Piršlybų ir vestuvių dainos

Tradiciniai šeimos kūrimo papročiai ir apeigos. Norint suprasti vestuvių poeziją, būtina turėti prieš akis senąsias vestuves. Piršlybų bei vestuvių papročiai, apeigos buvo dirva atitinkamoms dainoms, ir dabar padeda jas pažinti,suprasti.
Vestuvės-itin reikšmingas įvykis, didžiulė šventė žmogaus gyvenime. Tai naujos šeimos, turinčios pratęsti giminę, būti jos nemirtingumo laidas, pradžia. Šioje šventėje jaunieji dalyvauja kaip subrendę sąmoningi pagrindiniai ,,kaltininkai’’, ir jiems skiriamas visas šeimos, giminės, kaimo jaunimo dėmesys.
Lietuvių piršlybos ir vestuvės buvo sudėtingos ir prašmatnios. Tai matyti iš labai plataus Veliuonos apylinkių papročių aprašymo, kurį yra pateikęs Antanas juška (,,Svotbinė rėda’’, 1880 ). Iš šio aprašo galima įsivaizduoti, kokia nepaprastai sudėtinga papročių ir apeigų visuma. Būta čia gražaus rūpinimosi janaisiais, jų būsimu gyvenimu, bet kartu ir asmens orumą, savigarbą įžeidžiančių dalykų. Šiuos papročius ir apeigas į dalis ir epizodus galima šitaip suskirstyti:I dalis - piršlybos (pažintuvės, piršlybos, sutartuvės, sužadėtuvės, kvietimas į vestuves); II dalis – vestuvės (mergvakaris, jaunojo išleistuvės, sutiktuvės, jaunųjų išvykimas į jungtuves ir grįžimas iš jų, vadavimas, dovanų rinkimas, kraičio išvežimas, išvažiavimas į jaunojo pusę, sutiktuvės, sugultuvės, prikeltuvės, gaubimas, marčpietis, pabaigtuvės); III dalis – grįžtuvės (sugrąžtai ir atgrąžtai). Taip, beje, skirstomos ir piršlybų, vestuvių dainos. O pavieniai papročių ir apiegų epizodai savo ruožtu susideda iš galybės įvairių veiksmų, turinčių religinę, ūkinę arba žaidybinę reikšmę. Pavyzdžiui, piršlybų derybas lydi keitimasis dovanėlėmis, vaišinimas. Jos sutvirtinamos viešu pasibučiavimu, susižiedavimu ir kitais papročių teisėje svarbiais veiksmais. Kiti vestuvių veiksmai (ėjimas apie stalą,sėdėjimas ant duonkubilio, avikailio, šaudymas, laužų deginimas), manoma, susiję su senaisiais tikėjimais, galėjo lemti antgamtinių jėgų prielankumą jaunajai, padėti apsisaugoti nuo pavojų, sulaukti vaikų, būti turtingai ir pan.Dar kiti dalykai (dovanų rinkimas, ,,vištų vogimas’’) turėjo ūkinę reikšmę ar buvo virtę žaidybiniais, ,,teatriniais’’ vestuvių elementais (piršlio ,,korimas’’, mitulio penėjimas, svočios išvežimas į pirtį gelda, vestuvinių persirengėlių išdaigos ir t.t).
Nekasdieniškas vestuvių karnavalas, trunkąs beveik visą savaitę, išjudindavo sėslius valstiečius: įprastas santūrumas, žmonės užsikrėsdavo bendru šventės šurmuliu,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!