Pinigų plovimas bei pinigų plovimo operacijos

Pastaruosius du tris dešimtmečius ir Vakarų, ir Rytų šalyse galima matyti nuolat didėjantį fenomeną – šešėlinę ekonomiką. Daug ūkio subjektų savo veiklą iš finansinės, administracinės, mokestinės, statistinės “šviesos” perkelia į privačios veiklos namų ūkiuose (savęs aprūpinimo ekonomika) arba į pelno siekiančios neregistruotos veiklos (neoficiali ekonomika) šešėlį.
Šešėlinė ekonomika nėra nei naujas, nei tik kokiai nors ekonominei sistemai būdingas reiškinys. Nors valstybė visada stengiasi nubrėžti ekonominę ir juridinę ribą tarp oficialaus ir neoficialaus ūkio sektorių, tačiau toks dvilypumas glaudžiai susijęs su valstybės gyvavimu – be valstybės nebūtų ir neoficialaus ūkio. Šešėlinė ekonomika atsirado iškart, kai tik valstybė ant dirbančiųjų uždėjo “tvirtą ranką” administruodama ir normuodama jų veiklą. Šešėlinės veiklos aktyvumas visais laikais priklausė ir priklauso nuo valstybės aktyvumo ir šalies ūkio sistemos.
Per pastaruosius 20 metų atlikta daug šešėlinės ekonomikos tyrimų ir parašyta darbų, bet labai nedaug padaryta plėtojant metodologiją, skirtą apibrėžti ir sistemiškai įvertinti šešėlinę ekonomiką. Atlikti tyrimai buvo pagrįsti epizodine informacija, kuri nesudarė galimybių padaryti tikslesnių išvadų apie neoficialią ekonominę veiklą arba taikyti netiesioginius matavimo metodus makroekonominėje aplinkoje. Šešėlinei ekonomikai stengiamasi skirti daugiau dėmesio, tačiau dar neįmanoma tiksliau nustatyti jų dydžių ir charakteristikų. Taip yra todėl, kad tyrimų metodai nėra pakankamai tobuli norint surinkti reikiamą socialinę ekonominę informaciją apie neoficialų užimtumą ir neoficialią ekonominę veiklą.
Šešėlinė veikla pereinamajame etape atsiranda susidūrus pakankamam ekonominiam potencialui ir stipriems motyvacijos veiksniams. Neoficialios ekonomikos potencialas veikia tiek pasiūlą, tiek ir paklausą. Taip susiformuoja galimas šešėlinės ekonomikos lygis. Galimybių panaudojimą nulemia motyvacijos veiksniai. Šešėlinės ekonomikos potencialas atsiranda sąveikaujant pakankamiems materialiniams ir finansiniams ištekliams bei paklausos perviršiui.
Daugelyje šalių vyravo nuomonė (kai kuriose šalyse ir dabar tokia yra), kad pinigų plovimo būdas nieko neturėtų dominti. Pagal galiojančius įstatymus kiekvienas pilietis galėjo įnešti į banką bet kokią pinigų sumą ir niekas neturėjo teisės teirautis šių pinigų kilmės.
Pati sąvoka “pinigų plovimas” (money washing) arba “pinigų švarinimas” (money laundering) atsirado po to,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!