Profesijos etikos kodeksas: bibliotekininkas

 TURINYS Etikos kodekso samprata 3 p. Amerikos Bibliotekų Asociacijos (ALA) etikos kodekso istorija 4 p. Lietuvos Bibliotekininkų etikos kodekso lyginimas su Amerikos Bibliotekų Asociacijos etikos kodeksu (Palyginimas) 5 p. Bibliografinių nuorodų sąrašas 7 p. 1 priedas. Lietuvos bibliotekininkų etikos kodeksas 2 priedas. Amerikos Bibliotekų Asociacijos (ALA) etikos kodeksas Etikos kodekso samprata Kiekvienos profesijos darbo vietoje atsiranda tam tikri nerašytiniai standartai, kurių kiekvienas, toje įstaigoje dirbantis, turi laikytis. Tie standartai dažniausiai susikuria dėl skirtingų pažiūrų ir tam tikrų tarpusavio santykių bei, kad būtų galima reguliuoti darbuotojų veiklą ir elgesį. Dažniausiai tokie etikos standartai ir atsakomybė beveik nesiskiria nuo visuomenės standartų, tačiau jų statusas būna “aukštesnės” prigimties nei kasdieninės moralės sprendimai, o kartais ir susipriešina vienas su kitu. Tačiau abu standartai yra nukreipti visuomenės gerovei palaikyti. Elgesio normos ir taisyklės, kurios nustato profesionalų tarpusavio santykius bei elgesį su kitais žmonėmis (klientais, vartotojais, pavaldiniais, viršininkais, tiekėjais, rėmėjais) bei kaip turėtų būti atlikta profesinė veikla, yra surašoma profesinės etikos kodekse. Dar prieš sukuriant etikos kodeksą profesija turi jau būti įsivyravusi visuomenėje. Kodeso tikslas – kelti profesijos funkcijų supratimą ir savęs kritiškumą. Etikos kodeksas gali padėti suvienodinti visų profesijų darbuotojų elgesį. Pastarasis padeda lengviau išspręsti kilusias problemas darbovietės viduje. Tačiau jo minusas tas, kad etikos kodekas negali konkrečiai nustatyti kaip elgtis tam tikroje situacijoje. Dažniausiai etikos kodeksas būna užrašyti, tačiau dar ir dabar egzistuoja tokie kodeksai, kurie tebėra žodiniai. Tačiau jei etikos kodeksas yra užrašytas ir paskelbtas viešai tai rodo, kad ta profesija turi aiškias ir tvirtas tradicijas, o jos darbuotojai žino savo pareigas bei kaip tas pareigas etiškai atlikti. Viešas etikos kodekso buvimas reiškia, kad tam tikros profesijos atstovai yra savo srities profesionalai ir pajėgūs atlikti savo darbą. Etikos kodeksas gali būti keičiamas atsižvelgiant į visuomenės moralines ir etines elgesio normas ir jį keisti yra patartina. Etikos kodeksas atskleidžia ir atlieka profesijos bei švietimo tikslsus bei informuoja visuomenę. Todėl jis turi būti supantamas visiems. Etikos kodeksą kuria profesinės asociacijos, taip pat jos jį kontroliuoja, analizuoja bei sprendžia su juo iškilusias problemas. Už etikos kodekso pažeidimą yra skiriamos tam tikros sankcijos arba pašalinimas iš pareigų. Kadangi kodeksas nėra juridinis dokumentas, jo vykdymas negali būti siejamas su bausmėmis, tik tai su tam tikromis nuobaudomis. Pirmąjį profesinės etikos kodeksą sukūrė „medicinos tėvas“ – Asklepijus 3 tūkst. prieš Kr. Tų laikų medikai duodavo priesaiką ir prisižadėdavo „nepakenkti“.1 Amerikos Bibliotekų Asociacijos (ALA) etikos kodekso istorija Pirmasis bibliotekininko etikos kodekas viešai paskelbtas buvo 1939 m. Amerikos bibliotekų Asociacijos (ALA) iniciatyva. Jis buvo sukurtas pagal 1903 – jųjų metų bibliotekininkų etikos kodeksą, kurį paskelbė bibliotekininkų mokyklos direktorė Merė W. Plammer. Amerikos bibliotekų Asociacija (toliau ALA) jį kelis metus iš eilės tobulino, keitė teiginius, ieškodama geriausio. ALA šiuo metu naudojasi 1981 metų bibliotekininko etikos kodeksu (Code of Ethics of the American Library Association), kuris lyginamas su 1948 m. bibliotekininko teisių biliu (Library Bill of Rights), kurio teiginiai kalba ne apie bibliotekininką ir jo pareigas, bet apie biblioteką, kaip viešą instituciją. Bibliotekos taip pat remiasi „Skaitymo laisvės pareiškimu“ (Statement of Freedom to Read), kuris buvo paskelbtas 1953 m. Po ALA paskelbto bibliotekininkų etikos kodekso ir kitų šalių bibliotekininkų asociacijos ėmė kurti ir viešai skelbti bibliotekininkų etikos kodeksus. Bibliotekos laikosi daugybės manifestų, deklaracijų, rezoliucijų ir kitų neteisinių, bet sutartinai priimtų dokumentų, kurie nustato bibliotekų ir bibliotekininkų pareigas. Tai padeda gerinti bendradarbiavimą, tarpusavio supratimą ir leidžia bet kuriam klientui jaustis maloniai aptarnautam. Kiekviena profesija turi savo individualų etikos kodeksą, kaip leidėjai, žurnalistai, įvairių informacijos tarnybų atsovai bei archyvarai2. Po komunistinio rėžimo žlugimo įvairiose Vidurio ir Rytų Europos šalyse kūrėsi bibliotekininkų asociacijos, kurios skelbė savo šalies bibliotekininkų etikos kodeksus, tačiau jie turėjo tas pačias idėjas: mintys prieš cenzūrą, laisvai prieinami informacijos srautai vartotojui, pastarojo privatumas, bei skaitymo ir intelekto laisvė. Etikos kodeksų palyginimas Pirmiausia pradedant lyginti etikos kodeksus reiktų priminti, kad tai nėra teisinis dokumentas, kurio būtų privaloma visiems bibliotekininkams laikytis, tai tik sutartinis dokumentas, kurio laikymasis yra kiekvieno bibliotekininko sąžinės ir garbės bei pagarbos klientui reikalas. Be to visi jame išvardinti punktai gali būti ginčytini, keičiami bei, iš praktinės pusės, prieštarauti vienas kitam. Vienas iš skirtumų yra tai, kad ALA etikos kodeksas yra vienu punktu ilgesnis nei Lietuvos bibliotekininkų etikos kodeksas. Pastarasis kodeksas prasideda bibliotekos vietos bei pareigų ir funkcijų vartotojui nustatymu. Tačiau šito Amerikos Bibliotekų Asociacijos etikos kodekse nėra, jis pradedamas iškarto nuo kodekso gairių. Pirmoji gairė abiejuose kodekuose kalba apie ta patį, t.y. bibliotekininkas teikia kokybiškas paslaugas, kurios yra prieinamos visiems be rasistinių, socialinių, religinių ar amžiaus skirtumų, taip pat, kad klientas jas gali gauti greitai bei būti maloniai aptarnautas. Sekantis kodekso teiginys yra apie tai, kad biblioteka ir jos darbuotojai priešinasi cenzūrai, suteikia galimybes prieiti prie reikiamos informacijos bei suvokia ir gerbia autorines teises. Trečiasis punktas dėsto apie vartotojo teisę į privatumą ir konfidencialumą, tačiau čia, mano nuomone, yra nemažas skirtumas, t.y. Lietuvos bibliotekininkų kodeksas teigia, kad jie gerbia vartotojo teisę į privatumą bei neplatina jo konfidencialios informacijos, o Amerikos Bibliotekų Asociacijos kodeksas teigia, kad jie suvokia bei saugo vartotojo privatumą ir konfidiancialumą į surastus, ieškomus, naudojamus ir t.t. informacijos šaltinius. Dar kita etikos kodekso gairė kalba apie nešališkumą bibliotekos tikslams bei interesams bei, kad neturi asmeninių kėslų, tik skirtumas čia yra tas, kad Lietuvos Bibliotekininkų etikos kodekse apie tai kalbama ketvirtajame bei šeštajame punkte, o Amerikos Bibliotekų Asociacijos kodekse - šeštajame bei septintajame punktuose. Kalbant apie tuos pačius punktus reiktų paminėti, kad Lietuvos bibliotekininkų etikos kodekse yra paminėtas toks sakinys, kad kiekvienas bibliotekininkas formuoja bei saugo gerą bibliotekos įvaizdį visuomenėje. Abiejuose kodeksuose penktuosiuose punktuose teigiama, kad bibliotekininkas taktiškai elgiasi su savo bendradarbiais, bei stengiasi jiems padėti. Tik Lietuvos bibliotekininkų kodekse yra dar vienas papildomas sakinys, kuriame rašoma, kad visi konfliktai iškilę tarp darbuotojų sprendžiami bibliotekos viduje, o ALA kodekse šito paminėta nėra. Paskutinėse etikos kodeksų gairėse rašoma apie bibliotekininko norėjimą bendradarbiauti ir tobulėti. Vis dėlto tik Lietuvos bibliotekininko kodeke yra pabrėžta, kad bibliotekos stengiasi bendradarbiauti ir su kitomis įstaigomis, kad ir nesusijusiomis su bibliotekos veikla. BIBLIOGRAFINIŲ NUORODŲ SĄRAŠAS 1. Klusovkienė, Rima. Lietuvos bibliotekininkų etikos kodeksas [interaktyvus]. Vilnius: Lietuvos bibliotekininkų draugija, 2005 [žiūrėta 2006m. Spalio 15d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!