Požiūris į skurdą žiniasklaidoje

Įvadas Žiniasklaida yra viena iš teigimo formuotojų grupių, dar vadinama ketvirtąja valdžia, kurios įtaka formuojant mūsų vertybes yra gana didelė. Tai tarsi tarpinė grupė tarp visos visuomenės ir valdžios institucijų. Žmonių pasitikėjimas žiniasklaida yra itin didelis, nors pasąmonėje ne vienas iš mūsų suprantame, kad tai, kas yra rašoma nebūtinai yra tiesa. Ir visgi, kuo mažiau tikslių žinių turime apie vieną ar kitą objektą, tuo labiau esame linkę pasitikėti tuo, ką perskaitome. Žiniasklaida aktyviai informuoja, kas vyksta visuomenėje, taip sukeldama susidomėjimo, pasibaisėjimo, gailesčio ir įvairiausius kitus jausmus. Tai bene lengviausiai prieinama visuomenės informavimo priemonė, kuri yra pasiekiama didžiajai daliai žmonių. Lietuvoj pasitikėjimas žiniasklaida yra itin didelis ir netgi didžiausias palyginus su kitais visuomenės institutais. Tai rodo ir įvairūs statistiniai tyrimai. Požiūris į visuomenės institutus Klausimas: "Pasakykite, jūs pasitikite ar nepasitikite kiekvienu iš šių institutų?" Pasitiki, pokytis (%) Nepasitiki, pokytis (%) Neturi nuomonės, pokytis (%) 1. Lietuvos žiniasklaida 72 (+1) 24 (+1) 4 (-2) 2. Lietuvos banku 61 (-) 29 (+3) 10 (-1) 3. Krašto apsauga 59 (+3) 29 (-1) 12 (-2) 4. Bažnyčia 57 (-5) 31 (+6) 12 (-1) 5. Prezidentūra 48 (-6) 37 (+6) 15 (-) 13. Teismais 27 (+4) 59 (-3) 14 (-1) 14. Profesinėmis sąjungomis 24 (-4) 36 (+2) 40 (+2) 15. Seimu 22 (-1) 70 (+1) 8 (-) 16. Muitinėmis 19 (+1) 62 (-3) 19 (+2) "Baltijos tyrimai", rugsėjo mėnesio duomenys, paiimta iš dienraščo “Lietuvos žinios” 2003.10.10 Nr. 237 Palyginus statistinius pasitikėjimo žiniasklaida duomenis su JAV statistika matomas didelis skirtumas. JAV pasitikėjimas žiniasklaida vis krinta. Internetiniame puslapyje http://www.usatoday.com/life/2003-05-27-media-trust_x.htm pateikti duomenys, kad nuo 1958 metų iki 2000 metų gruodžio mėnesio pasitikėjimas žiniasklaida nukrito nuo 58% iki 32%. Aš pabandžiau paanalizuoti tai, kaip viename iš Lietuvos dienraščių yra konstruojamas požiūris į skurdą. Peržvelgiau dviejų mėnesių – kovo ir balandžio visus dienraščio numerius. Iš viso radau 13 straipsnių, kurie vienaip ar kitaip kalba apie skurdo problemą – iš jų tik viename apie skurdą rašoma be stigmatizacijos atspalvio ir kaltinama daugiau valstybė, o ne pats skurstantis asmuo – “Išbandymai – ir vėžys, ir skurdas” (Lietuvos rytas, Nr.91). Straipsnyje rašoma apie moterį, sergančia vėžiu, tačiau negaunančia jokios valstybės pašalpos, nes ji neturi jokio darbo stažo, o jos sutuoktinio mėnesinės pajamos viršija 250lt sumą. Skurdas šiame straipsnyje nesiejamas su degradavimu, nuosmukiu, o priešingai - jaučiamas gailestis moteriai, kuri verčiama kentėti dėl to, kad yra tokie nepalankūs neįgaliesiems įstatymai. Palyginus šį straipsnį su kitais mano rastais yra matomas vienas esminis skirtumas, kuris, manau, ir yra priežastis, kodėl skurdas nėra stigmatizuojamas – moteris nevartoja alkoholio. Visuose kituose straipsniuose kartu su skurdu minimas ir alkoholis. Tai tarsi du neatsiejami faktoriai, tarp kurių egzistuoja tiesinė priklausomybė – didėjant vienam, didėja ir kitas. Keliuose straipsniuose gana aiškiai buvo dėstoma idėja apie tai, kad skurstantieji yra patys kalti dėl savo būklės ir kad valstybė jiems stengiasi padėti tiek, kiek tik gali, tačiau jie tos pagalbos nepriimantys. Straipsnyje “Už dyką dalijamų morkų vargetos nepanoro” ( Lietuvos rytas, Nr.75) aprašomas įvykis, kai seimo narys R. Karbauskis nupirkęs keletą tonų morkų ir norėjęs jas išdalinti skurstantiems Šiaulių rajono “vargetoms ir daugiavaikėm šeimom”. Straipsnyje tikrai aiškiai atsiskleidžia subjektyvi ir beveik nepagrįsta nuomonė apie šį įvykį: “ anksčiau seniūno pavaduotoja dirbusi A. Grakauskienė nenustebo, kad nepasirodė sunkiai besiverčiančių ir galo su galu nesuduriančių šeimų – daržoves į svaigalus išmainyti sunku. “Žmones domina tik labdara dalijami nauji drabužiai, - aiškino labdaros dalytoja. – Tačiau jau po kelių dienų pas daugumą šeimų nesurasi padovanotų drabužėlių – viskas būna iškeista ir pragerta”” (Lietuvos rytas, Nr. 75). Toks kategoriškas teigimas tarsi apibendrina visas skurstančias šeimas – visoms joms svarbiausia tik svaigalai ir visiškai neieškoma kitų priežasčių, kodėl vykusi labdaros akcija nepavyko – gal paprasčiausiai žmonės buvo nepakankamai informuoti, o gal akcijos dalyviai dalino visai ne tos rūšies daržoves, kurios reikalingos skurstantiems, gal morkų jie yra ir patys užsiauginę savo daržuose ir pan. Tačiau čia visi kiti faktoriai yra akivaizdžiai ignoruojami ir už teisingą priimamas tik vienas paaiškinimas – labdaros niekas nenorėjo, nes jos negalima iškeisti į svaigalus. Ir netgi jau pats straipsnio pavadinimas man pasirodė jau turintis šiokį tokį išankstinį paniekos atspalvį – skurstančios šeimos yra apibendrintai vadinamos kaip “vargetos”. Gal tai tik mano subjektyvi nuomonė, bet man jau vien toks pasakymas asocijuojasi su šiokiu tokiu pažeminimu, o straipsniu tarsi bandoma parodyti, kaip dėl skurstančiųjų yra stengiamasi ir kokie jie vis dėl to yra nedėkingi ir neįvertinantys pagalbos. Šį straipsnį aš vėliau palyginau su kitu straipsnių apie dalijamą labdarą – “Ašaros tryško ir varguoliams, ir geradariams” (Lietuvos rytas, Nr.70). Pirmiausiai atkreipiau dėmesį į pavadinimą – čia skurstantieji jau vadinami varguoliais, o ne vargetomis. Man asmeniškai, žodis ‘varguolis’ yra daug švelnesnis ir turintis ne tokį neigiamą atspalvį kaip žodis ‘vargeta”. Straipsnyje rašoma kaip Šv. Velykų proga buvo dalijama labdara vaikams (įvairūs žaislai) iš skurstančių šeimų Domeikavoje, Kauno raj. Čia taip pat minima, kad daugelyje šeimų yra problemų su alkoholio vartojimu – “ Namuose išgertuvės – kone kasdienybė Nedarbas ir alkoholis seserų šeimas nuvarė į didžiulį skurdą. Namiškiai gyvena iš Lapių sąvartyne rastų daiktų, kasdienybę paįvairindami pilstuku” (LR, Nr. 70). Tačiau šiame straipsnyje, priešingai nuo ankstesniojo, kalbama apie konkrečias šeimas, kurių kasdienybė yra stebima socialinių darbuotojų, todėl teiginiai nėra tokie apibendrinantys ir stigmatizuojantys visas šeimas, kurios skursta. Visai kitoks čia ir labdaros dalintojos požiūris į surengtą akciją – “Daugelis alkoholį ir smurto scenas nuolat reginčių nepilnamečių beveik nemato nei lėlių, nei mašinėlių. Pamatysite, kaip jie moka vertinti tai, ką gauna” (LR, Nr.70) Taigi jei ankstesniame straipsnyje galbūt nežymiai, tačiau vistiek buvo peršamas klausimas - kam duoti geresnę labdarą, jei ji bus iškeista į svaigalus? Tai šiame straipsnyje, priešingai, tarsi teigiama, kad tokiems žmonės itin vertina tai, ką gauna. Ir visgi, perskaičius abu šiuos straipsnius gali iškilti dar vienas klausimas – O kas gali būti tikras, kad vaikams išdalinti žaislai kitą dieną nebus iškeisti į svaigalus? Ir šio klausimo šaknys glūdi pirmame straipsnyje. Dar viename straipsnyje skurdas taip pat siejamas su alkoholiu – “Benamiai tvarkėsi” (LR, Nr.86). Šiame straipsnyje aprašoma akcija, kai Klaipėdos rajone gyvenančių benamių buvo prašyta padėti, tvarkant sąvartyną. Iš 200 kasdien sąvartyne apsilankančių žmonių padėti atvyko apie 20. Paskutinis straipsnio sakinys taip pat patvirtina nuostatą, kad svarbiausiai tokiems žmonėms yra nauda – “Benamiai žadėjo dalyvauti ir kitose talkose. Jie teigė, kad tvarkytojų būtų daugiau, jei organizatoriai po darbo pavaišintų alumi” (LR, Nr.86). Kita straipsnių grupė, kuri beje yra pati gausiausia yra susijusi su skurdo kriminalizacija. Tai, kad nusikaltimas yra skurdo ir alkoholizmo rezultatas yra pabrėžiama įvairiuose kriminaliniuose straipsniuose. Taip formuojama nuomonė, kad skurstantieji yra ta socialinė grupė, kurioje klesti nusikaltimai. O kadangi nusikalstamumas visuomenėje yra vertinamas kaip nepageidaujamas, nepriimtinas elgesys, tai natūralu, kad tie, kurie yra sukeliantys nusikalstamumą yra taip pat visuomenės smerkiami ir nepageidaujami. Visuomenėje vyrauja požiūris, kad jei asmuo neturi darbo, vartoja alkoholį, tai jis yra potencialus nusikaltėlis, degradavęs žmogus, tačiau retai susimąstoma, kur yra to priežastys. Galbūt reikia kaltinti ne konkretų žmogų, bet nepalankias sąlygas, išsimokslinimo trūkumą. Todėl gal vertėtų daugiau kalbėti ne apie tai, kokie nusikaltimai yra daromi tokių asmenų, bet kaip juos geriau resocalizuoti į visuomenę ir panaikinti priežastis, kurios skatina alkoholizmą , nedarbą, skurdą. Kriminaliniuose puslapiuose beveik kasdien galima atrasti po straipsnį, kuriame nusikaltimo priežastimi įvardijamas alkoholio vartojimas, sunkios gyvenimo sąlygos ir pan.: • “T.Tamulevičius šaudė iš legaliai laikyto medžioklinio šautuvo. Niekur nedirbęs vyras dažnai gerdavo. Išgėręs jis tapdavo sunkiai sukalbamas ir agresyvus. kaimynai prisipažino kartais pagalvodavę, kad nelaimė šeimoje gali įvykti” ( LR, “Tragedija vaikų akivaizdoje”. Nr. 79) • “Užvakar savo bute Akmenėje buvo rasti pasikorę 58 metų Ona ir 55 metų Juozas Adomavičiai. išgeri mėgę Adomavičiai pradėjo skolintis pinigus iš bendradarbių ir pažįstamų Radęs neužrakintas duris K. Varnelis užėjo į vidų ir pamatė kambaryje šalia lovos gulintį J. Adomavičių. Ūkvedys pagalvojo, kad valytojas ant grindų tyso girtas. Pyktelėjęs K. Varnelis sugrįžo į mokykla.” ( LR, “Sutuoktiniai palūžo kartu”, Nr. 87) • “ 25 metų panevėžietės Jolitos R. girtavimas baigėsi tuo, kad penktadienį penki jos vaikai atsidūrė ligoninėje Vieno kambario bute buvo netvarka ir sklido neapsakoma smarvė. Viena mergaitė valgė žalią mėsą. vaikai iš motinos atimti” ( LR. “Mažametė nuo alkio bandė gintis žalia mėsa”, nr. 60) Per tokios tematikos straipsnius labai aiškiai yra formuojama nuomonė apie skurstančias ir sunkiai besiverčiančias šeimas. Manau, kad būtų labai sunku laikraštyje surasti straipsnį apie tai, kad skurstanti ar daugiavaikė šeima puikiai tvarkosi, kad jie gerai prižiūri savo vaikus ir pan. Bent jau aš tokio straipsnio dviejų mėnesių numeriuose neradau nei vieno. Ir tai gana suprantama – rašyti apie tai, kas yra normalu ir visiems priimtina bei suprantama yra nepopuliaru – niekas to neskaitys. Žiniasklaida ieško tokių įvykių, kurie pašiurpintų skaitančiuosius. Jei nusikaltimą atliko žmogus iš, tarkim, viduriniojo visuomenės sluoksnio tai labiau gilinamasi ir aprašomas pats nusikaltimas, bet ne jį atlikęs asmuo. Tačiau jei nusikalstamas ar nepriimtinas elgesys buvo atliktas žmogaus iš skurstančiųjų sluoksnio, tai tokie faktai kaip alkoholio vartojimas, nedarbas ir pan. bus itin užakcentuoti. Taip tarsi konstruojama norma – visi skurstantieji linkę nusikalsti! Ir tai, kad toks mitas yra gajus puikiai atsispindi žiniasklaidoje, nors kitą vertus – pati žiniasklaida ir sukuria šį mitą. Tokių kriminalinių mitų kūrimas žiniasklaidai yra labai parankus – visuomenei reikia tokių straipsnių ir ji juos gauna. Taip žmonės gali patvirtinti savo identitetą – jei aš nepriklausau skurstančiųjų klasei, vadinasi, aš nesu nusikaltėlis, aš esu ‘normalus’. Pamažu žmonių sąmonėse yra suformuojama neginčijama tiesa apie problematišką visuomenės sluoksnį, ko pasekoje vis labiau ir labiau didėja atskirtis visuomenėje ir nenoras tokiems žmonės padėti. Dažnai straipsniai yra užbaigiami tokiais sakiniais kaip “kaimynai tikėjosi, kad tai gali atsitikti”; “jie pagalvodavo, kad nelaimė gali įvykti” ir pan. Tai tik įrodo, kad stebėdami skurstančios ar alkoholį vartojančios šeimos gyvenimą aplinkiniai tikisi ir laukia, kada atsitiks kas nors tokio, kas patvirtintų nuomonę, kad tokie žmonės yra arčiausiai nusikaltimo. Tiek žiniasklaida, tiek ir visuomenė yra linkusi jiems “klijuoti etiketes”. Tai, kad kriminaliniai straipsniai yra užbaigiami tokiais kitų žmonių – kaimynų, giminių, įvykio liudytojų, apmąstymais leidžia tik dar labiau sustiprinti žiniasklaidos, kaip neklystančios ir visuomet objektyvios visuomenės informavimo priemonės, įvaizdį. Juk taip teigia ne žurnalistai, bet tokie patys žmonės kaip ir tie, kurie skaito straipsnį, todėl jais galima pasitikėti. Į nusikaltimus, kurie yra atlikti žmonių iš skurstančių ir problematiškų šeimų žiūrima kaip į normą, tuo tarpu jei nusikaltimą įvykdė “padorios’ šeimos atstovas visada klausiama “kodėl taip atsitiko?”. Tarsi norima nusikaltimą neutralizuoti ir pasakyti, kad jo net neturėjo būti – tai yra paprasčiausia klaida. Tokį požiūrį pavyko aptikti keliuose straipsniuose. Gana ryškiai tai atsiskleidė straipsnių cikle apie moksleivius, kuriems buvo tapę pramoga tyčiotis, smurtauti prieš atsitiktinius žmones, visa tai filmuoti, o vėliau filmuota medžiaga dalintis ir taip parodyti savo galia. “Smurtas ir patyčios paaugliams tapo pramoga” (LR, Nr.68) - tai pirmasis straipsnis, kuriame smulkiai aprašoma apie tokių nusikaltimų seką, kurie buvo vykdomi Šilainių mokyklos moksleivių, tačiau kaip paaiškėjo vėliau, toks elgesys buvo paplitęs ir keliose kitose Lietuvos mokyklose. Kelis kartus straipsnyje užakcentuojamas faktas, kad vaikai yra iš “tvarkingų šeimų” - “Didžiausia vaikinams gresianti bausmė – laisvės atėmimas iki 2 metų Tačiau beveik neabejojama, kad realiai jiems kalėjimo duonos paragauti neteks. Tam yra daug vadinamųjų lengvinančių aplinkybių: paaugliai iš tvarkingų šeimų, tėvai negeria…” (LR, Nr.68). Sekančios dienos laikraščio numeryje tęsiama ši tema straipsnyje “Pedagogai ieškojo žiaurumo šaknų”. Jame taip pat dar kartą netiesiogiai klausiamas klausimas “kodėl vaikai vykdė tokius nusikaltimus, jei jie yra iš tvarkingų šeimų?”. Taigi akcentuojama labiau ne tai, kad jie priklauso viduriniajai klasei, bet tai, kad jie nepriklauso žemiausiajai klasei. Todėl suprasti, kodėl buvo taip elgiamasi yra itin sunku ar netgi neįmanoma. Manau, nesunku būtų įsivaizduoti, koks būtų straipsnio turinys, jei moksleiviai būtų kilę iš skurstančių šeimų. Tada toks elgesys būtų aprašomas kaip nieko nestebinantis, keli žmonės paliudytų, kad visada to tikėjosi, o straipsnyje kelis kartus būtų užsimenama apie blogą padėtį vaikų šeimose. Žiniasklaida noriai aprašinėja apie vidinius santykius tarp tokių, sunkiai pragyvenančių ar problematiškų šeimų narių – agresiją, muštynes, nuolatinius konfliktus ir pan., tačiau nei žodžiu nebuvo užsimenama ar “tvarkingose šeimose” santykiai tarp šeimos narių buvo idealūs ir pan. Juk tai, kad vaiko abu tėvai turi gerai apmokamus darbus ir kaimynai jų nemato nuolatos girtų dar nereiškia, kad šeimos viduje nėra agresijos ir konfliktinių situacijų. Kiek kitokio pobūdžio straipsnyje “Gimdyvė sūnų paliko daugiabučio laiptinėj” (LR, Nr.91) taip pat atsiskleidžia stereotipinis požiūris, kad nusikaltimą gali įvykdyti tik “žemiausiai” socialinei klasei priklausantis asmuo: “Medikei susidarė įspūdis, kad mažylį pagimdė ir dėl nežinomų priežasčių paliko tvarkinga moteris. “Moteris tikrai tvarkinga, nes vaikelis buvo pamaitintas, švarus, o paliktas maistelis – ne pats pigiausias. Tikiuosi jos sulaukti, - kalbėjo medikė.- Ši moteris ne iš tų, kurios palieka kūdikį lauke, su batraiščiu perrišta virkštele” (LR, Nr.91). Straipsnyje gana aiškiai atsiskleidžia nuomonė apie įvykį - medikė motinos poelgio labai nesmerkia, nes pagal paliktus prie vaikelio daiktus galima spręsti, kad ji nėra vargšė. Taigi vėl pasitvirtina nuostata, kad šio įvykio normaliomis aplinkybėmis turėjo nebūti, o jei jau taip atsitiko, tai reiškia, kad to priežastys yra rimtos ir greičiausiai nepriklausomos nuo asmens. Taip pat straipsnyje aiškiai atsiskleidžia moters lūkesčiai – ji tikisi sulaukti moters, palikusios kūdikį, nes ji nėra iš skurstančiųjų klasės. Taip tarsi formuojamas požiūris, kad stiprų motinystės ir atsakomybės jausmą gali turėti tik moteris, kuri gali vaikui nupirkti “ne pati pigiausia” maistelį ir švariai jį aprengti. Toks per žiniasklaidą brukamas požiūris daro įtaką ir skaitytojams, kurie tikėdami žiniasklaida gali pradėti neigiamai žiūrėti į skurstančias moteris, kurios augina vaikus. Išvados Taigi, apibendrinant, galiu teigti, kad dauguma straipsnių, kuriuose buvo liečiama skurdo tema turi šiek tiek neigiamą atspalvį, o skurstantieji dažnai yra apibūdinami kaip asmenys, teikiantys prioritetą svaigalams, neturintys atsakomybės jausmo ir pan. Ir manau, kad toks žiniasklaidos formuojamas įvaizdis yra patogus kitiems žmonėms, nes jie tada gali pasiteisinti, kodėl jie nepadeda skurstantiesiems, kodėl nesistengia nieko keisti. Juk kam keisti tai, kas negali būti pakeista – juk vis tiek laikraščiai rašė ir greičiausiai dar ilgai rašys apie norą padėti skurstantiems, bet jų nenorą ar nesugebėjimą pasinaudoti pagalba, taip pat greičiausiai iš laikraščių dar ilgai nedings ir straipsniai apie nusikaltimus, kuriuos atlieka alkoholikai, bedarbiai, skurstantys ir pan. Ir manau, kad ta pati žiniasklaida pakeitusi savo straipsnių turinį į mažiau stigmatizuojantį skurstančiųjų klasę, bei skirianti daugiau vietos straipsniams apie skurdo priežasčių naikinimą, galėtų šiek tiek keisti ir visuomenės požiūrį. Tačiau nemanau, kad tokie šviečiamojo pobūdžio straipsniai viename iš šalies dienraščių susilauktų populiarumo tarp skaitytojų, apie tai turėtų pradėti visi šalies laikraščiai, o tai kažin ar kada nors įvyks, nes visgi pagrindinis žiniasklaidos tikslas yra pritraukti skaitytojus, o ne keisti visuomenę. Naudota literatūra: 1. E. Baronaitė “Išbandymai – ir vėžys ir skurdas”, “Lietuvos rytas”, 2004.04.21 2. G. Šiuparys “Už dyką dalijamų morkų vargetos nepanoro”, “Lietuvos rytas”, 2004.04.01 3. V. Trainys “Ašaros tryško ir varguoliams, ir geradariams”, “Lietuvos rytas”, 2004.04.10 4. A.Pilaitienė “Benamiai tvarkėsi”, “Lietuvos rytas”, 2004.04.15 5. R.Vitkus “Sutuoktiniai palūžo kartu”, “Lietuvos rytas”, 2004.04.16 6. V. Petrauskienė “Mažametė nuo alkio bandė gintis žalia mėsa”, “Lietuvos rytas”, 2004.03.15 7. A. Jankauskienė “Tragedija vaikų akivaizdoje”, “Lietuvos rytas”, 2004. 04.06 8. V.Trainys “Smurtas ir patyčios paaugliams tapo pramoga”, “Lietuvos rytas” 2004.04.08 9. L.Genys “Pedagogai ieškojo žiaurumo šaknų”, “Lietuvos rytas”, 2004.04.09 10. G. Šiuparys “Gimdyvė sūnų paliko daugiabučio laiptinėj”, “Lietuvos rytas”, 2004.04.21 11. L. Klimkaitė – Petraitienė “Kriminaliniai mitai”, ‘Sociologija. Mintis ir veiksmas’, 2000/1(2) 12. Baltijos tyrimų duomenys “Požiūris į visuomenės institutus”, “Lietuvos žinios”, 2003.10.10 13. internetinis puslapis www.usatoday.com

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!