Politikos mokslo išanalizavimas

Senovės graikų kalba politikė – tai valstybės valdymo menas, t.y. bendro žmonių gyvenimo visuomenėje organizavimo ir nuolatinio reguliavimo veikla. Savo turiniu būdama viešųjų reikalų tvarkymo procesas, mūsų kasdienybėje ji reiškiasi valdymo, valdžios santykiu pavidalu.
Tradiciškai politikos samprata kildinama iš antikinių mąstytojų Platono ir Aristotelio. Platonas politiką siejo su idealios valstybės kūrimu, kuris savaime suteikia prasmę netobulam pasauliui. Aristotelis teigdamas, kad politika yra valstybės valdymo menas, pabrėžia, jog politika neišvengiamai apima ir praktinį žinojimą, kas visuomenei yra gėris ir kaip jį įgyvendinti.
Kaip atskira mokslo šaka politikos mokslas susiformavo XX a. penktajame dešimtmetyje.
Politologija (taip pat politikos mokslas) yra socialinis mokslas nagrinėjanti politikos teoriją ir praktiką, aprašanti ir analizuojanti politines sistemas ir politinį elgesį.
Darbo tikslas. Pagrindinis šio darbo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti politikos mokslo, kaip socialinio mokslo, nagrinėjančio politikos teoriją ir praktiką, aprašančio ir analizuojančio politines sistemas ir politinį elgesį.
• atskleisti politikos mokslo problematiką.
1.Politikos mokslo kilmė
Nors politikos studijos Vakarų istorijoje randamos dar Senovės Graikijos laikais, politologija yra palyginus naujas socialinis mokslas. Tradiciškai politikos samprata kildinama iš antikinių mąstytojų Platono ir Aristotelio.
Graikų filosofas Platonas (428 ar 427-348 ar 347m. pr. Kr.) traktate ”Valstybė” pateikė “idealios valstybės” modelį, t.y. sukūrė valstybės teoriją. Jis akcentavo, kad jai vadovauti turi teisingi ir protingi žmonės. Platonas juos vadino filosofais. Pasak mąstytojo, filosofai turi gyventi kontempliatyvų gyvenimą ir įgyvendinti tai, kas teisinga ir protinga. Kaip ir daugelis antikos filosofų, Platonas politiką laikė nepaprastai svarbia žmonių gyvenimo dalimi. Platonas teigė, kad politikas turi išmanyti, kas yra gėris valstybei, ir suprasti palakių bei nepalankių veiksmų veikimą. Būtent toks žinojimas ir skiria tikrą politiką nuo netikro, kaip kad žinojimas skiria gydytoją nuo šarlatano. Platonui harmonija buvo gėris, teisingumo išraiška ne tik vidiniame, bet ir socialiniame gyvenime, kurio idealą jis vaizdavo valstybės utopijoje. Ideali valstybė turinti siekti teisingumo, vadovaudamasi visiems bendru tikslu ir pajungdama jam asmeninius interesus. Pagal žmonių atliekamą darbą visuomenę Platonas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!