Potenciometrinė analizė pagrįsta elektrinio potencialo šuolio, atsirandančio tarp tirpalo ir į jį panardinto elektrodo, matavimu. Šis šuolis, vadinamas tiesiog elektrodo potencialu, priklauso nuo tam tikrų jonų aktyvumo tirpale ir nuo cheminių reakcijų metu kintančių elektrocheminių tirpalo savybių. Potenciometrinė analizė dažnai taikoma analizuojamojo tirpalo jonų aktyvumui nustatyti. Tai tiesioginė potenciometrija, vadinama jonometrija.
Dažniausiai analiziniais metodais nustatomas bendras cheminio elemento kiekis tirpale. Potenciometriškai, naudojant specialius indikatorinius elektrodus, galima nustatyti tam tikro jono (katijono arba anijono) aktyvumą. Nustatytas jono aktyvumas gali labai skirtis nuo bendros to cheminio elemento koncentracijos tirpale. Pavyzdžiui, pusiausvirąjame Ag+, [Ag(NH3)2]+ mišinyje potenciometrine analize, naudojant sidabro elektrodą, galima nustatyti tik Ag+ aktyvumą. Titruojant minėtą mišinį halogenido arba sulfido tirpalu (klasikinė titrimetrinė analizė), įmanoma nustatyti bendrą sidabro kiekį tirpale (dėl cheminės pusiausvyros poslinkio titruojant). Potenciometriniu metodu taip pat galima nustatyti analizuojamosios sistemos įvairius dydžius: elektrolitų disociacijos konstantą, blogai tirpių elektrolitų tirpumą ir kt.
Labai dažnai naudojama netiesioginė potenciometrija — potenciometrinis titravimas. Šis metodas yra tikslus, nes ekvivalentinis taškas nustatomas iš staigaus į analizuojamąjį tirpalą panardinto elektrodo potencialo šuolio titruojant. Potenciometrinis titravimas padidina titrimetrinės analizės galimybes, ypač tais atvejais, kai įprastinis titravimas yra negalimas, pavyzdžiui, titruojant spalvotus tirpalus, kuriems negalima pritaikyti indikatoriaus, nustatant analizuojamąjame mišinyje keletą komponentų, titruojant labai praskiestus tirpalus.
Potenciometrijoje paprastai naudojamas elektrocheminis elementas, sudarytas iš dviejų elektrodų, kurie panardinami į tą patį tirpalą arba į du skirtingos sudėties tirpalus, sujungtus tarpusavyje druskų tilteliu (1.1 pav., a) ar per poringą keraminį kamštį.
Elektrodas, kurio potencialas priklauso nuo nustatomųjų jonų aktyvumo tirpale, vadinamas indikatoriniu. Šio elektrodo potencialui išmatuoti į tirpalą panardinamas antrasis elektrodas, kurio potencialas nepriklauso nuo nustatomųjų jonų koncentracijos. Toks elektrodas vadinamas lyginamuoju elektrodu ir, kaip jau minėta, su indikatoriniu elektrodu sudaro elektrocheminį elementą, kurio elektrovaros jėga eksperimento metu ir matuojama.
Tiesioginės potenciometrijos metodu dažnai nustatoma tirpalų pH bei įvairių katijonų ir anijonų aktyvumas. Jonų aktyvumą tirpaluose reikia žinoti skaičiuojant įvairias cheminių ir elektrocheminių reakcijų...
Šį darbą sudaro 2524 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!