Drėgnieji pusiaujo miškai vyrauja subekatorinėje, atogrąžų bei pusiaujo juostose.
Šie miškai labiausiai paplitę Centrinėje Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Centrinėje Amerikoje, Indijoje, Pietryčių Azijoje, Malajų salose, Australijoje ir Okeanijoje.
• Ilgą laiką buvo įsivaizduojama, kad dėl geležies ir aliuminio oksidų raudonai rudas dirvožemis atogrąžų miškuose turbūt labai turtingas. Tačiau visgi, atogrąžų miškų dirvožemis yra niekingai skurdus ir jo yra labai nedidelis sluoksnis.
• Dirvožemis ne tik neturtingas, bet jis dar ir nebegali atsistatyti, iš jo paskutines vertingas medžiagas greitai išplauna stiprios atogrąžų liūtys.
• Dirvožemis gali būti druskingasis arba molingasis.
• Drėgnųjų atogrąžų miškų ekosistemos labai produktyvios dėl sparčios maisto medžiagų apykaitos.
Drėgnųjų atogrąžų miškų augalija. Ardai
• Medžiai milžinai – aukščiausias sluoksnis, 45-70 m
• Skliautas – žemesnis sluoksnis, 30-33 m
• Pomiškis – vidurinis sluoksnis, 5-6 m
• Krūmai – prieš paskutinis sluoksnis, siekia vos 4m
• Miško paklotė – pats žemiausias sluoksnis.
Medžiai milžinai
Skliautas
Pomiškis
Krūmai
Miško paklotė
Drėgnųjų atogrąžų miškų medžių sandara
• Medžių kamienų žievė plona ir gležna, tačiau kartais padengta spygliais , joje nėra rievių, kadangi atogrąžų klimatas – pastovus.
• Medžių milžinų lapai – maži ir kieti, kad prarastų kuo mažiau vandens intensyviai šviečiant saulei ir kad jų nesudraskytų lietaus lašai. Jie geba pasukti savo lapus taip, kad saulės spinduliai pasiektų tik jų briauną.
• Pomiškio medžiai turi griovius vandens nutekėjimui, yra nuolaidūs, kad nesusikauptų per daug drėgmės. Kai kurie medžiai pasidengę vaškiniu sluoksniu, kad apsisaugotų nuo vandens pertekliaus.
• Miško paklotės medžiai ir krūmokšniai turi didelius lapus bei geba atsukti juos į saulę, tam, kad sugertų kuo daugiau šviesos.
• Drėgnųjų atogrąžų medžių šaknys įsiskverbusios negiliai, nes visos jiems būtinos medžiagos kaupiasi dirvos paviršiuje.
Epifitiniai ir parazitiniai augalai, augalai - vabzdžiaėdžiai
1. Epifitai – augalai,kurie išdygsta ir auga ant medžių šakų, pasinaudodami jais kaip atrama.
2. Parazitiniai augalai – augalų grupė, kuri gyvena ant kitų augalų ir minta jų medžiagomis. Taip šie augalai susilpnina kitą augalą arba išvis jį pražudo.
3. Vabzdžiaėdžiai augalai – augalai, kurie maisto medžiagas...
Šį darbą sudaro 773 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!