Citoskeletas ir ląstelių judėjimas

Eukariotinėms ląstelėms išlaikyti formą ir suderintai kryptingai judėti padeda sudėtingas baltyminių siūlų tinklas, vadinamas citoskeletu. Citoskeletas yra labai kislus - kai kurios jo dalys gali labai sparčiai susidaryti ar suirti, prisitaikydamos prie ląstelės poreikių. Citoskeletą galima taip pat pagrįstai vadinti "citomuskulatūra", kadangi jo dėka ląstelė juda: ląstelės gali šliaužioti (pvz., audinių kultūroje), keisti savo formą ir atlikti mechaninį darbą (raumeninių ląstelių susitraukimas), keisdamos savo formą formuoti besivystantį gemalą. Citoskeletas užtikrina ir viduląstelinį judėjimą - pvz., gabena organoidus ląstelėje, paskirsto chromosomas ląstelei dalijantis.
Citoskeleto atraminę dalį sudaro trijų tipų baltyminės skaidulos - mikrovamzdeliai, aktino ir tarpiniai filamentai. Šios skaidulos sudarytos iš smulkių baltyminių molekulių.
Vidutinė eukariotinė ląstelė turi apie 106 baltymų molekulių, jos sudaro apie 60% sausos ląstelės masės. Stuburinio gyvūno ląstelėje būna apie 10 000 rūšių baltymų, ir daugelis jų ląstelėje išsidėstę tam tikra tvarka. Dažniausiai baltymai susijungę į 5-10 baltymų kompleksus, bet kartais kompleksai tokio dydžio kaip ribosomos ar net didesni. Baltyminių kompleksų išsidėstymas priklauso nuo ląstelės membranų (plazminės ar organoidų). O ląstelės vidinių membranų išsidėstymą sukuria ir palaiko citoskeletas.
Kaip eukariotinės ląstelių, kurių skersmuo >10 mm, sandarą gali nulemti citoskeletinių baltymų molekulės, kurių skersmuo ~2000 kartų mažesnis? Šios molekulės polimerizuojasi ir sudaro gijas, kurių ilgis gali būti lygus ląstelės skersmeniui. Tarpinės gijos neuronų aksonuose gali būti iki 1 m ilgio ir ilgesnės.
Mikrovamzdeliai ląstelėje paprastai būna išsidėstę nuo ląstelės centro (centrosomos) link ląstelės pakraščių. Vienas mikrovamzdelių galai būna pritvirtintas prie centrosomos, o kitas galas gali sparčiai ilgėti prisijungiant vis naujoms mikrovamzdelių baltymo tubulino molekulėms ar trumpėti joms atsijungiant.
Ląstelėse mitochondrijos, transportinės vakuolės ir kiti organoidai gali kryptingai ir greitai judėti, ir tai nėra Brauno judesiai. Juos paprastai mikrovamzdeliais ar aktino gijomis gabena motoriniai baltymai vilkikliai, naudodami ATP energiją.
[141-3 - Išilgai mikrovamzdelio judantys vilkikliai]
Pirmas atrastas baltymas vilkiklis yra miozinas, kurio itin daug raumenyse. Miozino molekulės, slinkdamos aktino gijomis priverčia susitraukti raumenines ląsteles. Vilkiklių žinoma...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!