Poezijos ir kūrybinės laisvės problema (Altorių šešėly)

Poezijos ir kūrybinės laisvės problema V.Mykolaičio – Putino romane “ Altorių šešėly” • Poezija – tai širdies kalba, vidinės būsenos išraiška. Poezijoje, kaip ir dienoraštyje, negalima meluoti, apsimetinėti. Dirbtinumas nieko vertas. V.Mykolaitis – Putinas romane “ Altorių šešėly” (1933m.) atskleidė jauno klieriko, o vėliau ir subrendusio kunigo – poeto vidinį pasaulį, kuriame vyksta kova tarp jausmų ir proto, idealo ir tikrovės, platoniškos meilės ir kūniškos meilės, kūrybinės laisvės ir nelaisvės.Romano tema – jauno žmogaus iškunigėjimo istorija. Vaizduojamas laikas – 1905 – 1926 metai. Pagrindinė problema : ar gali viename asmenyje sugyventi poetas ir kunigas, arr įmanoma poezijos laisvė kunigo kūryboje? • Rašytojas, pats būdamas poetas, į visažinio pasakotojo lūpas įdeda poeto pasaulėjautos charakteristiką:” Liudas Vasaris jau stovėjo poeto kūrybos kely. Dar vienas žingsnis pirmyn, dar vienas polėkis aukštyn – ir tas jausmas apsems visą jo esmę <.>. Ir tuomet jau nebus jam drovu išpažinti savo jausmą visam pasauliui, ir jis išdrįs apreikšti jį kitiem prieinama forma” • Ir tai netrukus įvyko. Liudas parašė pirmąjį eilėraštį. Iš jo tryško jaunuoliškas nerimas, laisvės pasiilgimas, nepasitenkinimas gyvenimu ir susižavėjimas kažkokiu nepasiekiamu idealu. Deja, pamatęs išspausdintą kūrinį neapsidžiaugė. Jaunasis poetas savo kančią išreiškia vidiniu monologu: ”Poetas?.. Poezija?. Ne! Visa tai turbūt ne man.” Parašo antrą ir eilėraštį. Draugų nuomone, šis esąs išgalvotas. Apie ką rašyti? Liiudas Vasaris randa išeitį – kuria Katedros Nepažįstamosios paveikslą – viziją. Nepažįstamoji yra ir reali būtybė, ir pasaka, ir mistinio ilgesio objektas. Katedros Nepažįstamoji yra priešingybė realiajai Liudo patirčiai (pažinčiai su gražiąja Kleviškio klebono dukterėčia Liuce). Seminarijos aplinka, anot pasakotojo, yra uždara erdvė, iš kurios norisi ištrūkti. Ypač sunku ištverti poetui. Susikaupusi askezė išsilieja emociniu patosu, nesveiku svajingumu. O tai jau yra kūrybos trūkumas. Kūryboje vertybė yra žmogaus natūralumas, nevaržomas ryšys su visu pasauliu, meilės aistra moteriai. • Ši mergina tarsi harmonizuoja poeto vidinį pasaulį, gydo nuo prieštaravimų kančios. Liudas galutinai įsitikina, kad jo pašaukimas – kūryba, o ne mišių laikymas. Auksės paskatintas, poetas ima rašyti paprasčiau, suprantamiau, išsižada simbolizmo. Savo kūrybos nebeduoda klerikalinei cenzūrai. Pagaliau poetas gali būti savimi! Jis padaro dar vieną sprendimą – paliksiąs kunigų luomą. Tam reikėjo daugelio metų ir drąsos, kurią jam suteikė moterys – Liucė, baronienė Rainakienė, Auksė. Tam reikėjo ir naujų mokslų, ir platesnio gyvenimo pažinimo. Rašytojas, Vincas Mykolaitis – Putinas, įtikinamai atskleidė Liudo Vasario, poeto ir žmogaus, vidinį pasaulį (romanas psichologinis), išsprendė šio veikėjo kankinančią problemą: poezijos laisvė neįmanoma kunigo kūryboje. Kunigas – poetas negali būti laisvas rašydamas apie vyro ir moters meilę. Kunigas – poetas turi rinktis kitas temas. Jei savo kūryboje nori būti laisvu žmogumi, privalai rinktis pasauliečio žmogaus gyvenimo būdą. • Literatūros sąrašas: V. Mykolaitis – Putinas “ Altorių šešėly”, 1971m. Dainora Eigminienė “Vincas Mykolaitis – Putinas: gyvenimas ir kūryba”, Vilnius 2001m. Viktorija Daujotytė “ Lietuvių literatūra 11 klasei” Kaunas 1998m. J. Lankutis “ V.Mykolaičio – Putino kūryba” 1961m.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!