Projektas „Mes prieš patyčias“

„Mes prieš patyčias“ 1. Trumpas projekto aprašymas Šių dienų visuomenėje patyčios yra aktualiausia problema vaikų ir paauglių tarpe. Projektas „Mes prieš patyčias“ skirtas visai mokyklos bendruomenei (mokiniams, mokytojams, tėvams). Projekto tikslas – patyčių prevencija. Projektas vyks Telšių rajono, Viešvėnų pagrindinėje mokykloje nuo 2014-10-07 iki 2014-11-08. Šiuo projektu siekiama supažindinti vaikus, kaip jaučiasi žmogus, kuris patiria patyčias, kokie patyčių padariniai, mokysime užkirsti kelią patyčioms ir diskutuosime su tėvais, kaip jie turi elgtis, kai supranta, kad vaikas patiria patyčias. 2. Esama situacija ir pagrindimas Smurtas, patyčios vaikų tarpe yra viena iš aktualiausių nūdienos problem ne tik vaikams, bet ir visai visuomenei. Patyčios – tai nuolatinis fizinės ar psichologinės jėgos panaudojimas, sąmoningai siekiant sužeisti ar įskaudinti kitą asmenį, kuris negali savęs apginti (Olweus, 1978, 1993). Ši problema yra rimta ir reikalaujanti suaugusiųjų įsikišimo. Šiuo metu yra vis mažiau abejojančių, kad patyčios išties yra vaiką žalojantis elgesys, kurį būtina stabdyti. Patyčios yra kaip rizikos veiksnys įvairiausioms psichikos sveikatos ir elgesio problemoms atsirasti. Ir tik veikiant apsauginiams veiksniams – tai gali būti šeimos palaikymas, geri socialiniai įgūdžiai, mokytojų parama – galime tikėtis, kad patyčių pasekmės nebus labia skaudžios. Pastebima, kad suaugusiems dažnai yra neaišku, kaip jie gali padėti vaikams, kiek jie turi reaguoti į patyčias, o kiek patyčių situacijas turi spręsti patys vaikai. Mokinių tėvai yra viena iš tų visuomenės grupių, kurią pasiekti nėra lengva ir kuriai itin trūksta informacijos apie pagalbą vaikams jiems aktualių sunkumų atvejais, o vienas pirmųjų pagalbos šaltinių vaikui yra būtent šeima ir tėvai. Todėl itin svarbu, kad tėvai turėtų žinių, kaip jie gali padėti vaikams, išmoktų tinkamai reaguoti į patyčias. Svarbiausi patyčių ypatumai: Patyčios apima tyčinius veiksmus. Tai reiškia, kad vaikas, kuris tyčiojasi, dažniausiai supranta, kad savo veiksmais skaudina kitus ir daro tai sąmoningai. Šis elgesys yra pasikartojantis. Agresyvus veiksmas, kuris įvyko vieną kartą, dar nėra patyčios. Patyčiomis vadiname tą elgesį, kuris vyksta sistemingai tam tikrą laiką. Patyčių situacijoje yra psichologinė ar fizinė jėgos persvara. Vadinasi, puolamas vaikas jaučiasi silpnesnis už skriaudėjus ir negali apsiginti nuo jų. Vaikai gali pačiais įvairiausiais būdais vieni iš kitų tyčiotis, kabinėtis, skaudinti vienas kitą. Yra išskiriamos tiesioginės ir netiesioginės patyčios: Tiesioginės patyčios – kai vaikas yra atvirai puolamas, užgauliojamas savo bendraamžių. Netiesioginėmis patyčiomis vadiname tokį elgesį, kuomet vaikas skaudinamas nenaudojant tiesioginės agresijos. Tai vaiko atstūmimas nuo grupės, ignoravimas, nebendravimas su juo, neapykantos prieš vaiką kurstymas. Taip galima išskirti patyčių formas: Žodinės patyčios – kuomet vaikas yra skaudinamas, užgauliojamas žodžiu ir užrašais. Elektroninės patyčios. Šiais laikais vis daugiau žmonių naudoja įvairias technologijas: internetą, mobiliuosius telefonus. Tačiau tos pačios technologijos gali būti naudojamos ir su destruktyviu tikslu. Elektroninės patyčios apima tokius veiksmus, kaip nemalonių žinučių arb aelektroninių laiškų rašinėjimą. Patyčios gali vykti pačiose įvairiausiose vietose: ir mokyklose, ir kiemuose, ir namuose, ir visur kitur, kur vaikai susitinka ir bendrauja. Kiekybiškai daugiau patyčių vyksta mokyklose – tai yra aplinka, kurioje ilgą laiką būna daug vaikų. Pastebima, kad skriaudėjais dažniau būna vaikai su impulsyviu temperamentu, rečiau jaučiantys kaltę, pasižymintys empatijos stoka, dažniau fiziškai stipresni ar agresyvesni. Tačiau tai, kokiu mastu klasėje ar mokykloje pasireikš patyčios labiausiai priklauso nuo aplinkos veiksnių – mokyklos klimato, tvarkymosi su agresyviu elgesiu būdų. Tarptautinio tyrimo 2006-ųjų metų duomenys parodė, kad Lietuvoje gyvenantys vaikai tyčiojasi iš kitų ir Lietuva yra 34 vietoje iš 38, kai tyčiojasi mergaitės, o 37 vietoje, kai tyčiojasi berniukai. Tarptautinis tyrimas atskelidė ir tai, kad daugiau yra tyčiojamasi iš mergaičių, o ne iš berniukų. Taigi, tyrimai rodo, kad Lietuva yra pirmaujanti pagal patyčių skaičių, todėl kiekvienas privalome rimtai žvelgti į šią problemą ir stengtis jai užkirsti kelią, kiek įmanoma. 3. Problema kurią norėsimespręsti Patyčios mokykloje yra plačiai paplitęs sudėtingas, kompleksinis, socialinis-kultūrinis reiškinys. Žiniasklaidoje vis dažniau aptinkama įvairių pranešimų, nušviečiančių žiaurius patyčių atvejus šalies ugdymo įstaigose. Įvairių apklausų (Povilaitis, Valiukevičiūtė, 2006 ir kt.) duomenys rodo, kad patyčios mokyklose tapo kasdienybė, tarsi tam tikra „gyvenimo norma“. Tai rodo, kad neatidėliotinai reikia imtis prevencinėsveiklos. 4. Projekto tikslas: supažindinti vaikus, su patyčių žala ir prevencija, įtraukiant visą mokyklos bendruomenę. 5. Projekto uždaviniai: 1. suteikti žinių, kaip patyčios žaloja žmogaus psichiką 2. supažindinti kaip galima užkirsti kelią patyčioms. 3. Informuoti tėvus, kad jie privalo bendradarbiauti su mokyklos darbuotojais, siekdami užtikrinti vaiko saugumą ir gerus mokymosi rezultatus 6. Numatomi rezultatai • Mokyklos bendruomenė bus informuota apie patyčių žalą ir stengsis sukurti tokį mokyklos klimatą, kuris užkirstų kelią patyčioms. • Pats svarbiausias dalykas, kad tiek vaikai tiek suaugę žinotų, kad reikia užkirsti kelią patyčioms ir žinotų kaip tai padaryti, kokių priemonių reikia imtis. • Vaikas ne tik mokykloje, bet ir namuose privalo būti išklausytas, tėvai turi žinoti apie patyčias, kokia tai problema ir kaip vaikui padėti. 1 lentelė Priemonės tikslams pasiekti EEil. Nr. Uždaviniai Įgyvendinimo priemonės 1 Teorinės žinios apie patyčias 1. Prieš patyčias pasisakiusių žinomų Lietuvos žmonių videofilmo peržiūra ir moksleivių diskusija apie patyčias, grupėse, prie apskrito stalo. 2. Psichologas pasakoja apie patyčių žalą. 3. Susitikimas sus pecialistais iš “Vaikų linijos”, kurie papasakos apie teikiamą pagalbą. 2 Praktinė dalis, vykdoma prevencija. 1. Kalbama apie draugystę, apie tai, kaip susirasti draugų bei būti draugišku. Daroma „Draugystės saulė“ kartu su visais mokiniais. 2. Tolerancijos dieną daromi plakatai „Nustok tyčiotis“. Moksleiviai iš skirting mokyklų kartu organizavo diskusijas, bandė surasti būdų, kaip mažinti patyčias mokyklose, dalinosi gerąja patirtimi ir tai perteikė plakatuose. 3.Žaidžiami įvairūs žaidimai stengiantis kurti draugiškus santykius ir didinti savivertę. 3 Tėvų įtraukimas į patyčių prevencijos veiklas 1. Klasių auklėtojai diskutuoja su tėvais apie patyčias ir jų pasekmes. 2. Rengiami plakatai. 3. Rekomendacijų tėvam steikimas. 8. Finansavimas Šiam projektui įgyvendinti reikia 2000 lt. Už šiuos pinigus bus įsigyta flamasterių, A3 formato lapų, spalvotų balionų, gėlių žiedai, rėmeliai, saldainiai, kava arbata, vienkartiniai indai. 2 lentelė Užsiėmimų darbotvarkė Data Veikla Veiklos vykdytojas 10-07 Moksleivių diskusijos grupėse Socialinė pedagogė 10-10 Psichologo paskaita Psichologas 10-14 Susitikimas su vaikų linijos tarnyba Tarnybos specialistai 10-17 Draugystės saulė Socialinė pedagogė 10-21 Plakatų darymas Socialinė pedagogė 10-24 Žaidžiami žaidimai Socialinė pedagogė 10-28 Diskusija su tėvais Klasių auklėtojai 10-31 Plakatų darymas Socialinė pedagogė ir klasių auklėtojai 11-08 Rekomendacijos tėvams Psichologas INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 1. Lietuvos vaikų ir jaunimo centras [žiūrėta 2013-12-19]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!