Nuo seniausių laikų žmogų supa turtingas ir įvairus augalų pasaulis. Bejėgis prieš gamtos galią pirmykštis žmogus ieškojo tarp augalų tokių, kurie padėtų įveikti įvairias ligas. Archeologai randa vis naujų duomenų, patvirtinančių, kad senovės tautos gydymo tikslais vartojo įvairius augalus.
Žinių apie gydomuosius augalus galima rasti senovės graikų, romėnų, kitų Europos tautų, kinų, sanskrito literatūros paminkluose. Akivaizdu, kad žinių apie tam tikrų augalų gydomąsias savybes egiptiečiai pasisėmė iš babiloniečių ar asirų, nes daugelį vaistažolių jie vadino babiloniečių kalbos žodžiais. Iššifravus hieroglifus paaiškėjo, kad egiptiečiai iš vaistažolių gamino įvairias gana sudėtingos sandaros mikstūras ir tepalus. Egiptiečiams buvo gerai žinomos alijošių, gysločių, kadagių ir kitų augalų gydomosios savybės.
Mokslininkų ir visuomenės susidomėjimas natūraliais augalų ekstraktais ir fitoterapija, ne tik nesumažėjo, bet netgi padidėjo. Neįtikėtinų rezultatų buvo pasiekta derinant skirtingų žolelių ekstraktus ir jų gydomąjį veikimą sustiprinant tam tikrais specialiai paruoštais vitaminais bei mineralais. Susidomėjimą fitoterapija iš dalies paskatino ir tai, kad gydant ligas cheminiais vaistais labai dažnai neišvengiama terapinių nesėkmių ir net komplikacijų. Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis, ligoniai, patyrę vaistų sukeltas komplikacijas, sudaro nuo 2,5 proc. iki 5 proc. visų stacionariškai gydytų pacientų. Be to, pailgėjus gyvenimo trukmei, padidėjo skaičius ligonių, sergančių ne viena, bet keliomis ligomis, t.y tokių, kuriems kartu reikia skirti keletą preparatų. Tačiau gerai žinoma, kad vaistų sąveika gali sustiprinti arba susilpninti kiekvieno iš jų poveikį. Tai ypač reikia turėti omenyje skiriant preparatus pagyvenusiems žmonėms. O racionaliai taikant natūralius augalinius preparatus gydymo galimybės labai padidėja. Neabejotina, kad fitoterapinius preparatus tikslinga taikyti ilgalaikio palaikomojo gydymo, kompleksinės terapijos, ligų profilaktikos reikmėms.
Vaistažolių privalumas - nedidelis toksiškumas, tai, kad jas galima vartoti ilgą laiką faktiškai be pastebimesnio šalutinio poveikio. Džiugu, kad pastaruoju metu radosi vis daugiau mokslinių straipsnių, kuriuose aptariami gydymo vaistažolėmis metodai, aprašoma vis daugiau klinikinių fitoterapijos tyrimų, kuriuose atsižvelgta į etiologinius, patogeninius veiksnius. Tai leidžia tikėtis, kad fitoterapiniai vaistai pagaliau užims deramą vietą...
Šį darbą sudaro 1863 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!