Daugelyje pasaulio šalių paskutiniaisiais dešimtmečiais antroponimika smarkiai pažengė į priekį, todėl lietuvių asmenvardžių tyrinėjimų trūkumas jaučiamas vis aiškiau. Lietuvių asmenvardžiai yra viena iš svarbiausių indoeuropiečių antroponimijos dalių, tačiau prideramos vietos indoeuropeistiniuose antroponiminiuose tyrinėjimuose jie kol kas dar neužėmė. Preliminari pažintis su lietuvių asmenvardžiais leidžia manyti, kad lietuvių antroponimija turi išlaikiusi indoeuropietiškų bruožų ne ką mažiau už vietovardžius. Tai pasakytina pirmiausia apie senuosius dvikamienius asmenvardžius, kurie savo gausumu ir struktūros bei semantikos archaiškumu nenusileidžia senovės germanų, keltų, senovės graikų, senovės indų ir kt. tautų antroponimijai.
Lietuvių antroponimija labai aiškiai ima reikštis tuoj po Lietuvos krikšto ir ypač sustiprėja vėlesniais šimtmečiais, kai ėmė formuotis lietuvių pavardės. Kaip tik dėl šios įtakos didelė dalis lietuvių pavardžių yra arba slaviškos bei per slavus atėjusios, arba suslavintos. Po slavinimo antroje vietoje minėtina pavardžių germanizacija, kuri, tiesa, nebuvo labai paplitęs reiškinys: jo ryškesni pėdsakai matyti daugiausia buvusiame Klaipėdos krašte.
Pastangų atlietuvinti lietuviškas pavardes ima rodytis ketvirtojo dešimtmečio pradžioje. Tuo laikotarpiu kelis metus spaudoje vyko gyva diskusija pavardžių atlietuvinimo reikalu.
Lietuvoje dabar jau yra apie 50-55 tūkstančius skirtingų pavardžių. Pavardžių grupavimas pagal kilmę – tai labai sunkus ir sudėtingas uždavinys. Pavyzdžiui, dabartinė pavardė Kazlauskas, kaip minėta, gali būti vėliau suslavinta iš Oželis, Ožiūnas ar pan. Taigi vien dabartinių pavardžių klasifikacija tūrėtų būti nepaprastai sudėtinga, daugiaplanė. Iš dalies gal ir dėl to detalesnės mūsų pavardžių klasifikacijos iki šiol neturime.
Lietuviškos kilmės vadinamos tokios pavardės, kurios yra kilusios iš lietuviškų arba baltiškų bendrinių ir tikrinių žodžių. Jos gana įvairios ir sudaro apie 30% visų dabartinių pavardžių. Labai sąlygiškai jas galima skirti į kelias grupes – į pavardes, kilusias iš vardų bei asmenvardinių tėvavardžių, iš tautovardžių bei tautovardinių tėvavardžių, iš vietovardžių, iš pravardžių.
Asmenvardinės pavardės. Aiškiausios jų yra tos, kurios kilusios iš ikikrikščioniškų lietuviškų vardų – sudurtinių ir vienkamienių. Jų turime gana daug: Alminas, Daubaras, Galminas, Kantminas, Mangirdas, Radvilas, Sudargas, Tarvydas, Visgirda, Žutautas ir t.t....
Šį darbą sudaro 2647 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!