P.L. Berger, Th. Luckman "Socialinės tikrovės konstravimas"

Legitimacijos procesas tiksliausiai apibūdinamas kaip “antrinis” prasmės objektyvavimas. Legitimacija kuria naujas prasmes, leidžiančias integruoti tas prasmes, kurios jau suteiktos kitiems instituciniams procesams. Legitimacijos funkcija- padaryti objektyviai suvokiamas subjektyviai įtikimas “pirmines” objektyvacijas, kurios jau buvo suinstitucintos.
1. Institucinės tvarkos visuma turi būti prasminga visiems institucinių procesų dalyviams. Tai yra “horizontalus” integracijos ir įtikimumo lygmuo, susiejantis visą institucinę tvarką su keliais individais , kurie dalyvauja šioje tvarkoje atlikdami keletą vaidmenų, arba su keliais daliniais instituciniais procesais , kuriuose bet kada gali dalyvauti individas.
2. Individo biografijai – jos nuosekliems ir instituciškai iš anksto nulemtiems tarpsniams – turi būti suteikta prasmė, padaranti visą biografiją subjektyviai reikšmingą. Reikia subjektyviai įprasminti individo gyvenimo visumą, nuoseklius jo perėjimus per įvairias institucijas.
Legitimacija turi kognityvinį ir normatyvinį aspektus. Jie aiškina institucinę tvarką kognityviai pagrįsdami objektyvuotas jos prasmes. Legitimacija pateisina institucinę tvarką suteikdama normatyvinį pobūdį praktiniams jos imperatyvams. Legitimacijos klausimas nėra vien “vertybių” klausimas. Ji visada įjungia ir žinojimą. Legitimacija ne tik pasako individui , kodėl jis turi atlikti šitą, o ne kitą veiksmą, ji taip pat pasako jam, kodėl daiktai yra tokie, kokie yra.
1. Pirmasis legitimacijos lygmuo yra ikiteorinis. Jis prasideda iš karto, kai tik pradedama perduoti žmogaus patirtį lingvistinių objektyvacijų sistema. Šiai pirminei legitimacijai priskirtini visi paprasti tradiciniai teiginiai.
2. Antrasis legitimacijos lygmuo apima rudimentinius teorinius teiginius. Čia galima rasti įvairių aiškinimo schemų, susiejančių objektyvius prasmės darinius. Šios legitimacijos pavyzdžiai – patarlės, moralinės maksimos, išmintingi posakiai, legendos ir pasakos.
3. Trečiasis legitimacijos lygmuo – tai išbaigtos teorijos, kurių pagrindu institucinis sektorius legitimuojamas diferencijuotos žinojimo sistemos požiūriu. Tokios legitimacijos sukuria gan plačias atskaitos sistemas atitinkamiems suinstitucinto elgesio sektoriams. Kadangi šios legitimacijos diferencijuotos ir sudėtingos jos dažnai perleidžiamos specialiam personalui, kuris pasitelkdamas formalizuotas iniciacijos procedūras, jas perduoda.
4. Ketvirtasis legitimacijos lygmuo- simboliniai pasauliai. Tai teorinės tradicijos dariniai, integruojantys skirtingas prasmės sritis ir sutelkiantys institucinę tvarką į simbolinę visumą. Šiame lygmenyje visi institucinės tvarkos sektoriai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!