Viskas apie refleksą

Refleksas – tai vidaus arba išorės dirgiklių sukelta viso organizmo arba kai kurių jo dalių (organų, audinių) reakcija. Reiškiasi kokios nors veiklos atsiradimu, sustiprėjimu, susilpnėjimu arba išnykimu (pvz., raumens susitraukimu ir atsipalaidavimu, liaukų sekrecinės veiklos, širdies ritmo, kraujagyslių spindžio pokyčiu). Refleksai palaiko organizmo dinaminę pusiausvyrą su aplinka, jo struktūros ir funkcijų, vidaus terpės sudėties ir savybių dinaminį pastovumą.
Struktūrinis reflekso pagrindas yra reflekso lankas. Jaudinimas sklinda reflekso lanku tam tikrą laiką. Laiko tarpas nuo dirgiklio veikimo pradžios iki reflekso atsiradimo vadinamas reflekso latentiniu laikotarpiu, arba reflekso lanku. Jaudinimas per sinapses (kontaktus) sklinda ilgiau negu aferentinėmis ir eferentinėmis skaidulomis. Kuo daugiau tarpinių neuronų, kartu ir sinapsių, tuo ilgesnis reflekso laikas. Laikas, per kurį jaudinimas sklinda nervinių centrų neuronais, vadinamas reflekso centriniu laiku. Pvz., dėl stipraus apšvietimo užsimerkia akys; to reflekso latentinis laikotarpis 50 – 200 ms, centrinio laikas – 36 – 186 ms. Ilgiausiai trunka refleksai, kurių centrai yra vegetacinėje nervų sistemoje. Pvz., odos paraudimo (kraujagyslių išsiplėtimo) reflekso latentinis laikotarpis trunka 20 s ir daugiau. Tokią ilgą vegetacinių refleksų trukmę lemia ne tik sinapsinių kontaktų gausumas reflekso lanke, bet ir neurohumoraliniai veiksniai. Reflekso latentinį laikotarpį ir kitus jo parametrus (trukmę, amplitudę, stiprumą) lemia ne tik nervinių centrų org – ja, elektorinės ir sensorinės reflekso dalių savybės bei jų būsena, bet ir dirginimo parametrai (trukmė, intensyvumas, modalumas). Atsiradęs refleksas išnyksta ne iš karto. Reflekso pėdsakai, vadinamasis reflekso poveiksmis, gali trukti gerokai ilgiau už patį refleksą. Įvairūs organizmo refleksai tarp savęs suderinti. Reflekso koordinaciją ir darną lemia neuronų sąveika, subordinaciniai nervinių centrų ryšiai, jaudinimo ir slopinimo pasiskirstymas centinėje nervų sistemoje, jų koncentracija ir radiacija, reciprokinė (antagonistinė) refleksų sąveika ir vadinimasis „atšokimo“ efektas. Pastarasis reiškiasi tuo, kad pasibaigęs vienas refleksas (pvz., galūnės sulenkimas) skatina kitą (pvz., galūnės ištiesimą). Susidaro ištisos refleksų grandinės ir ritmiški refleksai (pvz., ėjimas, bėgimas, kramtymas, automatizuoti darbo įgūdžiai).
I. Pavlovas visus refleksus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!