Politikos mokslo vidinė diferenciacija tik patvirtina politikos fenomeno kompleksiškumą. Todėl ir mokslo, tyrinėjančio politiką, apibūdinimas yra sudėtingas: politikos mokslas yra akademinė disciplina, siekianti sistemiškai aprašyti, analizuoti ir paaiškinti valstybės (vyriausybės) ir kitų politinių institutų funkcionavimą; taip pat tokią socialinę veiklą ir sąveikas, kurios legitimių autoritetingų šaltinių dėka padeda apibrėžti privalomus pasiskirstymus arba sprendimus; be to, skirtingą požiūrį į žmogaus prigimtį bei nurodančias teorijas, kurios skatina diskusijas apie šiuos institutus, sprendimus ir pasiskirstymu. Visų pirma politologijai yra labai sudėtinga apsibrėžti savo tyrimų, savo problematikos ribas. Ne taip jau lengva ir paprasta atsakyti ne tik į klausimą, kas yra politikos mokslas bei pati politika, bet kur ji prasideda ir baigiasi.
Reikia pridurti, kad ir pats terminas politikos mokslas nėra visiškai vienodai vartojamas. Politikos mokslą būtų tiksliau apibūdinti politologijos terminu.
Politologija pirmiausia tiria politinę sferą, kuri egzistuoja šalia kitų sferų: socialinės, kultūrinės, ekonominės, dvasinės. Kiekviena iš šių sferų yra tam tikra sistema, turi savo struktūros tipą, valdymo sistemą ir, savaime suprantama, žmones, kurie toje sferoje atlieka vienokias ar kitokias funkcijas. Kiekvieną sferą tiria speciali mokslo šaka, kurios tikslas yra geriau suvokti tos sferos funcionavimą, jos vystimosi dėsningumus, galimus tobulinimo būdus. Politinė sfera apjungia visas politines institucijas ir mechanizmus. Pirmiausia - tai visuomenės politinė sistema (political system), valstybė kaip jos svarbiausias elementas, politinė valdžia ir politikos subjektai (politiniai aktoriai), politiniai režimai, politinės partijos ir judėjimai, rinkiminis procesas (electoral process) ir rinkiminės sistemos, politinis vystimasis (tame tarpe revoliucija ir evoliucija), politinė kultūra, ideologija, tarptautiniai santykiai ir tarptautinė sistema bei jos vystymasis.
Politikos mokslas gali būti apibūdinamas kaip viena praktinės patirties refleksijos formų. Galima nurodyti tris pagrindinius šios fefleksijos lygmenis. Pirmas lygmuo – tai su kasdienine politine veikla susijusi refleksija. Ją galima aptikti politikų kalbose, išleistuose įstatymuose, vyriausybės nutarimuose ir viešose piliečių diskusijose. Antrasis politinės refleksijos lygmuo atsiranda kaip pastanga teoriškai apibendrinti sukauptą patirtį. Šiuo atvėju pripažįstami tik tam...
Šį darbą sudaro 4087 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!