Politinių ideologijų formavimasis

18 a. pab. pol. teorijoje pilietinė visuomenė, politikos sfera pradėtos laikyti savarankiškomis žm. gyvenimo sritimis. Atsiranda prielaidos moksliniam politinio gyvenimo paaiškinimui.
Ideologija - visuomenės skirtingų interesų ir pozicijų, įv. argumentų ir idėjų sistema.
Bet kurią I-ją galime suvokti kaip teiginių, atspindinčių bei vertinančių faktus, ir veiklos direktyvų, išplaukiančių iš šių vertinimų, visumą. I kuria savo grupei ir egzistuojančio, ir geidžiamo ateities pasaulio vaizdinį.
Polit. doktrina - tai iš konkrečios I išplaukianti darni pažiūrų į tam tikros visuomenės politinį gyvenimą (į valdžios ir valst.santvarkos problemą) visuma. PD turi aprėpti teorinius ir praktinius nurodymus, kaip realizuoti šias pažiūras konkrečiame laike ir erdvėje. PD kuriamos, kad paveiktų politiką, padėtų tam tikras idėjas įgyvendinti tikrovėje.
I ir PD sieja vertybių, pradinių idėjų tapatumas; bet PD visada turi būti I konkretizacija.
Nuo 19 a. polit. mintis, doktrinos plėtojamos per pagr. politines ideologijas: liberalizmą, konservatyvizmą, socializmą.
1) žmg. turi galimybę naudotis visomis laisvėmis (intelektualinėmis bei ūkinėmis). Valstybė nesikiša į ūkinį gyvenimą. Ekonomika vystosi pagal natūralius dėsnius (rinkos ekonomika).
2) net ir vieno žmg. asmens valdžia kitam asm. yra blogis, nes susijusi su prievarta ir reikalavimu paklusti.
Valst. valdžia reikalinga tik kaip „sargas“ ir „teisėjas“, kad apsaugotų nuo kitų asm. laisvių ir užtikrintų saugumą.
3) teisėta tik ta valdžia, kuri atsiskaito savo piliečiams ir jos spr. nepažeidžia prigimtinių asm. teisių ir laisvių.
Pag. oponentai – konservatoriai: optimizmas dėl visuotinio proto – nepagrįstas. Individo negalima priešpastatyti visuomenei, būtina atsižvelgti į papročius, autoritetą, religiją, šeimos interesus ir kt. Lemiamą vaidmenį istorijoje atlieka asmenybės. Pagr. K. teiginiai:
1) Moralinis absoliutizmas (moralinės vertybės nekintančios), valdo elitas, išrinktas demokratiniu būdu.
2) Netikėjimas pažangos neišvengiamumu. Remia tik tas reformas, kurios nekeičia tradicinių institutų esmės.
3) Politinis realizmas. Nepalaiko pasaulio pertvarkymo doktrinos bei visuotinės lygybės idėjos.
4) Žmogaus netobulumo idėja (iš esmės žm. nėra blogas, tačiau valdžia turi priklausyti talentingiausiems ir gabiausiems). Socialinės lygybės politika pavojinga, nes sunaikina natūralius gyven. būdo skirtumus, kūrybą.
5) Pagarba valdžiai, istorijai, praeičiai, tradicijoms,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!