Prigimitinės teisės samprata

Pirmieji, pabrėžę, jog egzistuoja tam tikros prigimtinės teisės, galima įvardyti antikiniu laikotarpiu senovės Graikijoje gyvenusius filosofinės mokyklos atstovus sofistus.
Keliaudami po įvairias šalis sofistai pamatė, kad dievų nustatytos taisyklės skiriasi skirtingose šalyse. Taip jie priėjo išvadą, jog daugumą taisyklių sukūrė valdovai. Ir dažniausiai tos taisyklės yra tokios, kokios yra naudingos valdovams.
Padarę tokią išvadą sofistai iškėlė klausimą – ar yra tokios taisyklės, kurios yra visiems priimtinos ir kurių visi turi laikytis? Atsakant į šį klausimą jie teigė, kad vis dėlto egzistuoja tokios taisyklės, kurios kyla iš žmogaus prigimties ir todėl jų privalo laikytis visi žmonės.
Sofistai kritikavo tą teisės sampratą, kuri rėmėsi mitologine pasaulėžiūra. Ši pasaulėžiūra teigė, jog dievai ir žmonės laikėsi tų pačių taisyklių, todėl už jų nesilaikymą jie sulaukia panašaus atpildo.
Sofistai rėmėsi empirine tikrove ir tai juos vedė link reliatyvizmo. Jie teigė, jog pagrindinis kriterijus nustatyti, kad vieno žmogaus tiesa yra pranašesnė už kito, yra praktinis naudingumas. Kadangi įvairūs žmonės naudą suvokia skirtingai, tai vienintelis būdas santykines tiesas laikyti įpareigojančiomis yra susitarti dėl jų.
Daug keliaudami ir matydami, kaip skiriasi įvairiuose miestuose, valstybės papročiai, įstatymai, požiūriai į gėrį ir blogį, grožį, sofistai suformulavo bei įrodė konvencijos ir prigimties perskyrą. Konvencinėmis (kilusiomis iš susitarimo), taisyklėmis sofistai įvardijo daugelį valstybėse nustatytų taisyklių, o prigimtinėmis jie pavadino tokias, kurių kilmė ne sutartinė, bet voliuntaristinė (iš atskiro žmogaus valios kylančios ir su niekuo kitu nederintos taisyklės).
Sofistai prigimtį iš esmės suprato ir aiškino voliuntaristiškai ir utilitaristiškai – kaip savo naudos siekimą.
Tai leido jiems asmeninės naudos siekimui trukdančius įstatymus pavadinti neteisingais, pavyzdžiui, Antifonas įstatymus laikė prigimtį varžančiomis absurdiškomis grandinėmis ir kategoriškai teigė, kad visi įstatymai yra pagrįsti vien susitarimu ir todėl priešingi prigimčiai.
Tokie radikalūs teiginiai padarė komplikuotą ir apskritai vargiai įmanomą prigimtinės teisės taikymą visuomeniniame gyvenime, kuriame žmonės vadovaujasi taisyklėmis tam, kad galėtų netrukdomai siekti savo tikslų ir netrukdytų siekti tikslų kitiems žmonėms.
Naują reikšmingą prigimtinės teisės sampratos interpretaciją...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!