvidavimu taip pat būtų suinteresuoti ne tik teisėsaugos institucijos, bet ir legaliosios prostitucijos verteivos. Nedera pamiršti, kad visuomenėje yra ir tokių žmonių, kuriems šis darbas patinka ir jie daugiau nieko nenori ar nesugeba dirbti. Gali kilti mintis, kad valstybė, legalizuodama prostituciją taps sąvadautoja. Bet jei valstybė nenori būti sąvadautoja, tegul leidžia suteneriais būti tiems, kurie tą darbą išmano. Prostitucija yra pelningas verslas, kuriame visi dalyvaujantys gauna savo pelno dalį. Tik šiandiena valstybės dalis atitenka antrajai, tai yra šešėlinei valdžiai-mafijai. 1.2.Užsienio valstybių patirtis taikant atsakomybę už prostitucija Skirtingose teisės sistemose susiduria dvi koncepcijos: tradicinė, teigianti, kad asmenys užsiimantys prostitucija turi atsakyti už savo veiksmus, ir modernioji, kuri numato ne baudžiamąja tvarka skiriamas saugumo priemones. Iš tikrųjų toks skirstymas yra šiek tiek fiktyvus. Atsakomy­bę panaikinusioje Belgijoje Valstybės Tarybos įstatymų skyrius 1984 m. birželio 20 d. išvadoje pabrėžė, kad asmenims užsiimantys prostitucija turi būti skiriamos individualizuotos prie­monės

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!