Geriausias Sokrato mokinys Platonas (428/427-348/347 m. pr.m.e.) iš didelės pagarbos savo mokytojui beveik visus savo kūrinius parašė dialogo forma, kuriuose filosofo poziciją užima Sokratas. Ne išimtis ir Valstybė.
Septintojoje knygoje Platonas toliau tęsia gėrio sampratą. Dar viena Sokrato figūra, Uolos alegorija, sulaukia filosofinio piligrimo. Tai pats detalizuočiausias Platono aprašytas paveikslas ir, neabejotinai, pats svarbiausias.
Mes turim įsivaizduoti tamsią uolą, kurioje įkalinti žmonės negali net galvos pasukti. Jie visa laiką stebi sienas. Dėl mažos sklindančios švieselės, jie mato pagrobėlių šešėlius. Kadangi jie visą gyvenimą praleido uoloje, kaliniai mano, kad tie šešėliai yra tikrovė, be to aidą, kurį jie girdi, taip pat laiko tikru garsu (balsais). Tada, vieną dieną, vienas iš kalinių paleidžiamas į laisvę. Uolos tikrovė yra išblaškoma ir jis išvedamas į saulės šviesą, kuri akina nepripratusias akis. Trečia alegorijos dalis pasakoja, kaip pripratęs prie šviesos ir tikrovės, kalinys grąžinamas į kalėjimą. Ten jis vėl apanka, yra išjuokamas, savo relybėje gyvenančių kalinių.
Sekančioje, dekonstruktuotoje alegorijoje, Sokratas informuoja savo nesuvokiančiam klausytojui, kad valstybės vadovas turi būti panašus į apsišvietųsį žmogų, kuris yra grąžinamas į kalėjimą, bet šį kartą savo noru, neprievarta, dėl iš to sekančios gerovės. Kai Glaukonas pradeda prieštaraut, Sokratas jį nuramina, aiškindamas, jog ši kelionė yra tik visų luomų pažinimas, kuris būtinas norint gerai ir visapusiškai vadovauti valstybei.
Po to seka išminties paieška, kuri iškels žmones iš tamsos į šviesą. Būtent mokslai turėtų užpildyti vadovų išmintį. Po to, kai gimnastika ir dailieji menai buvo atmesti, kaip nereikalingi (beje II dalį jie buvo plačiai išanalizuoti), Sokratas analizuoja aritmetiką, geometriją, sielos vientisumą, aptaria ir priima kaip pačius reikalingiausius. Kiekvienas iš šių mokslų turi dvigubą prigimtį: abstrakčią ir tikrąją, bet Sokratui jų negana. Tada jis pasiūlo astronomiją ir muziką, bet šiuos mokslus reikia mokinti ne tokius, kokie jie yra dabar, bet išplėsti ir surastį tikrąjį kelią į tiesą. Galiausiai Sokratas prieina prie dialektikos – išskirtino, paskutinio ir...
Šį darbą sudaro 943 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!