Politologijos įskaita

I. Politikos supratimas ir aiškinimas: Mokslo apie politiką istorinio formavimosi apibūdinimas.1.Antika – Platono „Valstybė“, Aristotelio „Politika“; 2.XIXa.pab. – XXa.pr.politologijos formavimasi paskatino sociologija, psihologija ir kt.mokslo šakos; 3.Politikos tyrimai į atskirą tyrimo šaką išsiskyrė XIXpab.- XXpr. kai prof.John Robert Seeley išleido vieną pirmųjų knygų „Įvadas į politikos mokslą“ bei pirmasis pradėjo dėstyti Kembridžo universitete; 4.Tarpt.pripažinimą įgavo XXvid. Paryžiuje įvykus UNESCO konferemcijai. Politikos supratimias ir aiškinimas iki XIXa., XIXa. bei XXa. Iki XIXa. – universalizmas (filosofijos prasme); XIXa. – legalizmas (teisės požiūris); XXa. – realizmas->bihevioralizmas (kaip yra). Mokslo apie politiką tapsmo etapai, kryptys ir teorinės orentacijos. Galima skirti 2 politikos mokslo formavimosi etapus: 1) politikos mokslo priešistorę; 2)mokslo, kaip atskiros socialiniu mokslų srities, raidą (3pagr.posūkiai: 1.Čikagos mokyklos veikla; 2.bihevioralistinė revoliucija; 3.ekonominių modelių integravimas į politol.). Polit.kryptys: 1)Politikos teorija, 2)Lyginamoji politika; 3)Tarpt.santykiai; 4)Viešasis administravimas. Šiandieninis politikos mokslas: samprata, santykis su kitais mokslais, struktūra. Politologija šiandien – akademinė disciplina, kuri siekia aprašyti, analizuoti, paaiškinti valdžios institucijų, kitų politinių organizacijų veiklą, socialines sąvokas. Taip pat tai mokslas apie žmogaus prigimtį ir normatyvines teorijas. Politol.vienintelis iš visų socialinių mokslų, visiškai atsidėjęs politikos nagrinėjimui, kai visi kiti social.mokslai politinę problematiką paliečia tik tarp kitko, savo problemų kontekste. Pvz.:goepolitika, pol.ekonomika, pol.istorija. Politol.struktūra: politikos teorija;lyginamoji politika,tarpt.santykiai. Mokslinio politikos pažinimo bei analizės ypatybės bei metodai. 1.Sisteminis met.(Svarbiausia yra sistemos sandara, ryšiai tarp sistemos dalių, kaip sistema veikia); 2.Bihevioristinis met.(Išriškinamos asmenybės psihologinės savybės, nes asmenybė dalyvaudama politikoj nori patenkinti savo, ar savo socialines grupės poreikius); 3.Istorinio palyginimo met.(pagal institucinį principą (parenkamos pan.įstaigos) ar pagal funkcijinį principą (analizuojama politinė veikla)); 4.Sprendimų met.(pan.į sisteminį, tik pirmajam rūpi veiklą aprašyti, o antrajam - sandara). Politologijos funkcijos. Praktinės (analitinė patariamoji ir ideologinė) bei teorinės (Aprašomoji, aiškinamoji, prognostinė, metadologinė, integruojanti). Politol.mokslas Lietuvoje. Dėl politol.plėtros LT labai stengėsi VDU prof.M.Remeris, bet dėl valdininkų abejingumo nepavyko įkurti Politikos mokslų mokyklos. 1933m. I.Tomošaitis įkūrė Socialinių ir politinių mokslų institutą....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!