Politinio straipsnio analizė

Praėjus beveik dviem dešimtmečiais nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, išaugo nauja gyventoju karta, kurios vertybės, formavosi naujoje demokratinėje politinėje sistemoje, tad šiame straipsnyje autorė mėgina atsakyti į klausimą, kuris iš dviejų veiksnių – gyvenimo ciklo poveikio ar valstybinių pokyčių - yra svarbesnis aiškinant Lietuvos jaunų žmonių pilietinio aktyvumo lygį ir socialinės politinės nuostatas.
a) sporto ir aktyvaus poilsio bei b) švietimo, dailės, muzikos ar kitoms kultūros organizacijoms.
Vyresnio amžiaus žmonės dažniau negu jaunesni priklauso profesinėms sąjungoms ir draugijoms, socialinės rūpybos srityje veikiančioms organizacijoms, vietinių bendruomenių organizacijoms, politinėms partijoms. Dėl šių skirtumų atsiranda skirtingi siekiai ir norai. Jauniems žmonėms dalyvaujantiems kultūros ir sporto organizacijose yra svarbesni asmeninio pasitenkinimo ir galimybės patenkinti savo asmeninius interesus motyvai, o vyresniesiems, kurie dalyvauja organizacijose, veikiančiose socialinės rūpybos srityje, svarbesni moralinės pareigos ir užuojautos motyvai, o žmonėms, dalyvaujantiems politinių partijų, profesinių sąjungų veikloje, būdingas stipresnis siekis paveikti šalies politinius ir socialinius procesus. Taigi, dėl skirtingo jaunųjų ir vyresniųjų žmonių gyvenimo ir priklausymo skirtingoms organizacijoms, jaunoji karta nėra pilietiškai ir politiškai aktyvi. Jaunoji karta į gyvenimą žiūri kitomis akimis, ji nemano, kad dalyvavimas rinkimuose yra pareiga šaliai ar būdas pareikšti savo valią valdant šalį. Ši (jaunųjų žmonių) karta labiau linkusi manyti, kad tai yra laisvas.asmeninio pasirinkimo klausymas.
Antrojoje šio straipsnio dalyje daugiausia analizuojamos ir aptarinėjamos jaunų žmonių socialinės politinės vertybės ir vertybinis virsmas nuo tradicinių link sekuliarių racionalių vertybių. Lietuvos visuomenės kultūros pokyčiai, kuriuos būtų galima apibrėžti kaip vertybinę slinktį nuo tradicinių link sekuliarių racionalių vertybių, yra susiję su politinės ir pilietinės veiklos motyvacijos skirtumais tarp jaunų ir vyresnių šalies gyventojų. Autorė remiasi Ronaldo Ingleharto mintimis ir darbais. R. Inglehartas atkreipė dėmesį į visuomenėms bendrus kultūrinius pokyčius, kuriuos lemia šiose visuomenėse vykstantys modernizacijos procesai. Šių procesų ašis yra industrializacija. Perėjimas iš tradicinės agrarinės visuomenės į pramoninę yra lydimas pasaulėžiūrų kaitos, atsispindinčios poslinkyje nuo tradicinių vertybių, pabrėžiančių tikėjimo, šeimos ir bendruomenės svarbą,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!