1863-1864 metų sukilimas Lietuvoje

• siekis atkurti Lietuvos ir Lenkijos Respubliką.
4. Sudaryti, patikrinti ir patvirtinti kiekvienai seniūnijai arba dvarui nustatinį raštą, kuriame bus nurodytas, remiantis vietiniais nuostatais, valstiečiams skiriamos nuolatiniam naudojimui žemės kiekis ir apimtis prievolių, kurias jie turi atlikti dvarininkui tiek už žemę, tiek ir už kitas gaunamas iš jos naudmenas.
5. Šiuos nustatinius raštus įgyvendinti, patvirtinus juos kiekvienam dvarui, o galutinai jie visuose dvaruose turi įsigalioti per dvejus metus nuo šio Manifesto paskelbimo dienos.
6. Iki to laiko valstiečiams ir dvariškiams, kaip ir anksčiau, klausyti dvarininkų ir besąlygiškai vykdyti savo ankstesnes prievoles.
7. Dvarininkams toliau prižiūrėti tvarką savo dvaruose,— jiems paliekama teisė teisti ir bausti,— kol bus sudaryti valsčiai ir įsteigti valsčių teismai.
Vakarų valstybių įsikišimas į Rusijos karą su Turkija ir jo baigtis sustiprino daugelio lenkų ir lietuvių viltis, kad Prancūzija, o gal ir Anglija gali susidomėti Lenkijos nepriklausomybės atstatymu. Tai suaktyvino įvairių mūsų emigrantų organizacijų narius visoje Vakarų Europoje. Stengdamiesi išnaudoti savo asmeninius ryšius, jie bandė diplomatiniais kanalais paveikti anglų, prancūzų, turkų vyriausybių narius siekiant padaryti Lenkijos nepriklausomybės klausimą šių šalių užsienio politikos prioritetu.
• 1856 metais naujojo Rusijos caro Aleksandro II paskelbta politinė amnestija 1831 metų sukilimo tremtiniams paskatino revoliucines nuotaikas. Iš Sibiro bei kitų tremties vietų ėmė grįžti daug patriotiškai nusiteikusių žmonių. Dauguma jų tik dar labiau užsigrūdino ilgai išsivadavimo kovai.
• Jau karo su Turkija ir sąjungininkais metu Rusijos vyriausybė suprato, kad didžiausias stabdis šalies ūkinei sistemai yra baudžiavinė santvarka. Baudžiavos panaikinimo tvarką, vadinamuosius „Bendruosius nuostatus“, Lietuvos valstiečiai sutiko su nepasitikėjimu, nes ne visoms jų kategorijoms buvo numatyta galimybė išsipirkti žemę. Dalis patriotiškai nusiteikusių bajorų bei miestiečių šį nepasitenkinimą bandė panaudoti nacionalinio išsivadavimo siekiams įgyvendinti.
Sukilėlių grupuotės
Svarstymai, kokiu keliu siekti laisvės, aktyviausiuosius visuomenės atstovus suskirstė į dvi pagrindines grupes. Viena pusė tikėjosi savo tikslus pasiekti einant nuolaidų ir reformų keliu, o kita pusė laisvę iškovoti tikėjosi ginkluota jėga. Tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje susiformavo dvi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!