Politologijos teorija - egzaminas

D.Eastom: politika – autoritetinis vertybių paskirstymas visuomenėje.
Politoka – sprendimų priėmimas.
Politika – būdas, kuriuo mes suprantame ir tvarkome savo socialinius reikalus.
Politikos funkcijos:
1. Politika – universalus visuomenės organizavimosi būdas.
2. Reguliatyvinė kontrolės funkcija. Sureguliuojamas visuomenės gyvenimas.
2 politikos paradigmos:
Konflikto – politikos procesai aiškinami per konfliktus.
Darnos – nepaliaujamas gyvenimo tobulinimas harmonijos siekimo prasme.
Politologijos pradininkas – Platonas („Valstybė“). Kiti klasikai: Aristotelis, Makiavelis.
1662 upsalos universitete (Švedija) įkurta pirmoji politikos mokslų katedra.
Politologijos objekto problema:
Plačiausia prasme politologijos tyrimo objektas yra viskas, kas priskiriama politikos pasauliui. Ši samprata reiškia, kad politikos mokslas apima 2 konceptualizuotas visumas – santykius tarp:
valdančiųjų ir valdomųjų;
valstybės ir visuomenės;
lyderių ir pasekėjų;
valdžios ir paklusnumo;
1-oji mokykla - Piliečių valstybės problematika
Visuomeninės sutarties teorija;
Prigintinių žmogaus teisių teorija.
2-oji mokykla yra institucionalizmas (tam tikras socializacinis darinys)
Politinės institucijos – tai tokie dariniai, kurių dėka realizuojamas politikos (valdymo) procesas. Institucionalizmas sutelkia dėmesį į institucijų tyrinėjimą. Kai kurie politologai mano, kad nieko nėra svarbiau už institucijų tyrinėjimą (ypač paplitęs požiūris Vokietijoje).
Lyginamoji politologija
3-ioji mokykla – Klasių kovos (marksizmas)
Šiai mokyklai atstovaujantys politologai mano, jog visą politikos procesą galima aprašyti klasinės visuomenės struktūros ir klasių kovos terminais.
Pagrindinė išeities pozicija – gamyba (gamtos išteklių perdirbimas ir pritaikymas vartojimui). Šiame procese sukuriamas dvejopas produktas: bendroji vertė (sunaudojamos sąnaudos) ir pridedamoji vertė (perteklinis produktas).
Pokyčiai gamyboje ėmė didinti darbo našumą ir sukuria garantuotą perteklinį produktą. Taip atsiranda galimybė jį nusavinti. To pasekmė – atsiranda dideli socialinės santvarkos pokyčiai. Būtent šiuo metu atsiranda monogamija, prekiniai-piniginiai santykiai, klasės.
Skirtingų kalsių atstovai skiriasi savo santykiu su gamybos primonėmis, savo gaunamos turto dalies įgyjimo būdu. Tarpinės klasės nariai turi privačios nuosavybės, bet tiek nedaug, kad patys turi dirbti
Markso visuomenės raidos:
Gamybos būdas (GB) = gamybinės jėgos (GJ) + gamybiniai santykiai (GS).
Atsiranda ir vis stiprėja priešprieša tarp GJ ir GS. Taip atsiranda klasių kova. Įvyksta revoliucijos, perėjimas iš feodalizmo į kapitalizmą. Perėjimas iš kapitalizmo į komunizmą įvyko dėl naujos kokybės klasės – proletariato – atsiradimo. Proletariatas gali išsilaisvinti tik...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!