Bauhaus architektūra

Bauhaus (vok. Bau – statyti, Haus – namas) – sutrumpintas Staatliches Bauhaus, architektūros ir meno mokyklos, veikusios nuo 1919 iki 1933 m. Vokietijoje pavadinimas. Tačiau pirmasis Bauhauzo susivienijimas įvyko dar 1907m. Terminas taip pat reiškia šios mokyklos ideologija pagrįstą kultyvuotą ir sukurtą architektūros bei dizaino stilių. Bauhauzas stilius tapo viena įtakingiausių modernizmo architektūros srovių.
Bauhauzas- tai mokykla, 1919 metais įkurta Veimare, Vokietijoje. Jai vadovavo architektas Walteris Gropius. Mokykla buvo suformuota sujungus dvi, jau veikiančias mokyklas: Veimaro dailės akademiją ir ir Taikomosios dailės mokyklą. Įkurtos mokyklos tikslas buvo mokyti studentus meno teorijos ir praktikos, bei suteikti jiems galimybę kurti daiktus, kurie turėtų tiek meninę, tiek komercinę vertę. Architektas Walteris Gropius įsivaizdavo mokyklą, kurioje mokytojai ir mokiniai galėtų kartu gyventi ir dirbti. Bauhauzas siekė išugdyti socialiniu požiūriu atsakingus menininkus, dizainerius ir architektus, taip pat siekė tobulinti ne tautos kultūrinį gyvenimą, o pačią visuomenę. Šie utopiniai Bauhauzo tikslai geriausiai atsispindi devyniolikto amžiaus pabaigoje vykusių debatų kontekste. Naujajai mokyklai Gropius subūrė įpatingų mokytojų- menininkų grupę. 1919- 1920 metais Gropius pasamdė Feiningerį, šveicarų dailininkus Johannesą Itteną ir Paulį Klee, vokiečius Gerhardą Marcksą, Georgą Muchą, Oskarą Schlemmerį, Lotharą Schreyerį, rusų dailininką Vasilijų Kandinskį. Ittenas dėstė visiems privalomą įvadinį kursą, kuris buvo skirtas studentams atsikratyti anksčiau sumanytų klasikinių meninio lavinimo pažiūrų ir išsaugoti jų kūrybinį potensialą. Kursas apėmė medžiagų savybių, priemonių, spalvų teorijos studijas, senųjų meistrų tapybos struktūros analizę, meditacijos ir aspiracijos pratybas. Patys svarbiausi kursai buvo dėstomi Kandinskio ir Klee, kurie buvo skirti spalvai ir formai. Ittenas, remdamasis Amerikos filosofo J. Dewey progresyviąja mokymo „mokausi darydamas‘‘ teorija, primygtinai akcentavo praktinės patirties svarbą. Ši idėja tapo sektiniu pavyzdžiu meno ir dizaino mokykloms visame pasaulyje. Sėkmingai pabaigę įvadinį kursą, studentai persikėlė į dirbtuves, ir ten juos toliau mokė dailininkai bei kvalifikuoti amatininkai. Iki 1922 metų čia veikė stalių (Gropius), medžio ir akmens raižybos (Schlemmeris), freskų tapybos (Kandinskis), stiklo tapybos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!