Kraštotvarka – tai priemonių visuma žmonių veiklai teritorijoje organizuoti, socialinei, ekonominiai, ekologiniai politikai bei kultūriniam kraštovaizdžiui formuoti.
Kraštotvarkos tikslas – užtikrinti krašto, regiono ar kitokio teritorinio komplekso subalansuotą kokybinę plėtrą.
Kraštovaizdis- tai žemės paviršiaus gamtinių, t.y. paviršinių uolienų, reljefo, požemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio ir gyvųjų organizmų, antropogeninio, t.y. archeologinių liekanų, statinių, inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų, komponentų susijusių medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys. Tai žmogaus suvokiama vietovė, kurios pobūdį nulėmė gamtiniai ir antropogeniniai veiksniai ir jų sąveika.
Kraštovaizdžio vizualinė kokybė- tai regėjimų suvokiama, matoma kraštovaizdžio kokybė, nematerialus gyvenamosios aplinkos kokybinis išteklius, kurį galima objektyviai įvertinti ir reguliuoti, ir kuris priklauso nuo subjekto ir objekto. Kadangi regėjimu suvokiama 85% aplinkos ir dėl to subjektas gauna tam tikrą dvasinį estetinį patyrimą. Estetinės kokybės pagrindą sudaro vizualinė kokybė, kad kraštovaizdžio vizualinę kokybę būtų galima tinkamai reguliuoti kraštotvarkinėmis priemonėmis. Ji kaip reguliuotinas aplinkos visuomeninės kokybės išteklius, visų pirma įteisinama pagrindiniuose aplinkos apsaugos, saugomų teritorijų, aplinkos išteklių naudojimo, reglamentavimo bei teritorijų planavimo teisiniuose dokumentuose. Kraštovaizdžio vizualinė kokybė apibrėžiama kaip aplinkos kokybinis išteklius, nustatomi vertinimo kriterijai ir jų rodikliai, įteisiamos reguliavimo priemonės.
Skiriamos tokios apsaugos priemonės: 1) specialiosios ar integralios paskirties saugomos teritorijos 2) vizualinių savybių apsaugos funkcinės zonos 3) tvarkos jose reglamentavimas pagal nustatytus kriterijus ir rodiklius.
4) potencialių neigiamų vizualinių kraštovaizdžio pokyčių mažinimo priemonių parinkimo pagal poveikį pagrindinius kraštovaizdžio komponentus: reljefui, vandenims, augmenijai, statiniams bei įgyvendinimo galimybių nustatymui.
Želdynai - tai visi augalai, kurie auga savaime ir sodinami žmogaus t.y. gėlės, krūmai, medžiai. Želdynai, tai želdiniais apsodintas plotas. Želdyną sudaro želdynų ir įvairių įrenginių bei statinių kompleksas. Želdynų ir želdinių reikšmė yra didelė ir įvairiapusiška. Jie grąžina gamtą, aplinką, gerina higieninias sąlygas, svarbus ir apsauginis vaidmuo. Želdiniai veikia oro temperatūrą, sulaiko vėjus, valo orą, sulaiko dulkias, triukšmą. Kad želdiniai atitiktų šias funkcijas, juos reikia apsaugotai pasirinkti ir tinkamai susodinti. Triukšmą mažinančios želdinių juostos sodinamos 15-25 m...
Šį darbą sudaro 2678 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!