Miškai, dengiantys 30% sausumos paviršiaus, yra bene turtingiausios iš visų buveinių; juose apstu vietų augalams sudygti, prieglobstį ir maisto randa įvairiausių rūšių gyvūnai. Skirtinguose pasaulio regionuose auga skirtingų tipų miškai. Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato juostos šiauriniame pakraštyje plyti su arktine tundra susisiekiantys spygliuočių miškų masyvai (taiga); piečiau jų dalį rytinės Šiaurės Amerikos, Rytų Azijos ir Europos užima mišrieji ir lapuočių miškai, pusiaujo srityse veši tankūs drėgnieji atogrąžų miškai. Miškai, įsiterpdami į vandens, anglies ir kitų gyvybiškai svarbių medžiagų apytaką, grynina orą, saugo dirvožemį nuo erozijos. .
Vasaržaliai miškai – tai miškai, užimantys vidutinės juostos miškų zonos pietinę dalį. Vasaržaliams miškams būdinga ardinė struktūra, kurią lemia metinė klimato kaita. Vasaržaliai miškai paplitę Vidurio Europoje, Rytų Azijoje ir Šiaurės Amerikoje.
Vasaržalių miškų klimatas labai priklauso nuo nuotolio iki vandenyno. Būdingi ryškūs metų laikai.
Šiame biome puikios sąlygos gyvuoti įvairiems augalams ir gyvūnams. Vasaržaliams miškams būdinga didelė įvairovė augalų ir gyvūnų. Čia gausu gyvybės ore, medžiuose ir ant žemės.
Darbo tikslas yra paanalizuoti, paaiškinti vasaržalių miškų išsidėstymą, klimatą, augaliją ir gyvūniją šiame biome.
Vasaržaliai, kitaip dar vadinami plačialapiai, miškai yra išplitę tarp mišriųjų miškų ir miškastepių. Eurazijos plačialapių miškų biomą sudaro du izoliuoti masyvai Europoje ir Tolimuosiuose Rytuose. Svarbiausias šių ekosistemų komponentas yra lapuočių miškai, išplitę Prancūzijoje, Vokietijoje, Rumunijoje, Čekijoje, dalyje Lenkijos teritorijos bei Tolimuosiuose Rytuose.
Vasaržaliai miškai (vadinami nemoraliniais) auga piečiau nei taiga, vidutinio klimato srityse, kuriose lietingos vasaros ir šaltos žiemos. Paplitę Vidurio Europoje, Rytų Azijoje ir prieatlantinėje Šiaurės Amerikoje, t.y. temperantinės zonos okeaninio klimato srityse.
Vasaržaliams miškams būdinga ardinė struktūra (lajų, kamienų, krūmų ir žolių ardų), kurią lemia metinė klimato kaita.
Tose vietose, kur driekiasi vasaržaliai miškai, yra vidutinis klimatas, gausu kritulių. Ryškūs metų laikai, augalams augti tinkamas metas trunka nuo 140-300 dienų per metus. Apskritai vasaržaliams lapuočiams medžiams reikalingas ne trumpesnis kaip 120 dienų trunkantis vegetacinis periodas.
Europos vasaržalių miškų srityje bent keturis šiltojo laikotarpio mėnesius vidutinė temperatūra...
Šį darbą sudaro 1672 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!