Pramogų tradicijos ir dengtas teatras

Tradicijos - žmonių iš kartos į kartą perimami ir tęsiami tautos raiškos būdai ir formos. Būdingiausios apraiškos yra papročiai, apeigos, religiniai tikėjimai, mąstysena ir elgsena, vaizdiniai, simboliai, idėjos.
Papročiai - įprasti, nusistovėję poelgiai, tapę nerašytomis elgesio normomis. Jie orientuoja žmogų į praeitį - tėvų, senolių, kitų žmonių elgesį“.Pagal elgesio turinį skiriami darbo, švenčių, vardynų, vestuvių, laidojimo, pagal paplitimą - etninės grupės, kaimo, šeimos, darbo kolektyvo, pagal poveikio būdą - ritualiniai, doroviniai, maldos ir kt.
Apeiga savo turiniu artima papročiui, o kartais ją galima vadinti ir papročiu, bet tarp apeigų ir papročių gali būti ir skirtumų. Apeigas etnokultūros tyrinėtojai įvardija kaip visumą veiksmų ir poelgių, susijusių su tradicijomis, siekiant išreikšti tam tikrą idėją, jausmus. Svarbiausias apeigos bruožas - jos simboliškumas. Paprotys tokios prasmės neturi.
Apeigos ir ritualai dažniausiai yra kilę iš senųjų tikėjimų, magijos. Vienais atvejais jos yra kiek daugiau išlaikiusios jų pirminę prasmę, kitais atvejais virtusios žaidimais, pramogomis.
Žmonijos pažiūros ir vertybinė orentacija (pastaroji lemia, kam žmonės savo gyvenime teikia pirmenybę - valdžiai, turtui, žinioms ar, tarkim, meilei) atsispindi ne tik politinėse doktrinose ar meno kūriniuose, tai akivaizdu, bet ir visose kultūros apraiškose, kas tai bebūta: katedros ar teatrai, stadionai ar bibliotekos, televizoriai ar kompiuteriai.
Galima sakyti, kad kiekvienoje šalyje nuo gilios senovės buvo laikomasi savų tradicijų, priklausomai nuo vietos savitumų, nuo šeimų socialinio statuso ir pan. Nedidelės, neturtingos šeimos šventes švęsdavo kukliai, atiduodamos duoklę tik būtiniausiems, paveldėtiems iš protėvių švenčių apeigų momentams. Turtingesnės, gausesnės šeimos šventėms užsimodavo plačiai, siekdamos laikytis visų tradicijų, kartais net pasiskolindamos prašmatnesnių, įdomesnių apeigų elementų iš kitų regionų, kraštų. Šitokiam skolinimuisi, netgi papročių bei apeigų suvienodėjimui mūsų laikais atsiranda itin palankios sąlygos, nepaisant atskirų regionų ypatumų. Nors į senąsias tradicijas žvelgiame tegul ir ne visai taip rimtai kaip protėviai, vis dėlto reikia įvertinti jų reikšmę seniau ir dabar. Juk senosios tradicijos paliko kiekvienos tautos savitumą.
Per amžius keitėsi vertybės, papročiai, apeigos,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!