Pirmosios demografinės teorijos

Formalioji demografija yra palyginti nauja mokslo sritis, tačiau jau gilioje senovėje gyventojai buvo domėjimosi objektas. Demografijos mokslo pradžia logiškai siejama su 1662 metų sausio 25 diena. Tą dieną John Graunt (1620 – 1674) publikavo knygą „Gamtos ir politiniai stebėjimai ... atlikti mirtingumo sąskaitų pagrindu”. Šioje knygoje išdėstė savo pastabas apie Anglijos gyventojų gimstamumo, mirtingumo ir migracijos dėsningumus. Esminis Graunto įnašas buvo mokslinių analizės metodų pritaikymas gyventojų tyrimams.
Ne vienas mąstytojas ir iki Graunto aprašė savo stebėjimus, susijusius su gyventojais. Tokie tyrimai dažniausiai buvo aprašomi filosofų darbuose. Daugelį šių idėjų butų galima pavadinti doktrinomis, o ne teorijomis.
Konfucijus (551 – 479 m. pr. Kr.) pasakė mintį, kad gyventojų daugėjimas gali sumažinti darbo produktyvumą, gyvenimo lygį ir sukelti nesantaiką. Konfucijus ir jo pasekėjai nagrinėjo optimalų gyventojų pasiskirstymą. Jų manymu, gyventojų skaičius turi atitikti žemės kiekį. Jei gyventojų yra per mažai, tai žemės bus apleistos, o jei žemė bus per tankiai apgyvendinta, turimos žemės nepakaks išsimaitinti, jos trūks.
Konfucijus suprato, kad ekonominiai, biologiniai ir socialiniai veiksniai veikia gyventojus.
Graikijoje autoriai tik užrašė mintis apie gyventojus, bet nesistengė jų paaiškinti. Du pagrindiniai graikų filosofai Aristotelis (384 — 322 m. pr. Kr.) ir Platonas (428 – 374 m. pr. Kr.).Abu jie nagrinėjo gyventojų skaičiaus įtaką miesto – valstybės politinei veiklai.
Platonas savo idealios valstybės — miesto projekte rekomenduoja valstybėje riboti šeimos dydį ir palaikyti stabilią gyventojų situaciją, taip išvengiant gyventojų pertekliaus, o kartu ir pragyvenimo lygio blogėjimo. Jo manymu, mieste – valstybėje turi gyventi lygiai 5040 piliečių, o tikrasis gyventojų skaičius turėtų būti apie 10 kartų didesnis, nes moterys, vaikai ir vergai nebuvo laikomi piliečiais.
Aristotelis nenurodė tikslaus gyventojų skaičiaus. Jis vysto stabilaus gyventojų skaičiaus visuomenėje išsaugojimo idėją ir pasisako už valstybę, kurioje vyrauja socialinė harmonija, kurioje gyvena nedaug, bet laisvi žmonės. Gyventojų skaičiaus augimas, pasak jo, neša tik “skurdą… maištavimą ir blogį”. Aristotelis pritarė tam, kad būtų kontroliuojamas vaikų skaičius...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!