„Sutartys yra viena seniausių teisinių formų, naudojamų keletą tūkstančių metų. Pagrindinė sutarčių paskirtis – reguliuoti asmenų tarpusavio santykius nurodant galimo ir privalomo elgesio ribas, taip pat atitinkamų įsipareigojimų nevykdymo teisines pasekmes“ (Imbrasienė D., Baranauskas E. ir kt. 2004).
Be to, civilinės sutartys turi ne tik bendrų, bet ir skirtingų bruožų, kurios leidžia atskirti vienas sutartis nuo kitų ir kas yra būdinga vienai ar kitai sutarčių rūšiai ir kodėl ta rūšis skiriasi nuo kitų. Tad svarbiausia sutarčių dichotomija (padalijimas kurios nors vienos į dvi dalis) paremta iš trijų pagrindų: „1) priešpriešiniai reikalavimai; 2) sutarties sudarymo momentas; 3) šalių pasiskirstymas pareigomis“. Šių pagrindų panaudojimas leidžia išskirti atlygintines ir neatlygintines, realines ir konsensualines, vienašales ir dvišales sutartis.
Atlygintinės – sutartys, kai tam tikru būdu (pinigais, daiktais ir kt.) viena šalis patenkina kitos šalies priešpriešinius turtinio pobūdžio reikalavimus.
Neatlygintinė yra sutartis, kai viena šalis nepatenkina kitos šalies priešpriešinių reikalavimų (panaudos, dovanojimo ir pan.).
Realinė – tai sutartis, kurios šalių teisės ir pareigos atsiranda nuo tam tikrų veiksmų atlikimo (daiktų perdavimo, prisijungimo prie elektros tinklų ir kt.).
Konsensualinė – tai sutartis, kurios šalių teisės ir pareigos atsiranda nuo šalių susitarimo momento.
Vienašalės – tai tokios sutartys, kai viena šalis turi tik teises, o kita šalis turi ti pareigas.
Dvišalės sutarties šalis sieja priešpriešinės teisės ir pareigos.
Tad sutarčių rūšių yra begalo daug, kaip: pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, rangos, pervežimo, ekspedicijos, paskolos ir kitos, kurios turi panašumų ir skirtumų. Norėčiau plačiau aptarti pirkimo-pardavimo sutartį, kuri yra viena iš labiausiai paplitusių civilinių sutarčių.
Ši sutartis priskiriama prie prievolių, kurių dalykas yra ką nors duoti. Pagal šią sutartį perduodamas ne tik daiktas, bet ir kitam asmeniui perleidžiama daiktinė teisė į jį.
Pagal CK 6.305 str. „pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą)“. Ji laikoma sudaryta, kai...
Šį darbą sudaro 2677 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!