Temos aktualumas. Moderniajame pasaulyje politinės partijos yra visuotinai pripažįstamos kaip neatsiejama politinės sistemos sudedamoji dalis ir viena svarbiausių demokratijos egzistavimo sąlygų. Pagrindinis politinių partijų tikslas – siekti teisėtos valstybinės valdžios, sudaryti vyriausybę ir formuoti bei įgyvendinti valstybės politiką1. Būrimasis į politines partijas padeda laimėti rinkimus ir tokiu būdu užtikrina įvairių piliečių interesų atstovavimą. Būtent todėl politinių partijų teisinė padėtis valstybėje - labai svarbus klausimas.
Politinių partijų steigimo ir jų veiklos reglamentavimas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Respublikos Prezidento linkimų įstatyme, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme, Referendumo ir kituose įstatymuose leidžia teigti, kad sklandus Lietuvos valstybės funkcionavimas priklauso ir nuo tobulo politinių partijų statuso. Turint tai omenyje, svarbu analizuoti teisės normas, reglamentuojančias politinių partijų padėtį, įžvelgti šių normų trūkumus ir tobulinimo galimybes.
Temos naujumas ir originalumas. Lietuvos jurisprudencijoje politinės partijos iki šiol nesulaukė didesnio dėmesio. Tokio pobūdžio literatūros stygius jaučiamas tiek tarpukario laikotarpiu, tiek dabar. Politines partijas daugiau nagrinėja politologai.
Darbo šaltiniai. Pagrindiniai šio darbo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai. Darbe analizuojami ne tik Lietuvos Respublikos Seimo priimti teisės aktai, bet ir tarptautinės sutartys bei tarptautiniai dokumentai, įtvirtinantys asociacijų laisvę, nustatantys jos ribojimo galimybes. Iš jų ypač reikėtų paminėti JTO 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei naujausią Europos Sąjungos dokumentą dėl žmogaus teisių – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją.
Rašant darbą, buvo remtasi E.Šileikio darbais: „Politinių partijų institucionalizavimas“, „Seimo nario teisinė padėtis“, straipsniu „Autorinės problemos tarpukario Lietuvos valstybėje“. 1999 metais Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Politinių partijų ir politinių organizacijų finansavimo įstatymą, įdomus yra tyrinėtojų požiūris į šią aktualią problemą. Politinių partijų finansavimo problemas Lietuvoje ir
1Vitkus G. Politologija. Vilnius, 1999. P. 127.
užsienyje tyrinėja D.Pelenis straipsnyje „Politinių partijų finansavimas: užsienio šalių patirtis ir Lietuvos perspektyvos“, M.Bložė darbe „Politinių partijų finansavimas Vakarų...
Šį darbą sudaro 15738 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!