Planas rašiniui "Tautos išsaugojimo problema" (Įžanga, tem. sakiniai, argumentai, pabaiga)

Įžanga: Lietuva – ganėtinai maža valstybė, kuri įvairiais amžiais buvo apsupta įvairių agresorių valdomų valstybių, tad nenuostabu, jog ne vieną kartą lietuvių tautai buvo iškilusi grėsmė išnykti arba nutautėti. Nors kai kurie lietuviai pasidavė svetimtaučių daromai neigiamai įtakai, tačiau mūsų šalies menininkai visomis jėgomis stengėsi išsaugoti lietuvybę. Tautos išsaugojimo programa įžvelgiama XVIII a. poeto Kristijono Donelaičio epinėje didaktinėje poemoje „Metai“ ir šių laikų postmodernisto Mariaus Ivaškevičiaus dramoje „Madagaskaras“. Taigi, išsiaiškinkime, kaip šie rašytojai aprašė siekį išsaugoti lietuvybę.
1D: Po XVIII a. pradžioje praūžusio maro į Mažąją Lietuvą atvyko daug kolonistų: prancūzų, vokiečių, šveicarų. Dėl svetimtaučių daromos neigiamos įtakos būrams ir pavojaus nutautėti, Apšvietos epochos Mažosios Lietuvos poetas, grožinės lietuvių literatūros pradininkas, evangelikų liuteronų kunigas Kristijonas Donelaitis epinėje didaktinėje poemoje „Metai“ kelia tautinio tapatumo praradimo grėsmę.
1. Poemos pasakotojas nuogąstauja, kad būrai išsižada savo tradicijų.
1.1. Autoriaus teigimu lietuvininkai perėmė svetimas tradicijas ir papročius: „Vokiškas dainas dainuot ir keikt pasipratin / Ir kaip vokiečiai kasdien į karčemą bėga.“ Taip pat išsižada savo lietuviškų vyžų, keičia jas į vokiškus sopagaičius, o moterys „krosytų marginių nekenčia“ ir maino juos į vokiškus kedelaičius.
1.2. Be to, būrai perima ir svetimtaučių elgesio taisykles, ima elgtis nedorai: girtuokliauja ir keikia Dievą. Dar pasakotojas siekia įrodyti, kad kitataučiai yra neverti tokio dėmesio. Sakydamas „vokietis pameluodams“, „šveisteris storas“, „Visi bedieviai – jiems Dievo žodis kaip mėšlas smirdi“ autorius stengiasi sumenkinti svetimtaučius, pabrėždamas jų ydas, ir įrodyti, kad iš jų neturėtų būti imamas pavyzdys.
2. Verta paminėti, kad pasakotojas uoliai stengiasi kelti lietuvininkų savivertę ir žadinti orumą.
3. Naudodamas deminutyvines formas ir retorinius klausimus pasakotojas idealizuoja praeitį, taip atskleisdamas ilgesį ir pagarbą praeities laikams: „Kur dingot „lietuviškos gadynėlės“, kai dar vokiškai kalbėt nemokėjo, lietuvninkės vokiškai nesirėdė?“ Taip pat siekdamas sukelti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!