Pirmųjų mokytojų veikla Lietuvoje

Pirmųjų mokytojų veikla Lietuvoje

Lietuvos respublika paveldėjo įvairiapusiškai sunykusią liaudies švietimo sistemą. Mokyklų buvo mažai, jos neatitiko laikmečio ir krašto poreikių, materialinė bazė skurdi. Todėl mokyklų tinklo plėtimas, visos švietimo sistemos ir ugdymo krypties pertvarka buvo viena iš pagrindinių Lietuvos problemų. Reikėjo nedelsiant visą jaunosios kartos ugdymo sistemą reformuoti atsižvelgiant į tautos dvasią, tradicijas, krašto ekonominius-kultūrinius poreikius ir naujausius pasaulinės pedagogikos bei švietimo sistemos pasiekimus.

Mokytojo asmenybei, jo pašaukimui, pedagoginiam parengimui ir sugebėjimui dirbti, jo poveikiui tautinei mokyklai tobulinti daug dėmesio skyrė tokie žinomi to meto pedagogai, kaip S. Šalkauskis, A Maceina, J. Vabalas-Gudaitis, J. Laužikas, A Vokietaitis ir kt. Antai, S. Šalkauskis, analizuodamas mokytojo asmenybę, ypač pabrėžia mokytojo pedagoginę meilę (eros), pedagoginę dorovę (ethos) ir mokytojo visuomeninį nusiteikimą. Mokytojo veiklą jis laiko pagrindine sėkmingo ugdomojo darbo sąlyga.

Mokytojo asmenybės ir pedagoginių sugebėjimų poveikį humaniškiems pedagoginiams santykiams ir palankiam psichologiniam klimatui susidaryti ugdymo procese plačiai atskleidė A Šerkšnas n/. Įvairiomis progomis apie tai kalbėjo M. Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, V. Storosta-Vydūnas ir kt. Laikotarpio pabaigoje vis plačiau keliama kontingento atrankos pedagogų rengimo įstaigoms problema, nors išsamiau teoriškai ir praktiškai šio klausimo išspręsti nesuspėta. Taigi, pedagogui buvo keliami nemaži reikalavimai, pedagogas buvo gerbiamas. Tačiau sunkus praeities paveldas trukdė (ypač pradžioje) išspręsti pedagogo parinkimo ir parengimo problemas. Taigi, kokia buvo mokytojų sudėtis ir kaip jie buvo rengiami? Plačiau paliesime pradinę, kaip masiškiausią, mokyklą, o taip pat bendrais bruožais nusakysime ir vidurinės mokyklos mokytojo padėties ir renginio klausimu.

Karo metu pradinių mokyklų mokytojai buvo išblaškyti. Vokiečių okupacijos metais, išskyrus trumpalaikius kur· rc1s, mokytojų niekas nerengė. Neišsprendė šios problemos ir 1918 m. Kaune įsteigta „Saulės" mergaičių bei Vilniaus „Ryto" mokytojų seminarijos. Todėl nuo pirmųjų Lietuvos valstybės susikūrimo metų pradinės mokyklos mokytojo problema buvo labai opi kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu. Kvalifikuoti mokytojų kadrai nespėjo augti tokiu lempu, kokio reikalavo mokyklos ir mokinių skaičiaus augimas. Todėl mokytojų buvo ne lik mažai, bet ir žemas jų pasirengimo lygis. Pagal 1919 m. Švietimo ministerijos duomenis 1918- 1919 m.m. pabaigoje pradinėje mokykloje dirbo 1232 mokytojai, kurie skirstomi taip: 621 mokytojas pirmos kategorijos ir 611 - antros /8/. Pirmajai kategorijai priklausė tie mokytojai, kurie turėjo visą pedagoginį pasirengimą arba buvo baigę 2 mokytojų seminarijos kursus, keturias vyrų ir penkias moterq gimnazijos klases arba kitu būdu įsigiję tam lygų mokslą. Antrajai kategorijai priskiriami mokytojai-padėjėjai, turį ne mažesnį, kaip pradinės mokyklos išsilavinimą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!