Pirminės ląstelių kultūros

Eukariotiės ląsteles daug sunkau kultivuoti nei prokariotines. Jos labai greit užsiteršia mikrobais, mielėmis ar grybais. Pagal seką, skiriamos trijų tipų ląstelės: pirminės , antrinės ir “įamžintos” (immortalized cells). Šiame darbe kalbėsime apie pirmines ląsteles.
Pirminės ląstelės yra gaunamos tiesiai iš donoro organizmo, pvz. baltosios kraujo ląstelės arba epitelinės ląstelės. Jos gali išgyventi tik nedidelį laiko tarpą. Kam šios ląstelės naudojamos? Jos geriausiai atitinka in vivo situacijų eksperimentinius modelius, ir jos gali išreikšti charakteristikas, kurių nematyti, dirbtina išaugintose ląstelėse.
1. Pirmines kultūros, kurios tiesiogiai išgaunamos iš gyvūnų ir gali gyvuoti nuo kelių dienų iki savaitės. Funkciškai atskirtos pirminės ląstelių kultūros turi ribota gyvybingumo trukmę, ir nors į kultūrą pridedama extraląstelinio matrikso ar įvedama skirtingu formų ko kultūrų, ląstalės specifinės funkcijos laikui bėgant mažėja.
2. Pastovios kultūros (pvz. HeLa, 3T3, MDCK), gaunamos iš embrionų, auglių arba pertvarkant ląsteles. Ląstelės gali daugintis ir diferencijuoti. Tokios ląstelės yra kamieninės.
Pav. 1. Pirminių epitelinių ląstelių kultūra.
Pirminių ląstelių gavimas
Pirminių ląstelių gavimui reikia atlikti šiuos procesus:
1. Išskirti audinį
2. Suardyti audinį iki ląstelių
3. Ląsteles patalpinti.
Dažniausiai atliekami tokie procesai:
◦ Audinys išpjaunamas 2-4mm storio skersmens, su steriliu skalpeliu
◦ Audinio gabalas dedamas į atitinkamą buferį arba į druskos tirpalą ir nuplaunama 2-3 kartus.
◦ Pridėti atitinkamu fermentų ir inkubuoti optimalioj temperatūroj (paprastai 37C), tam tikrą laika, kartais maišant.
◦ Ląsteles išsklaidyti pipete.
◦ Filtruoti ląsteles pro filtrą.
◦ Leisti ląstelėm suartėti ir nuplauti skystį, kuriame yra likusių fermentų.
◦ Dėti ląsteles į tinkamą terpę, ar buferį
◦ Suskaičiuoti ląstelių derlių
1. Audinio išskyrimas
Daugelyje ląstelių atskyrimo procedūrų, svarbu išlikti gyvam audiniui po atskyrimo. Audinys turi buti patalpintas atitinkamam deguonies ir rūgštingumo terpėje. Tokia terpe atitinka 95%O2:5%CO2. Į buferį įpilama indikatoriaus, taip pagal spalva galime atskirti terpes rūgštingumą, dažniausias indikatorius fenolio raudonis.
Dujos neturi būti leidžiamos tiesiogiai ant audinio. Tai gali baigtis baltymu denatūracija. Daujos sterilizuojamos jas praleidus per 0,22 mikronų membraninį filtrą. Kai dujos istirpsta pasierkiama reikiama pH (7,2 – 7,4) ir deguonies koncentracija.
2....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!