Visuomenė. Žmogui išmokus išgauti geležies rūdą, gyvenimas labai pasikeitė. Jie ėmė plačiai naudoti metalus ir jų lydinius įvairių įrankių gamybai. Tai ypač atsiliepė gyvenimui tautų, kurios įsikūrė derlinguose didelių upių – Nilo, Tigro, Eufrato, Gango, Chvangchės, Jangdzės – slėniouse. Ėmus dirbti žemę metaliniais įrankiais, ne tik padidejo darbo našumas, - ir serlingumas išaugo keleriopai. Gaunant didesnius derlius, ne visiems žmonėms reikėjo auginti ar gaminti maisto produktus. Atsirado pirklių, amatininkų, darbininkų, karių profesionalų luomai. Sparčiai ėmė kurtis miestai. Tam tikra žmonių grupė galėjo atsidėti tik protiniam darbui. Atsirado inteligentija: religinė – žyniai ir pasaulietinė – raštininkai. Jie fizinio darbo jau nedirbo, nebent simbolaškai: žynys padėdavo pirmąją plytą, statant naują statinį.
Dėl savo išskirtinės padėties žyniai visuomenėje turėjo tokią didelę valdžią, kad kartais net galėdavo diktuoti valią valdovams.ne mažiau įtakinga buvo ir pasaulietiškoji inteligentija – raštininkai.
O.Noigebaueris: “Puiki apsauga, kurią Nilo slėniui parūpino jūra ir dykumos, neleisdavo pernelyg augti heroizmo dvasiai, kuri dažnai gyvenima Graikijoje paversdavo pragaru žemėje. Tikriausiai senovėje nebuvo kitos šalies, kurioje kultūrinis gyvenimas tęsėsi tiek amžių taikoje ir niekieno netrikdomas”.
Tačiau apie senovės Egipto mokslą mes turime labai mažai žinių; apie jų mokslo laimėjimus tegalime spręsti iš kultūros liekanų. O gal kalta aplinkybė, kad tuomet buvo rašoma ant nepatvaraus papiruso? Akivaizdžiausi Egipto mokslo laimėjimų liudininkai – tai garsiosios piramidės, iš kurių didžiausia yra Cheopso (Chufu), siekusi net 146m. (dabar jos aukštis 137m.) ir pastatyta 2650m.pr.m.e. Kaip senovės egiptiečiai statė šias piramides, dabar galime tik spėlioti, - tikslių žinių neišliko.
Jau patys šie statiniai liudija, kad senovės egiptiečių mokslas buvo pritaikytas praktinėms reikmėms, - piramidėms apskaičiuoti, kalendoriams sudaryti, sklypų pradinėms riboms atstatyti po Nilo potvynių ir pan. Tačiau ilgainiui moksle, kuriuo tuomet užsiiminėjo žyniai ir raštininkai, vis labiau buvo linkstama į abstrakčiąsias sąvokas. Taip atsirado teorinės geometrijos ir algebros užuomazgos.
Senovės Egipto skaičiavimo ypatumai. Apie senovės Egipto matematikos nueitą kelią mes galime tik spėlioti. Iš...
Šį darbą sudaro 1540 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!