Poklasis dilenijažiedžiai

Dilenijažiedžių poklasis – vienas iš stambiausių dviskilčių klasės poklasių. Senoviniai dilenijažiedžiai panašūs į magnolijažiedžius ir, manoma, kad kilo iš šios augalų grupės. Daugelis dilenijažiedžių poklasio šeimų labai specializuotos ir jų žiedo ypatybės labai skiriasi nuo magnolijažiedžių. Šiam poklasiui priklauso 95 šeimos.
Pasaulyje šios šeimos žinoma 380 genčių ir apie 3000 rūšių. Lietuvoje užregistruota 40 genčių ir 87 rūšys. Šios šeimos atstovai paplitę visame pasaulyje. Didžiausia įvairove pasižymi šiaurinio pusrutulio vidutinės platumos, ypač Viduržiemio jūros regionas, taip pat pietvakarių ir vidurinė Azija. Šiai šeimai priklauso piktžolės ir daržovės (kopūstas, ropė, ridikas).
Bastutinių šeimos augalai – daugiametės ir vienametės žolės, retai krūmai ir krūmokšniai. Lapai pražanginiai, be prielapių, paprasti, dažnai skaldyti. Neretai jų stiebas yra sutrumpėjęs ir lapai sudaro skrotelę. Stiebas ir lapai padengti būdingais žvaigždiškais ar liaukingais plaukeliais.
Žiedai taisyklingi, dvilyčiai, surinkti į raceminius žiedynus. Dažniausiai žiedynas – kekė arba jos atmainos. Apyžiedis sudėtinis, sudarytas iš 4 narių. Taurėlapiai 4, laisvi, išsidėstę dviem ratais, vainiklapiai 4, laisvi, išsidėstę kryžmai. Kuokelių 6: išoriniame rate yra 2 trumpesni, o vidiniame rate – 4 ilgesni kuokeliai. Kuokeliai laisvi. Vaislapynas cenokarpinis, sudarytas iš 2 suaugusių vaislapėlių. Mezginė viršutinė, dvilizdė. Joje susidaro daug sėklapradžių. Du lizdai atsiranda dėl mezginės plėvelinių išaugų, sudarančių pertvarą. Liemenėlis baigiasi bumbulo pavidalo arba dviskiaute purka.
☼♀♂K 2+2 C4 A2+4 G(2). Mezginė viršutinė.
Vaisius cenokarpinis: ankštara arba ankštarėlė. Vaisių išvaizda labai skirtinga nuo juos dengiančių išaugų ir sparnelių. Kartais ankštaros nariuotos. Sėklų susidaro daug, kurios vaisiuje išsidėsto viena arba dviem eilėmis. Sėkla neturi endospermo, gemalas sulenktas. Sėklos luobelėje yra ypatingų gleivinių ląstelių. Daugelis bastutinių rūšių turi sieros junginių. Tuo paaiškinamas ypatingas šios šeimos atstovų kvapas.
Taikomuoju požiūriu svarbiausias yra kopūstas (Brassica oleraceae). Ši rūšis kilo rytinėje Viduržiemio regiono dalyje. Kitos gerai žinomos rūšys: valgomasis ridikas (Raphanus sativus), valgomasis krienas (Armoracia rusticana). Garstyčių padažas gaminamas iš sareptinio bastučio (Brassica juncea) arba iš juodojo bastučio (B. nigra) sėklų.
Poklasis erškėčiažiedžiai (Rosidae)
Šiam...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!