Politologija – mokslas apie politiką

Politologija – tai mokslas apie politiką, t.y. apie ypatingą žmonių veiklos sferą, kuri yra susijusi su valdžios santykiais, visuomenės politine sistema, politiniais institutais, o taip pat susijusi su principais, normomis ir taisyklėmis, nuo kurių priklauso visuomenės funkcionavimas. Tačiau visi politologijos proceso dalyviai suprato, kad be žinių negali būti ir politinio veiksmo.
Pirmoji politologijos pažinimo forma buvo jos religinė mitologinė traktuotė. Likę šaltiniai rodo, jog I ir II šimtmečiais per. m. e. vyravo nuomonė apie dievišką valdžios kilmę ( tik nuo Dievo priklauso kokia yra santvarka ).
I-ojo m. e. tūkstantmečio viduryje pradeda vyrauti racionalus požiūris į politiką, jos procesus. Tada atsiranda ir pirmos politinės kategorijos, o vėliau ir pirmos politinės koncepcijos. Tačiau jos buvo ne politinės, o filosofinės-etinės. Šių pirmųjų koncepcijų kūrėjai buvo Platonas ir Aristotelis.
XVI a. Makiavelis I išskyrė politikos mokslą į savarankišką. Ir politikos mokslo centre buvo mokymas apie valstybę. Ir tik XIX a. buvo ieškoma politinių procesų esmės. Dabar politinių mokslu objektu tampa visas politinis procesas, politinių sprendimų priėmimas, politiniai santykiai, partijos ir partinės sistemos. Tuo metu atsiranda ir pirmos mokslinės įstaigos, nagrinėjančios politines problemas.
1871 m. Prancūzijoje įsteigta pirmoji laisvoji Politinių mokslų mokykla. Dabar tai yra institutas.
1880 m. prie Kolumbijos universiteto buvo įsteigta polinių mokslų mokykla.
1886 m. buvo suorganizuotas pirmas politikos mokslų tyrinėtojų kongresas.
1895 m. Londone pradeda veikti politinių mokslų mokykla.
1902 m. prie Vilniaus universiteto buvo įkurta ir politikos mokslų katedra. Įkūrėjas – Lelevelis. Tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje 1902 metai skaitomi politikos mokslų pradžia. Dabartinis politikos mokslų statutas sudarytas 1948 m. Paryžiuje. UNESCO iniciatyva buvo suorganizuotas politinių mokslų specialistų pasitarimas. Čia buvo apibrėžtas politikos mokslų objektas, nurodyta kas turi būti nagrinėjama.
Taigi nurodyta, kad nagrinėja:
1) socialinius filosofinius, idėjinius teorinius politikos klausimus.
2) politinius institutus ir jų veiklą (vyriausybines funkcijas, valstybinę valdžią konstituciją, regioninę ir vietinę valdžias)
3) partijas, asociacijas, viešėją nuomonę, piliečių dalyvavimą valdžioje, vyriausybėje bei jų motyvaciją
4) tarptautinius santykius ( tarptautinę...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!