Pinigų finansinė analizė

Įvadas Pinigų finansinė analizė Lietuvoje kol kas plačiai nenaudojama. Viena iš priežasčių - finansinės analizės objektas daugiau domina teoretikus, nei praktikus. Be to, oficiali pinigų srautų ataskaita nesusieja balanso su pelno (nuostolio) ataskaita ir neatskleidžia pinigų srautų poveikio pajamų ir sąnaudų dydžiui. Tai sumenkina šios ataskaitos praktinę naudą. Vadinasi, reikia ieškoti tokios pinigų srautų ataskaitos formos, kuri labiau tenkintų praktinius įmonių-apskaitininkų ir vadybininkų poreikius. Tokia galėtų būti modifikuota pinigų srautų ataskaita. Tik nedidelės įmonės (neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys), kurių pajamos per metus neviršija 100 takšt. Lt, buhalterinę apskaitą gali tvarkyti, taikydamos pinigų principą. Tuomet pajamų schema yra tokia: realizuota produkcija (suteiktos paslaugos) => pirkėjų skola => pinigai => pajamos. Kiti juridiniai asmenys buhalterinę apskaitą tvarko kaupimo principu. Šiuo atveju pinigų gavimas nėra vienintelis kriterijus pripažįstant pajamas, nes joms priskiriamos "uždirbtos ir (arba) gautos visų rūšių pajamos pinigais ir (arba) ne pinigais". Tvarkant apskaitą kaupimo principu pajamų schema pasikeičia: realizuota produkcija (suteiktos paslaugos) => pajamos. Kaupimo principas koreguoja ir pinigų išlaidas. Sąnaudomis pripažįstamos tik tos išlaidos, kurios patirtos pajamoms uždirbti. Esant atotrūkiui tarp pinigų gavimo ir jų poreikio svarbi tampa pinigų srautų ataskaita. Dabartinėje ekonominėje literatūroje pinigų srautai nagrinėjami dviem būdais: tiesioginiu ir netiesioginiu". Pastarasis naudojamas sudaryti oficialią, t.y. Finansų ministerijos patvirtintą finansinės būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaitą. Tik įmonės, rengiančios pilną metinę finansinę atskaitomybę, privalo pildyti minėtą finansinės būklės pakitimų ataskaitą. Nuo 2003 m. sausio i d. įmonės, rengiančios sutrumpintą metinę finansinę atskaitomybę taip pat privalės sudarinėti piniginių srautų ataskaitas. Tuo tarpu kol kas vidutinių ir smulkių įmonių apskaitininkai dažniausiai nesidomi pinigų srautais ir jų neanalizuoja. Vieniems neužtenka kvalifikacijos, kiti tai nelaiko svarbia problema, pavyzdžiui, G. Kalčinskas savo knygoje "Buhalterinės apskaitos pagrindai", kurią įvardijo kaip vadovėlį, pinigų srautų ataskaitos iliustracijai iš 844 psk teskyrė vos 5 psl. Tyrimo objektas - pinigų finansinė analizė . Tyrimo tikslas- išnagrinėti teorinius bei praktinius pinigų finansinės analizės aspektus. Tyrimo metodika- sisteminė literatūros apžvalga, palyginamoji analizė, apibendrinimas. 1. Įmonės finansinės analizės teoriniai pagrindai 1.1. Finansinės analizės tikslai ir tvirtinimai Pinigus reikia ypač saugoti ir kontroliuoti jų judėjimą- Ir įmonės savinin­kams, ir kontrahentams, ir kitoms suinteresuotoms šalims labai svarbu žinoti, kiek įmonė turi pinigų, iš kur jų gauna ir kur juos išleidžia.1 Pinigų srautų ataskaitos pasaulyje pradėtos rengti palyginti neseniai, maždaug prieš pusę amžiaus. Jeigu lyginsime su vien tik dvejybinės buhalterinės apskaitos šimt­mečių istorija, laikas tikrai neilgas. Pirmiausia šiose ataskaitose buvo atskleidžiami vadinamieji finansiniai ištekliai. Tuo metu finansiniais ištekliais (angį. funds) buvo laikomi ne tik pinigai, bet ir kitos apyvartinės lėšos - trumpalaikis turtas ir trumpalai­kiai įsipareigojimai. Toks finansinių išteklių atskleidimo būdas vis dar buvo paremtas kaupimo principu, todėl ne visada buvo naudingas investuotojams ir kreditoriams. Juk jie, susipažinę su kaupimo principu parengtu balansu ir pelno (nuostolių) ataskai­ta, norėjo gauti aiškią informaciją apie pinigų judėjimą (suprantama, suformuotą ne kaupimo, bet pinigų principu). Todėl praėjusio Šimtmečio aštuntojo dešimtmečio pa­baigoje pradėta kalbėti apie būtinybę rengti ataskaitą, kurioje atsispindėtų tik pinigų srautai. Galimybė prognozuoti būsimuosius pinigų srautus pradėta laikyti viena svar­biausių finansinės atskaitomybės funkcijų. Taip gimė pinigų srautų ataskaita, rengimą iki šių dienų.2 Pinigų srautų ataskaitoje atskleidžiamos pinigų įplaukos ir pinigų išmokos. Jos kartu vadinamos pinigų srautais (angį. Cash flow). Visi įmonės pinigų srautai skirs­tomi į keturias stambias dalis. Pagrindinės veiklos pinigų srau­tai rodo, kiek įmonė gavo įplaukų ir kiek išmokėjo išmokų vykdydama pagrindinį, dažniausiai susijusią su prekyba, veiklą.3 Suprantama, perduodant gaminamus pro­duktus iš vieno cecho į kitą, pinigai nejuda. Jų daugėja, kai įmonė šiuos produktus (arba iš kitų tiekėjų pirktas prekes) parduoda į šalį, bet ne perdirba arba naudoja savo tikslams. Pinigai išleidžiami, taigi jų mažėja, kai įmonė perka perparduoti skirtas prekes arba perdirbti skirtas atsargas ir moka darbo užmokestį (ir sumoka nuo jo apskaičiuo­tus bei visus kitus mokesčius) šias atsargas perdirbantiems ir prekes parduodantiems darbuotojams. Pinigų srautų ataskaitoje atspindimos pagrindinis veiklos negalima pai­nioti su pelno (nuostolių) ataskaitoje atspindima tipine veikla. Kaip jau žinote, tipine veikla laikome tokią įmonės veiklą, iš kurios ši gauna daugiausiai pajamų ir kuriai vykdyti Įmonė buvo įkurta. Visi vykdant tipinę veiklą patirti pinigų srautai priski­riami pagrindinės veiklos pinigų srautams. Tačiau pagrindinė veikla, kaip jau mi­nėjome, apima visą įmonės vykdytą prekybinę ir paslaugų teikimo veiklą. Kaip ži­note, kartais įmonė gali turėti ir atsitiktinių sandorių, pavyzdžiui, išnuomoti laiki­nai nenaudojamą pastatą, perleisti nebereikalingas darbo priemones ir pan. Kadan­gi tokios veiklos įmonė nevykdo nuolat, ji pelno (nuostolių) ataskaitoje priskiriama netipinei veiklai. Tačiau negalime sakyti, kad tai nėra prekybinė veikla ar paslaugų teikimas. Todėl ir tokią veiklą vykdant patirti pinigų srautai priskiriami pagrindi­nės veiklos pinigų srautams. Apibendrindami galime teigti, kad pagrindinės veikios pinigų srautams priskiriami visi tipinės veiklos ir dalis netipinės veiklos pi­nigų srautų.4 Nors pinigų straipsnio lygina­masis svoris įmonės balanse, pa­lyginti su kitais, yra nedidelis, tačiau jų finansinė analizė labai svarbus dėl kelių priežasčių. Pirmiausia ba­lanse parodyti tik pinigų kasoje ir banko sąskaitose likučiai. Jie pa­prastai nėra dideli, nes judėjimas atsispindi sąskaitų apyvartose. To­dėl svarbu jas ištirti, nes apyvar­tos rodo pirkimų bei pardavimų sumas, gautas ir sugrąžintas pa­skolas ir kitas pinigų pajamas bei išlaidas. Kita vertus, pinigai yra labai likvidūs ir pageidaujamas turtas. Todėl pasitaiko fiktyvių ap­mokėjimų tiekėjams ar nepagrįs­tai išmokamo darbo užmokesčio. Kartais neužpajamuojami kasoje ir neįnešami į banko sąskaitas pi­nigai, gauti už prekes ir paslaugas, galiausiai klastojamas pinigų liku­tis kasoje, nuslepiant esamą trū­kumą arba panaudojant įmonės lėšas paskoloms įmonės darbuo­tojams ir net kaip banko indėlius, kai palūkanas pasiima suintere­suoti asmenys.5 Pagrindiniai pinigų finansinės analizės tikslai: nustatyti, ar banko sąskai­tų likučiai finansinėje apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje ro­domi teisingai; įsitikinti, ar atlik­ti visų sąskaitų, kurias įmonė turi įvairiuose bankuose (įskaitant už­sienio), likučių suderinimai; nu­statyti, ar pinigų likučiai kasos są­skaitoje (įskaitant likučius užsie­nio valiuta) nurodyti finansinėje apskaitoje ir atskaitomybėje tei­singu kursu; nustatyti, ar parda­vimai nebuvo padidinti, teisingai nurodžius pajamas. Kad pasiektų šiuos tikslus, finansinės analizės analitikas atlieka kontrolės ir finan­sinės informacijos patikrinimo (Fi P) testus, ištardamas, ar visi pi­niginiai dokumentai turi reikia­mus rekvizitus ir atspindi realiai įvykusias ūkines operacijas, ar ka­sos pajamos bei išlaidos apskaity­tos teisingai ir laiku. Kitaip ta­riant, finansinės analizės analitikas turi ištirti buvi­mo, nuosavybės, įvertinimo, išma­tavimo ir kitus įmonės vadovybės tvirtinimus apie pinigus. Šiuos tvirtinimus finansinės analizės analitikas tiria vado­vaudamasis 8 NAS "Finansinės analizės įro­dymai". Buvimo tvirtinimas tikri­namas ištiriant, ar pinigų suma, parodyta finansinėje apskaitoje ir atskaitomybėje, pagrįsta kasos in­ventorizacijos duomenimis ir bankų suderinimo raštais. Nuosa­vybės tvirtinimas tikrinamas ti­riant, ar pinigai, parodyti apskai­toje, priklauso įmonei nuosavybės teise arba gauti paskolos būdu, taip pat ar nėra įskaityta į banko sąskaitas (ar nurašyta nuo jų) klaidingų mokėjimų. Įvykio tvir­tinimas tiriamas, kad būtų įsiti­kinta, ar iš tikrųjų įvyko doku­mentais įformintos operacijos, ar nėra finansinėje apskaitoje nuro­dytos įplaukos ar išlaidos, nesusi­jusios su įmonės įgytu turtu ar pa­tirtomis sąnaudomis.6 Įvykio testai (tikrinamas kasos pajamų ir išlai­dų dokumentų įforminimas, taip pat dokumentų tinkamumas ban­ko įplaukoms ir nurašymams nuo įmonės sąskaitų pagrįsti). Finansinės analizės analitikas turėtų būti budrus, tirdamas vidinį pinigų judėjimą tarp įmo­nės kasų, tarp patronuojančios ir dukterinių įmonių, taip pat įmo­nės ir trečiųjų šalių. Pilnutinumo tvirtinimas tiriamas siekiant nu­statyti, ar visos įplaukos ir išlaidos nurodytos finansinėje apskaitoje ir atskaitomybėje. Išmatavimo tvirtinimas tiriamas, norint nusta­tyti, ar teisingai atlikti dokumen­tuose ir registruose aritmetiniai skaičiavimai, ar teisingai priskir­tos pajamos apskaitos laikotar­piui. Pateikimo ir atskleidimo tvirtinimas tiriamas, norint nusta­tyti, ar balanse ir paaiškinamaja­me rašte įmonės vadovybė adek­vačiai parodė apskaitos registrų duomenis.7 2.Finansinės analizės darbo dokumentai Pinigų auditui naudojami įvairūs darbo dokumentai. Pa­prastai tai finansinės analizės programos (bendroji ir suvestinė), suderini­mai su bankais apie saugomas įmonės lėšas bei informacija apie gautų ir sugrąžintų paskolų su­mas (per vienerius ir ilgiau nei vienerius metus), sumokėtas ir gautas palūkanas, duomenis apie kasos inventorizacijas, jų rezulta­tus ir šių rezultatų nurodymą fi­nansinėje apskaitoje ir atskaito­mybėje, informacija apie esamas ir uždarytas įmonės sąskaitas bankuose, informacija apie tur­tą, kuriuo garantuotos gautos įmonės paskolos ir kt. Finansinės analizės analitikas paprastai prašo įmonę pateikti ir prideda prie ata­skaitinių melų finansinės analizės visų banko sąskaitų išrašų bei kasos knygos lapų kopijas už paskutinę metų dieną, taip pat paskutinės kasos inventorizacijos, atliktos metų pa­baigoje, akto kopiją.8 Pinigų srautų ataskaita gali būti sudaroma dviem būdais: tiesioginiu ir ne­tiesioginiu. Pinigų srautų ataskaitą sudarant tiesioginiu būdu, parodoma, iš kur gau­ti pinigai ir kur jie išleisti. Tačiau ji neparodo, kodėl finansinėje apskaitoje apskaičiuo­tas tam tikro laikotarpio veiklos rezultatas (pelnas arba nuostoliai) nesutampa su per tą patį laikotarpį gautų ar išleistų pinigų suma. Tai atskleidžiama netiesioginiu būdu rengiamoje pinigų srautų ataskaitoje. Tačiau tai, kas laikytina tiesioginiu būdu rengia­mos pinigų srautų ataskaitos privalumu, tampa netiesioginiu būdu parengtos ataskai­tos trūkumu - ši neparodo, iš kur pinigai gauti ir kur jie išleisti. Be to, netiesioginiu būdu parengta pinigų srautų ataskaita yra žymiai sudėtingesnė. Įmonės, sudaryda­mos finansines atskaitomybes, pačios turi nuspręsti, kokiu būdu parengta pinigų srautų ataskaita bus naudingesnė finansinės atskaitomybės skaitytojams. Lieka tik atkreipti dėmesį, kad Tarptautiniuose apskaitos standartuose pirmenybė teikiama tiesioginiam pinigų srautų ataskaitos rengimo būdui, nes analizuodamas šiuo būdu parengtą ata­skaitą skaitytojas gali ne tik pamatyti, kas įvyko, bet ir prognozuoti būsimuosius pini­gų srautus. Netiesioginiu būdu parengta pinigų srautų ataskaita to nerodo. Svarbu pažymėti ir tai, kad tiesioginiu ar netiesioginiu būdu gali būti atspindėti tik pagrindi­nės veiklos pinigų srautai. Finansinės ir investicinės veiklų pinigų srautai ir tiesiogi­niu, ir netiesioginiu būdu parengtose ataskaitose atskleidžiami vienodai - tiesiogiai parodant pinigų įplaukas ir išmokas.9 Paviršutiniškai susipažinti su kiekvienu objektu dažniausiai negali būti naudinga, ypač norint kaip nors paveikti tą objektą, juolab tokį sudėtingą, kaip šiuolai­kinės įmonės. Todėl keturių pagrindinių finansinių ata­skaitų neužtektų susidaryti bent kiek išsamesnį vaizdą apie įmones ir jų veiklos sėkmę. Todėl metinės finansi­nės atskaitomybės pagrindines ataskaitas - balansą, pel­no (nuostolių) bei nuosavo kapitalo pokyčių ir pinigų srautų ataskaitas papildo aiškinamasis raštas, kuriame ne tik deta­lizuojami kai kurie pagrindinių finansinių ataskaitų ro­dikliai, bet ir pateikiamos bendros žinios apie įmonę bei jos veiklos rezultatus, iš dalies - ir perspektyvas. Visos informacijos apie įmonę į griežtus pagrindinių fi­nansinės atskaitomybės formų rėmus neįsprausi, nere­tai tam tikrus atvejus įmanoma paaiškinti tik laisva for­ma, be to, daugelis šių ataskaitų rodiklių gali būti įvairiai traktuojami arba būna ne visai aiškiai atskleisti. Pavyzdžiui, balanse įmonės pastatas bus atvaizduotas jo likutine verte (iš pradinės pastato vertės atėmus jau nudėvėtą sumą), tačiau iš vieno skaičiaus neįma­noma nuspręsti, ar įmonė disponuoja nebrangiu, bet nauju statiniu, ar senu, smarkiai nudėvėtu griozdu. Tokių balanse labai apibendrintai pateikiamų rodiklių yra ir dau­giau.10 Pavyzdžiui, atskaitomybės skaitytojams dažnai svarbu žinoti, kokia įmonės skolų būklė, kada jas numatoma susigrąžinti, išsamiau turi būti aptarti ir kai kurie pelno (nuos­tolių) ataskaitos straipsniai. Pavyzdžiui, akcininkams rūpi, kaip pasiskirsčiusios įmonės pagrindinės veiklos pajamos, kurias visada prasminga aptarti detaliau. Pagaliau kai ku­rie labai reikšmingi dalykai apskritai neatsispindi pagrindinėse metinės finansinės at­skaitomybės formose. Tarkime, įmonė garantuoja už savo darbuotoją, kad šis grąžins iš banko paimtą paskolą. Tokia procedūra apskritai nelaikoma ūkine operacija, nes iš esmės ji tėra tik trečiojo asmens pažadas. Todėl ji neturės įtakos fundamentinės apskai­tos lygybei, taigi ir neatsispindės balanse ar pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tačiau tokio pobūdžio informacija labai svarbi savininkams, kurie turi žinoti, ar įmonės administra­cija nepiktnaudžiauja jai suteiktu pasitikėjimu, ar neužstato savininkų turto, suteikdama garantijas tretiesiems asmenims.11 Pagaliau yra dar viena itin reikšminga sritis, neatspindima finansinės atskaitomy­bės formose. Tai taisyklių, kuriomis vadovaujantis įmonėje vedama apskaita ir rengia­ma atskaitomybė, aprašymas. Reikalas tas, kad tie patys įmonėje vykstantys procesai gali būti atspindėti vadovaujantis įvairiomis buhalterinės apskaitos procedūromis, to­dėl ir rezultatai gali būti gaunami skirtingi. Tai galima iliustruoti tokiu pavyzdžiu: kiek­vienam aišku, kad įmonės pastatas bei kitas ilgalaikis turtas palaipsniui nusidėvi, savo vertę perkeldamas į įmonėje gaminamus produktus. Tačiau tokį nusidėvėjimą galima įvertinti tik apytiksliai - niekas negalėtų tiksliai pasakyti, kiek nusidėvėjo įmonės admi­nistracijos pastatas, tai visuomet tam tikro „susitarimo" reikalas. Vienam gali atrodyti, kad tas pastatas labai nušiuręs, o kitas teigs, jog administracija pirkėjų neaptarnauja, todėl gali dirbti ir neištaigingose patalpose. Taigi pastatas tarnaus dar ilgai, o tai reiš­kia, kad jis santykinai nedaug nudėvėtas. 3. Finansinės analizės metodikos ypatumai Tirdamas pinigų kasoje būk­lę ir judėjimą, finansinės analizės analitikas tikrina likučių metų pradžioje ir pabaigo­je bei kasos pajamų ir išlaidų at­vaizdavimo finansinėje apskaito­je ir atskaitomybėje teisingumą. Finansinės analizės analitikas įsitikina, ar su kasinin­ku sudaryta materialinės atsako­mybės sutartis. Jis išanalizuoja ka­sos likučius. Dideli pinigų likučiai kasoje kelia susirūpinimą saugu­mu. Juos gali "pasiskolinti" ne tik kai kurie įmonės darbuotojai, bei apyvartoje, todėl didelių sumų saugojimas kasoje ekonomiškai yra nepagrįstas.12 Finansinės analizės analitikas turi patikrinti, ar užpajamuoti kasoje gauti pagal čekius iš banko pinigai, ar užpajamuoti pinigai, gauti iš prekių ar paslaugų pardavimų, bei nepa­naudoti pinigų likučiai, išduoti materialiai atskaitingiems asme­nims pirkimams ar komandiruo­tėms. Galiausiai reikėtų patikrin­ti, ar nebuvo kitų įmonių mokėji­mų už komunalines paslaugas, patalpų nuomą ar per kasą. Rei­kia įsitikinti, ar pinigai, gauti už parduotas prekes, užpajamuoti teisingai. Tam svarbu sutikrinti kasos dokumentus su sandėlio iš­laidomis, parodytomis analitinė­je ir sintetinėje apskaitoje, taip pat ir PVM sąskaitose faktūrose. Finansinės analizės analitikas turi patikrinti ir kasos pajamų orderių rekvizitų teisin­gumą. Svarbu įsitikinti, ar kasos knygoje ir kasininko ataskaitoje užregistruoti visi kasos pajamų orderiai ir ar teisingai parodyti buhalteriniai įrašai, ypač ar teisin­gai nurodyta kredituojama są­skaita.13 Piniginis turtas buhalteriniame balanse pavaizduojamas vienoje eilutėje. Jam skir­ta ketvirtoji balanso Turto dalies grupė Pinigai ir pinigų ekvivalentai. Sąskaitų plane pini­giniam turtui apskaityti skirtos sąskaitų grupės Nr. 27 Pinigai ir pinigų ekvivalentai pen­kios sąskaitos: Nr. 270 Pinigų ekvivalentai, Nr. 271 Sąskaitos bankuose, Nr. 272 Kasa, Nr. 273 Pinigai kelyje, Nr. 279 Įšaldytos sąskaitos (-). Pinigų ekvivalentų sąskaitoje Nr. 270 apskaitomi įmonės turimi labai likvidūs vertybiniai popieriai. Dažniausiai tai kitų įmonių ar bankų išduoti čekiai, išleisti vekse­liai ir obligacijos. Pats pavadinimas rodo, kad šie vertybiniai popieriai turi būti itin leng­vai paverčiami pinigais (likvidūs). Kiekvienai įmonei labai svarbios sąskaitos Nr. 271 Sąskaitos bankuose ir Nr. 272 Kasa. Jose apskaitomi pinigai, kuriais realiai disponuoja įmonė. Banke ir kasoje įmonė gali laikyti ne tik litus, bet ir kurią nors kitą valiutą. Todėl abi šios sąskaitos turi tiek subsąskaitų, kiek valiutų disponuoja įmonė. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, buhalteri­nė apskaita vedama viena nacionaline valiuta - litais, tačiau daugumos valiutų kursai lito atžvilgiu nuolat keičiasi. Dėl šios priežasties kiekvieną valiutą būtina apskaityti at­skiroje sąskaitoje. Antra vertus, kiekvienai įmonei svarbu žinoti, kiek ji turi konkrečios valiutos, kuria gali atsiskaityti su savo kontrahentais, nekeisdama litų į užsienio valiutą. Mūsų sąskaitų plane pateikta po vieną litų sąskaitą: Nr. 2711 Litai sąskaitose ban­kuose, Nr. 2721 Litai kasoje ir 2731 Litai kelyje. Abejojančios bankų patikimumu įmonės dažnai pinigus laiko keliuose bankuose, kad, vienam iš jų bankrutavus, neprapultų visos piniginės lėšos. Tokiu atveju sąskaita Nr. 271 Sąskaitos bankuose pirmiausia išskaidoma į smulkesnes subsąskaitas, skirtas kiekvienam bankui, kuriame laikomi pinigai, o paskui išskirtos subsąskaitos detalizuojamos pagal atskiras valiutas. Sąskaitoje Nr. 279 Įšaldytos sąskaitos (-) apskaitomi bankų sąskaitose esantys pini­gai, kuriais įmonė laikinai negali naudotis. Tokie apribojimai paprastai taikomi vykstant įvairiems ekonominiams tyrimams. Tarkime, įmonė įtariama nusikalstama veikla arba įta­rimų kelia atskiros pinigų pervedimo operacijos, dėl to teisėsaugos pareigūnai įšaldo visas ar dalį įmonės sąskaitų, kartu apribodami galimybę disponuoti jose esančiais pinigais.14 Visos sąskaitų plano 27-osios grupės Pinigai ir pinigų ekvivalentai sąskaitos yra turtinės, ir jų apskaitos objektai atsispindi tradiciniu šioms sąskaitoms būdu: apskaitos objektų padidėjimai registruojami šių sąskaitų debetuose, o sumažėjimai -kredituose. Pavyzdžiui, išmokėjus pinigus iš kasos, sąskaita Nr. 2721 Litai kasoje kredi­tuojama, o gavus pinigus į kasą, ta pati sąskaita debetuojama. Jūs jau gerai žinote tokias sąskaitų korespondencijas, todėl plačiau nebeaiškinsime, pakalbėsime tik apie kai ku­riuos specifinius nenagrinėtus klausimus. Kartais įmonės turi atidėti pinigų kokiam nors didesniam pirkiniui, tarkime, auto­mobiliui. Neretai pinigai atidedami laikotarpiui, kurį numatomas pinigų įplaukų sumažė­jimas. Pavyzdžiui, daugelio įmonių prekės - ir produkcija, ir paslaugos vangiau perkamos vasarą, kai daug žmonių atostogauja, dėl to sumažėja įmonių veiklos apimtys. Tačiau pinigų išmokos tuo pačiu metu beveik nesumažėja: reikia mokėti už patalpų nuomą, iš­mokėti darbo užmokestį arba atostoginius, sumokėti visus mokesčius valdžiai ir t.t. To­dėl artėjant tokiam „ne sezonui", pravartu iš anksto kaupti pinigų sumas vasaros išmokė­jimams. Šios pinigų sumos vadinamos fondais. Tam tikslui reikia skirti papildomas są­skaitas.15 Šioje knygoje pateiktame sąskaitų plane fondų sąskaitos neišskirtos. Fondų ap­skaitą įmonės gali vesti net keliais būdais. Kartais tam tikslui atidaroma atskira banko sąskaita. Į ją periodiškai pervedant tam tikras sumas, būtų kaupiami pinigai numatytoms išlaidoms finansuoti. Šis būdas nelabai patogus, nes buhalteriui tenka atlikti papildomą operaciją - dalį į pagrindinę sąskaitą gautų pinigų periodiškai pervesti į specialiai fondui skirtą atskirą sąskaitą. Už tai tenka bankui papildomai mokėti. Todėl dažniausiai jokių specialių sąskaitų banke neatidaroma, o naudojamasi jau turima sąskaita. Tiesiog prade­damos naudoti tik buhalterinei fondų apskaitai skirtos sąskaitos. Jos yra pagrindinės są­skaitos Nr. 271 Sąskaitos bankuose subsąskaitos. Tokiu būdu visi banke esantys pinigai būtų laikomi vienoje sąskaitoje ir tik įmonės apskaitoje būtų numatyta, kaip šie pinigai bus panaudojami. Atkreipkite dėmesį: jeigu įmonė iki šiol nesudarinėjo jokių fondų ir šiam tikslui nenaudojo specialių buhalterinių sąskaitų, fondui skirdama pirmąją subsąskaitą, kartu turi skirti ir kitą subsąskaitą, kurioje būtų apskaitomi ne tik fondui skirti pinigai 4.Kasos išlaidų finansinė analizė Tikrindamas kasos išlaidų do­kumentus finansinės analizės analitikas įsitikina, ar juose yra vadovo ir vyriausiojo fi­nansininko bei gavėjo parašai, da­ta ir kiti privalomi rekvizitai. Pri­dėti prie išlaidų orderių dokumen­tai turi būti pažymėti spaudu "ap­mokėta", norint išvengti jų nevien­kartinio nurašymo į kasos išlaidas. Kasos išlaidų orderiai turėtų būti sunumeruoti ir suregistruoti registracijos žurnale. Finansinės analizės riui pravar­tu, įsitikinti, ar nėra praleistų nu­merių, ar laikomasi jų eiliškumo. Ši reikšminga procedūrą, nors ir priskirtina kontrolės testams, turi FIP testų bruožų. Kasos išlaidos gali būti tikrinamos dviem krypti­mis: chronologiškai ir pagal išlai­dų kryptį. Jei apyvarta nedidelė, priimtina naudoti pirmąjį būdą. Jei operacijų daug ir didelės su­mos, tikrinama pagal išlaidų rūšis. Atsargų įsigijimo išlaidos tik­rinamos inspektuojant įrašus, pa­darytus kasos išlaidų orderiuose bei PVM sąskaitose faktūrose ir sandėlio apskaitos kortelėse.16 Taip sulyginamos piniginės išlaidos su atsargų įsigijimu, taip pat palygi­nami sintetinės ir analitinės ap­skaitos duomenys. Su PVM są­skaitomis faktūromis gali būti pa­teikiami kasos aparato kvitai. Kad nebūtų pakartotinio tų pačių at­sargų įsigijimo, reikia atidžiai su­tikrinti datas. Tikrindamas kasos operacijas užsienio valiuta, finansinės analizės analitikas turi įsitikinti, ar jos nurodytos atskiro­je kasos knygoje bei apskaitos re­gistre. Finansinės analizės analitikas turėtų įsitikinti, ar įmonė laikosi kasos knygos tvar­kymo taisyklių: ar knygos lapai su­numeruoti, surišti, užantspauduo­ti, patvirtinant įmonės vadovo ir vyriausiojo finansininko parašais. Ši procedūra priskirtina kontro­lės testams. Tačiau jos kai kurie rezultatai, pavyzdžiui, lapų trūku­mas, gali būti pinigų kasoje trū­kumo slėpimo požymis. Finansinės analizės analitikas patikrina, ar kasoje laikomų pinigų bei griežtos apskaitos blan­kų inventorizacija atliekama kas mėnesį, o nustatyti skirtumai at­vaizduojami finansinėje apskaito­je. Finansinės analizės analitikas turėtų pasidomėti, kaip įmonės vadovas užtikrina ka­soje laikomų bei iš banko gabe­namų pinigų saugumą bei kasos patalpų įrengimo tinkamumą.17 5. Finansinė analizė ir akcininkų interesų apsauga Finansinės analizės metu reikia ištirti banko išrašus ir įsitikinti, ar nė­ra neaptartų ir banko spaudu ne- patvirtintų taisymų. Pinigų įplau­kos į sąskaitas ir išlaidos tikrina­mos lyginant su pirminių doku­mentų duomenimis. Svarbu, kad pastaruosiuose būtų banko spau­das. Banko įplaukos sulyginamos su pardavimais ir įsitikinama, ar nėra skirtumų, o jeigu jie yra, rei­kia nustatyti, dėl kokių priežas­čių - pirkėjo mokėjimo būklės, prekių kokybės ar kt. Svarbu at­siskaitomosios sąskaitos įplaukas sulyginti su kasos išlaidomis - pi­nigų, įneštų į banką (deponuoti atlyginimai, produkcijos ir pa­slaugų pardavimų ir kt.), suma, nurodyta finansinės apskaitos re­gistruose ir didžiojoje knygoje. Dažnai naudojamos šios tyrimo kryptys: atsargų įsigijimas, ilga­laikio materialiojo ir nemateria­liojo turto įsigijimas, finansinio turto įsigijimas, nebaigtos staty­bos apmokėjimai, išperkamosios nuomos apmokėjimai ir kt. Daž­niausiai aptinkamos apskaitos klaidos: mokėjimo pavedime nu­rodoma neteisinga suma, neatsi­žvelgiant į visus tarpinius mokė­jimus; pinigų mokėjimo žurnale neįrašoma operacijos data, įrašo­ma neteisinga suma arba įrašo­ma ne į tą debetuojamą sąskai­tą. Kai tikrinami atsiskaitomo­sios sąskaitos mokėjimai, reikė­tų patikrinti ir turto (atsargų bei ilgalaikio ir kt.) įsigijimo kainas ir nustatyti, ar šie sandoriai įvyk­dyti rinkos (arba artimomis) kai­nomis, ar statybos darbai atlikti ir mokėjimai vykdomi pagal su­tartį ir kt. Atsargų kokybei bei kainoms nustatyti ir statybos dar­bų apimtims išmatuoti gali būti kviečiami ekspertai ir turto ver­tintojai. Tikrindamas paskolų, gautų verslui plėtoti, grąžinamumą finansinės analizės analitikas turi ištirti skolų grąžini­mą, likučius ir sumokėtas palūka­nas. Atliekant pinigų auditą, svar­bu prisiminti pinigų judėjimą, ku­ris vyksta įmonei vykdant veiklą. Vykdydama investicinę veiklą įmonė turi pajamų ir išlaidų, su­sijusių su ilgalaikio turto parda­vimais ir pirkimais. Todėl tirdamas pinigų įplaukas ir išlaidas, finansinės analizės analitikas turi patikrinti ir investi­cinės veiklos pajamas bei išlaidas. Vykdydama finansinę veiklą, įmonė ne tik gauna pajamas, bet ir turi grąžinti bankų paskolas, iš­mokėti dividendus ir išpirkti nuo­savus vertybinius popierius ir kt. Šios ūkinės operacijos atvaizduo­jamos ir pinigų sąskaitose. Todėl audituodamas pinigų sąskaitas, finansinės analizės analitikas tiria paskolų bankui grąžinimą ir palūkanų sumokėji­mą, gautus ir išmokėtus dividen­dus, vertybinių popierių išleidimą, pirkimą bei pardavimą. Kaip ma­tome, pinigų įplaukų ir išlaidų įmonės veiktoje tyrimas yra labai reikšmingas ir susijęs ne tik su vi­somis įmonės veiklos rūšimis, bet ir su įvairių turto rūšių pokyčiais ir būkle. Tikrindamas įmonės paja­mas ir sąnaudas, finansinės analizės analitikas tu­rėtų įsitikinti, ar finansinėje at­skaitomybėje pateikta informa­cija apie įmonės pajamas, są­naudas ir veiklos rezultatus at­spindėta pagal verslo apskaitos standartų (VAS) reikalavimus. Trečiasis verslo apskaitos stan­dartas "Pelno (nuostolių) ata­skaita" nurodo, kad šioje ata­skaitoje be duomenų apie par­davimo pajamas ir pelną patei­kiama ir pardavimo savikaina, veiklos sąnaudos, kitos veiklos pajamos ir sąnaudos, finansi­nės ir investicinės veiklos paja­mos ir sąnaudos, pagaute ir ne­tekimai. Išsamus pajamų ir są­naudų grupavimas pateiktas lentelėje.18 1 lentelė. Duomenų grupavimas pelno (nuostolių) ataskaitoje19 Įprastinės veiklos straipsniai Ypatingi straipsniai Tipinės Netipinės Pagaute Pardavimų Veiklos sąnaudos Netiekimai Pajamos Savikaina Pardavimo Administracinės ir bendrosios Kitos veiklos Finansinės ir investicinės Sąnaudos pripažįstamos va­dovaujantis kaupimo ir palygini­mo principais. Jos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kai buvo uždirb­tos su šiomis sąnaudomis susiju­sios pajamos. Pripažįstant sąnau­das svarbu nustatyti aiškias ribas tarp pajamų uždirbimo laikotar­pių. Kitaip tariant, visos išlaidos suskirstomos į išlaidas, susijusias su ataskaitinio laikotarpio paja­mų uždirbimu, ir į išlaidas, susi­jusias su būsimųjų laikotarpių pajamomis. Pastarosios išlaidos registruojamos apskaitoje kaip turtas ir dalimis priskiriamos, konkrečių būsimųjų laikotarpių sąnaudoms. Kai turto naudoji­mas uždirba pajamų keletą lai­kotarpių, o pajamų ir sąnaudų priklausomybė gali būti nustaty­ta apytiksliai, sąnaudos pripažįs­tamos taikant netiesioginius būdus. Galima ir kita situacija, kai ataskaitinio laikotarpio išlaidų neįmanoma ne tik tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždir­bimu, bet ir numatyti ar jos duos pajamų ateinančiais laikotarpiais. Tais atvejais, pagal verslo apskaitos standartų nustatytą tvarką išlaidos pripažįstamos tą patį laikotarpį, kai buvo padarytos. Labai svarbu, kad sąnaudos būtų palikimai įvertintos tikrąja verte.20 Tais atvejais, kai buvo at­siskaityta grynaisiais pinigais ar ekvivalentais, sąnaudos vertinamos sumokėtų pinigų suma, ne­įskaitant PVM. Kai prekės buvo įsigytos skolon, atsiskaitant be palūkanų per ilgą laikotarpį, są­naudų tikroji vertė skaičiuojama diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma, pripažįs­tant finansinės veikios sąnaudo­mis diskontuotą skirtumą. Nagrinėdami Pinigų srautų ataskaitos parengimo procesą, aptarėme piniginio tur­to, taip pat pinigų atspindėjimo finansinėje atskaitomybėje klausimus. Kalbėdami apie ūkinių operacijų registravimą žurnaluose ir sąskaitose, pateikėme visų aptariamoje sche­moje minėtų žurnalų formas ir supažindinome su įrašų juose atlikimo tvarka bei šių žurnalų duomenų apibendrinimo buhalterinės apskaitos sąskaitose ir finansinėje atskai­tomybėje metodika.21 Į kasą pinigai priimami išrašant tam tikslui skirtą dokumentą - Kasos pajamų orde­rį, kuriuo tvirtinamas faktas, kad pinigai priimti į kasą. Teisingiau būtų sakyti Kasos įplaukų orderį, nes kalbama būtent apie įplaukas, o ne apie kokias nors kasoje uždirba­mas pajamas, bet tradicijos gajos ir šis dokumentas vadinamas būtent taip. Tai doku­mentas, kuris būtinai turi turėti visus jam būdingus rekvizitus, nes šioje srityje ypač palanki terpė apgaulėms: siekiant išvengti didelių mokesčių, gali būti slepiamos paja­mos, „plaunami" pinigai, be to, tai labai palanki terpė grobstymams. Išmokėdamas pinigus iš kasos, kasininkas sukčiauti negali, nes Kasos išlaidų orderis (pavyzdys prideda­mas) visuomet išrašomas buhalterijoje saugomų pirminių dokumentų pagrindu, ku­riuos gavusi buhalterija nurodo išmokėti vieną ar kitą pinigų sumą. Pirkėjų trumpalaikių įsiskolinimų, paprastai sudarančių didžiausią per vienerius metus gautinų sumų dalį, apskaitą. Kita svarbi balanso Per vienerius metus gautinų sumų grupės sudedamoji dalis - Dukterinių ir asocijuo­tų įmonių skolos ir Kitos gautinos sumos. Čia atspindimos visos, išskyrus prekybines, įmo­nės skolos. Nemažai jų aptarėme, todėl nekartosime, pažymėsime tik, kad joms taiko­mos iš esmės tos pačios buhalterinės apskaitos taisyklės kaip prekybos skolų apskaitai. Tai pasakytina ir apie valiutų kursų svyravimų įtakos skolų dydžiui nustatymą bei ap­skaitą, ir apie kontroliuotinų skolų bei abejotinų skolų sąnaudų įvertinimą bei nurašy­mą. Tik šiuo atveju vietoj sąskaitų Nr. 2418 Kontroliuotum pirkėjų skolos ir Nr. 2419 Abe­jotinos pirkėjų skolas (-} naudojamos sąskaitos Nr. 2428 Kontroliuotinos dukterinių ir asoci­juotų įmonių skolos ir Nr. 2429 Abejotinos dukterinių ir asocijuotų įmonių skolos (-) bei Nr. 2428 Kontroliuotinos kitos skolos ir Nr. 2439 Abejotinos kitos skolos (-). Be minėtų dviejų sąskaitų, sąskaitų plane išskirtos dar penkios 24-osios grupės Per vienerius metus gautinos sumos sąskaitos: Nr. 244 Biudžeto skola dėl PVM, Nr. 245 Biudžeto skola dėl GPM, Nr. 246 Biudžeto skola dėl VSD įmokų, Nr. 247 Biudžeto skola dėl nekilnojamojo turto mokesčio, Nr. 248 Biudžeto skola dėl Garantinio fondo įmokų. Šios sąskai­tos skirtos iš biudžeto gautinoms sumoms apskaityti ir bus nagrinėjamos mokesčių apskaitai skirtame skyriuje. Baigdami nagrinėti skolų įmonei klausimą, pažymėsime, kad ir ilgalaikių, ir trumpalaikių valiutinių skolų įmonei likučiai turi būti iš naujo įver­tinti lygiai taip pat, kaip ir banko sąskaitoje ar kasoje esanti užsienio valiuta - prieš kiekvieną valiutinę operaciją (skolų padidėjimą ar sumažėjimą) ir kiekvieno ataskaiti­nio laikotarpio pabaigoje.22 prieš kiekvieną valiutinę operaciją būtina atlikti ne tik įmonės kasoje ar valiu­tinėje sąskaitoje banke esančios valiutos, bet ii valiutinių debitorinių skolų konversiją; kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ilgalaikių skolų trumpalaikę dalį reikia iškelti iš ilgalaikių skolų sąskaitų į atitinkamas trumpalaikių skolų są­skaitas; pirkėjų nesumokėtų skolų abejotina dalis turi būti priskirta to laikotarpio, per kurį šios skolos turėjo būti padengtos, veiklos sąnaudoms; visos skolos, dėl kurių apmokėjimo abejojama, turi būti iškeltos iš normalių debitorinių įsiskolinimų sąskaitų į sąskaitas Nr. 2418, Nr. 2428 ir Nr. 2438, kuriose registruojamos visos įmonės prekių pirkėjų bei kitų kontrahentų sko­los, dėl kurių padengimo abejojama; abejotinų skolų (taigi turto) nurašymas nepažeidžia apskaitos lygybės, nes, sumažinus (nurašius) turtą, padidėja sąnaudų, kurios mažina uždirbto pelno rodiklį, suma, o tuo pačiu sumažėja ir nuosavas kapitalas; po ataskaitinių finansinių metų, kuriais skolos nurašytos kaip abejotinos, ei­nančiais metais netikėtai sumokėtos skolos ne pripažįstamos pajamomis, bet registruojamos mažinant veiklos sąnaudas; abejotinų skolų sąnaudų įvertinimo balanso metodas yra tikslesnis už pelno ataskaitos metodą, tačiau pastarasis reikalauja mažiau darbo. Kiekvienu at­veju geriau išaiškinti ir konkrečių pirkėjų įsiskolinimus bei įvertinti jų paden­gimo tikimybę; išankstiniai apmokėjimai už gautinas paslaugas laikomi ateinančių laikotar­pių sąnaudomis, o gautinos sumos už suteiktas paslaugas laikomos sukaup­tomis pajamomis. Jos dar vadinamos „kaupimais".23 6.Veiklos sąnaudų ir pridėtinės vertės analizė Veiklos sąnaudas atspindi įmo­nės tipinės veiklos ataskaitinio lai­kotarpio išlaidos. Pagal vienuolik­tąjį verslo apskaitos standartą "Pardavimo savikaina ir veiklos są­naudos" veiklos sąnaudos skirsto­mos į dvi grupes: 1) pardavimo bei 2) bendrosios ir administracinės sąnaudos. Pardavimo sąnaudos -I tai ta dalis veiklos sąnaudų, kuri susijusi su ataskaitinio laikotarpio pardavimais. Pardavimo sąnau­doms priskiriamos patalpų nuo­mos ir eksploatavimo išlaidos, prekių sandėliavimo išlaidos, komisi­niai pardavėjams, prekybos dar­buotojų atlyginimas ir socialinis draudimas, reklamos išlaidos ir ki­tos pardavimų sąnaudos. Finansinės analizės analitikas turėtų įsitikinti, ar pardavimo sąnaudos buvo pripažintos tą patį ataskaitinį laikotarpį, kai buvo pa­tirtos. Bendrosios ir administraci­nės sąnaudos yra kita veiklos są­naudų, susijusių su tipine įmonės veikla, dalis, dažnai nesusijusi su pardavimų dydžiu. Ši veikla ypa­tinga tuo, kad sudaro sąlygas ataskaitinio laikotarpio pajamoms už­dirbti. Bendrosios ir administraci­nės sąnaudos pripažįstamos tą patį ataskaitinį laikotarpį, kada buvo patirtos. Bendrosioms ir administracinėmis sąnaudoms priskiriamos įvairios išlaidos. Tai administracinių ir bendro naudojimo patalpų išlaikymas, nuoma ar nusidėvėji­mas. Šioms išlaidoms priskiriamos įmonės reprezentavimo išlaidos, įvairūs mokesčiai, valdymo ir aptarnavimo personalo darbo užmo­kestis ir socialinis draudimas, bau­dos už sutarčių nevykdymą ar ne­tinkamą produkcijos kokybę, abe­jotinų skolų sąnaudos ir kt. Šioms sąnaudoms priskiriami kelių, ne­kilnojamojo turto, už gamtos ištek­lius, už aplinkos teršimą, žemės ir žemės nuomos mokesčiai, akcizų, neįtrauktinas į atskaitą PVM ir kiti mokesčiai, susiję su tipine įmonės veikla, išskyrus pelno mokestį. Šioms sąnaudoms priskiriamos ir atidėjimų sumos, atspindinčios bū­simųjų laikotarpių įsipareigojimus, atsirandančius dėl ataskaitinį lai­kotarpį parduotų prekių sugrąži­nimų, nukainojimų ar garantinės priežiūros ir kitų sutartyse numa­tytų galimybių.24 Kitos veiklos straipsniai at­spindi netipinę veiklą. Jie skiria­mi į kitos veiklos pajamų ir kitos veiklos išlaidų straipsnius. Kitos veiklos pajamoms priskiriamos pajamos iš nelipinės veiklos pro­dukcijos, pajamos iš ilgalaikio tur­to naudojimo, honorarai už kom­piuterių programų ir kito nema­terialiojo turto panaudojimą, ilga­laikio turto (išskyrus finansinį) perleidimo pelnas ir pan. Kitos veiklos sąnaudoms priskiriama parduotos netipinės veiklos pro­dukcijos, perparduotų prekių ir paslaugų savikaina, ilgalaikio tur­to (išskyrus finansinį) perleidimo nuostoliai. Finansinės ir investicinės veik­los straipsniai atspindi šios veiklos pajamas ir sąnaudas. Finansinės ir investicinės veiklos pajamų straipsnyje rodomos ataskaitinio laikotarpio pajamos. Joms priski­riamos palūkanos už suteiktas klientams paskolas, palūkanos už banke laikomus pinigus, pelnas dėl valiutos kursų pasikeitimo, pripa­žintos baudos ir delspinigiai už pa­vėluotus atsiskaitymus, dividendų pajamos, ilgalaikių investicijų per­leidimo pajamos ir kt. Finansinės investicinės veiklos sąnaudų straipsnyje rodomi nuostoliai dėl valiutoj kursų pasikeitimo, mokėtinos baudos ir delspinigiai, ilgalai­kių investicijų perleidimo ir per­kainojimo nuostoliai, palūkanos li­zingo (finansinės nuomos) būdu įsigyjant turtą, palūkanų sąnaudos, susijusios su paskolomis, ir kt. Ypatinguose straipsniuose parodomi atsitiktinių įvykių, ku­rie nepriskirtini įprastinei veiklai, rezultatai. Tai pagaute ir neteki­mai. Prie netekimų priskiriama pagreitintai nurašoma formavimo savikainos dalis, ilgalaikio ir trum­palaikio turto ypatingai nurašo­mos sumos ir kiti netekimai. Pelno mokesčio įstatyme kai kurios sąnaudos vadinamos lei­džiamais atskaitymais, mažinančiais įmonės pel­ną. Leidžiami faktiškai patirtos įmonės įprastinės veik­los sąnaudos, būtinos jos paja­moms uždirbti ar ekonominei naudai gauti.25 Numatomi to­kie ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai: ilgalaikio turto nu­sidėvėjimo (IT) arba amortiza­cijos sąnaudos; IMT eksploata­vimo, remonto ir rekonstravimo sąnaudos: komandiruočių są­naudos; reklamos ir reprezenta­cijos sąnaudos; natūralios ne­tekties nuostoliai; mokesčiai; beviltiškos skolos; įmokos dar­buotojų naudai; specialieji kre­dito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimai; parama; narių mo­kesčiai, įnašai kestinio laikotarpio nuostoliai. Pelno mokesčio įstatyme patei­kiamas ir neleidžiamų atskaity­mų, kurie negali mažinti įmonės pelno, sąrašas: pridėtinės vertės mokestis ir pelno mokestis; pa­lūkanos, mokamos už valstybės arba savivaldybės kapitalo nau­dojimą; netesybos, į biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos už Lietuvos Respubli­kos teisės aktų pažeidimus; pa­lūkanos ar kitokios išmokos už susijusių asmenų sutartinių įsi­pareigojimų nevykdymą; riboja­mų dydžių atskaitymų dalis, virši­jant nustatytus dydžius, ir kt. Svarbiausi pajamų ir sąnaudų finansinės analizės tikslai yra nustatyti, ar pa­jamos ir sąnaudos teisingai sukla­sifikuotos pagal rūšis, pagrįstos tin­kamai įformintais dokumentais; priskirtos teisingam ataskaitiniam laikotarpiui; teisingai atskleistos. Jeigu parduotų prekių grąžinimai dideli, finansinės analizės analitikas turėtų atlikti at­ranką ir patikrinti pateisinamuo­sius dokumentus. Pravartu suly­ginti prekių kiekį ir aprašymą pa­gal pirkėjo ir pardavėjo dokumen­tus bei ištirti pardavimų apskaitos registrų duomenis. Pagal nustatytą tvarką mokes­čių mokėtojas turi teisę laikyti sko­las beviltiškomis, jeigu negali jų su­sigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo šių skolų įtraukimo į pajamas arba skolinin­kas yra miręs (paskelbtas mirusiu), likviduotas ar bankrutavęs. Mo­kesčių mokėtojui nepakanka įro­dyti skolų beviltiškumą. Jis dar tu­ri Įrodyti ir savo pastangas, dėtas šioms skoloms susigrąžinti. Skolų susigrąžinimo pastangas įrodo įsi­teisėjęs teismo sprendimas. Kai skolininkas miręs, skolų beviltišku­mą ir pastangas jas susigrąžinti įro­do dokumentai, patvirtinantys mirties faktą, o taip pat ir faktą, kad skolininko palikto turto nepa­kanka skoloms susigrąžinti. Jeigu skolininkas likviduotas, tačiau eg­zistuoja jo skolų ir teisių perėmė­jas, tai skolos negali būti laikomos beviltiškomis, jei perėmėjas turi pakankamai turto skoloms sugrą­žinti. Kai skolininkas likviduotas, mokesčių mokėtojas skolų beviltiš­kumui pagrįsti turi turėti įsiteisė­jusią teismo nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto arba kreditorių susirinkimo nutarimą paskelbti įmonę likviduojama.26 Atlikdamas sąnaudų auditą, finansinės analizės analitikas taiko dvidešimt šeštąjį nacionalinį apskaitos standartą "Apskaitiniai įvertinimai". Šis standartas įpareigoja finansinės analizės rių gauti pakankamus ir tinkamus finansinės analizės įrodymus apie atidėjimus galimam atsargų ir gautinų sumų sumažėjimui iki numatytos rea­lizavimo vertės, apie atidėjimus galimiems nuostoliams dėl pra­laimėtų bylų teismuose, dėl ati­dėjimų prekių garantiniam re­montui, IMT nusidėvėjimo ir kt. Finansinės analizės analitikas turi įvertinti įmonės vadovybės formulių, taikomų ati­dėjimams apskaičiuoti, atitikimą verslo ypatumams ir esamoms aplinkybėms. Tam tikslui finansinės analizės analitikas atlieka vadovybės atliktų skaičiavimų peržvalgą ir ištiria apskaičiavimus, taikydamas tes­tus. Jeigu finansinės analizės analitikas negauna pa­kankamų ir tinkamų įrodymų, jis pateikia modifikuotą išvadą.27 Su pelno (nuostolių) ataskai­tos straipsnių tyrimu susijęs ir dvi­dešimtasis nacionalinis apskaitos standartas. Finansinės analizės įrodymai, pa­pildomai nagrinėjant specifinius straipsnius". Pagal šio standarto nuostatas finansinės analizės analitikas turi įsitikin­ti, ar inventorizacijos komisija tin­kamai identifikavo pasenusias ir nuvertėjusias atsargas, ar apskai­toje ir atskaitomybėje atspindėtos pagrįstos pirkėjų skolos. Taip pat finansinės analizės analitikas turi ištirti bylų ir pre­tenzijų būklę ir įvertinti galimas finansines pasekmes. Finansinės analizės analitikas renka Įrodymus iš įvairių šaltinių, apklausdamas ir įmonę aptarnau­jančius teisininkus. Tuo atveju, kai teisininkai nepateikia tinkamai suformuluotų atsakymų, o finansinės analizės atliktos alternatyvios pro­cedūros nepateikia tinkamų ir pa­kankamų įrodymų, tokia situaci­ja laikytina finansinės analizės apimties apri­bojimu. Šiais atvejais finansinės analizės analitikas pateikia modifikuotą išvadą, ku­rioje pareiškia sąlyginę nuomonę arba pateikia atsisakymą pareikšti nuomonę. Pinigų srautų analizės praktinės naudos paneigti negalima. Versle nuolatinis apyvartinių lėšų stygius gresia bankrotu. Kaupimo principu sudarius pelno (nuostolio) ataskaitą, neatsiskleidžia pinigų šaltiniai. Todėl svarbu papildyti šią ataskaitą pinigų srautų analize, kuri leistų vadybininkams nustatyti ar racionaliai naudojami pinigai. Netiesioginiu būdu sudaryta pinigų srautų ataskaita apima šias dalis: Pinigų srautai iš įmonės veiklos + pelnas (- nuostolis); + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos; + atsargų sumažėjimas (- padidėjimas); + skolų įmonei sumažėjimas (- padidėjimas); + įmonės skolų padidėjimas (- sumažėjimas); ± kitų rodiklių įtaka Pinigų srautai iš investicinės veiklos + ilgalaikio turto pardavimas (- įsigijimas); + investicijų perleidimas (- įsigijimas). Pinigu srautai iš finansinės veiklos + akcijų išleidimas į apyvartą (- išėmimas); + skolos bankui padidėjimas (- sumažėjimas); ir kiti pinigų gavimai (- išmokėjimai); - +pinigų padidėjimas (- sumažėjimas). Tokiu būdu sudaryta pinigų srautų ataskaita leidžia detaliai analizuoti įmonės balansą atkreipiant dėmesį į balansinių straipsnių pasikeitimus. Tačiau ji nesusieja balanso su pelno (nuostolio) ataskaita ir neatskleidžia pinigų srautų poveikio pajamų ir sąnaudų dydžiui. Žinant, jog. pastarieji rodikliai vadybininkams ypač svarbūs, galima suprasti jų skeptišką požiūrį į netiesioginiu būdu sudarytą pinigų srautų ataskaitą. Vadinasi, reikia ieškoti tokios pinigų srautų ataskaitos formos, kuri labiau tenkintų praktinius įmonių apskaitininkų ir vadybininkų poreikius. Tokia galėtų būti modifikuota pinigų srautų ataskaita (išklotinė).28 Dažniausiai pinigų srautai nagrinėjami, siekiant nustatyti pinigų poreikį įsipareigojimams įvykdyti. Tačiau pinigų judėjimo analizė leidžia pasiekti ir kitus tikslus. Apskaitininkai gali klysti. Todėl, jei pinigų srautų išklotinė padėtų jiems pasitikrinti ar teisingai sudarytas ne tik balansas, bet ir pelno (nuostolio) ataskaita, susidomėjimas pinigų srautų analize padidėtų. Be to, detali pinigų ir skolų pasikeitimų išklotinė pasitarnauja ir vadybininkams. Jie gali atkreipti dėmesį į nestandartinius pinigų panaudojimo atvejus arba daryti išvadas apie jų panaudojimo tikslingumą. Pinigų srautus galima pradėti nagrinėti nuo pinigų įplaukų ir išlaidų sumų. Prie jų pridedamos arba iš jų atimamos atitinkamų sąskaitų ar likučių jose pasikeitimų sumos. Modifikuotos pinigų srautų ataskaitos ypatumas tame, jog pridedant ar atimant sumas, atskirai suskaičiuojamos pajamos ir sąnaudos. Tai leidžia nustatyti ar teisingai atliktas buhalterinis įrašas. Išeities taškas, sudarant modifikuotą pinigų srautų ataskaitą, būtų sąskaitos Nr.27 Pinigai kurtuose ir fasole debeto ir kredito apyvartos sumos. Pajamos nustatomos tokiu būdu: + įplaukų suma (kasos ir banko) per nagrinėjamą laikotarpį; - su pajamomis nesusijusios gautos sumos, pavyzdžiui, iš kasos į banką ar atvirkščiai, avansai, paskolos ir kt.; ± atstatomos (stornuojamos) sumos; - pirkėją skolos sumažėjimas balanse (+ jei ši skola padidėjo). Nustatoma pagal sąskaitos Nr. 240 '"Mėtai likučių pasikeitimus, lyginant nagrinėjamo laikotarpio pradžios ir pabaigos sumas; - pardavimo PVM suma per nagrinėjamą laikotarpį; = nagrinėjamo laikotarpio pajamos. .Sąnaudos nustatomos taip: + nagrinėjamo laikotarpio išlaidų suma (kasos ir banko); + skolos tiekėjams pagal balansą padidėjimas (- skolos sumažėjimas). Nustatoma pagal sąskaitos Nr. 450 tiekėjams ir rangovams likučių pasikeitimus, lyginant nagrinėjamo laikotarpio pradžios ir pabaigos sumas;29 - su sąnaudomis nesusijusios išleistos pinigų sumos, pavyzdžiui, iš kasos į banką ar atvirkščiai, avansiniai mokėjimai, grąžintos paskolos, ilgalaikio turto pirkimas ir kt.; • už praėjusį laikotarpį išmokėtų atlyginimų, sumokėtų mokesčių, socialinio draudimo sumos; ± atstatomos (sumuojamos sumos; • pirkimo PVM suma per nagrinėjamą laikotarpį; • atsargų likučių, kitų gautinų (išskyrus pirkėjų skolas) sumų likučių pagal balansą padidėjimas (+ likučių sumažėjimas), lyginant ataskaitinio laikotarpio sumas pradžioje ir pabaigoje; + priskaičiuotos per nagrinėjamą laikotarpį atlyginimų, socialinio draudimo, mokesčių, ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir kt. sumos; - nagrinėjamo laikotarpio sąnaudos. 1 pav. pateikta pajamų ir sąnaudų struktūros schema. Ji iliustruoja modifikuotos pinigų srautų ataskaitos sudarymo principą. Šios ataskaitos sudarymą išnagrinėkime smulkiau. 1 lentelėje pateikta "N" įmonės vieno mėnesio ūkinių operacijų suvestinė. 1 lentelė. "N" įmonės ūkinės operacijos Ūkinė operacija Debetas Kreditas Suma, Lt Ūkinė operacija Debetas Kreditas Suma, Lt Banko operacijos Kasos operacijos Įnešta iš kasos |271 272 15000 Dienos pajamos 272 502 81830 Pardavimai 271 500 39451 Pardavimo PVM 272 4701 14729 Pardavimo PVM 271 4701 7101 Pirktos žaliavos 200 272 38912 Gauta pirkėjų skola 271 240 66741 Veikios sąnaudos 611 272 5789 Veiklos sąnaudos 611 271 9158 Išmokėtas DU 471 272 11758 Pirktos žaliavos 200 271 41237 Išankstinė nuoma 291 272 3000 Avansinis pelne mokestis 221 271 232 Netiesioginės sąnaudos 604 272 6981 Netiesioginės .sąnaudos 604 271 7932 Skolos tiekėjams 450 272 8657 Pirkimo PVM 25! 271 10499 Pirkimo PVM 251 272 9303 Avansiniai mokėjimai 220 271 5000 Delspinigiai 639 272 56 FAPM 4703 271 2478 Skolos SODRA 472 271 2978 Pardavimai 240 500 58791 Finansinės paslaugos 638 271 137 Pardavimo PVM 240 4701 10582 Skolos tiekėjams 450 271 38614 Užskaita 450 240 1863 Pirktas nenaujas įrengimas 123 271 5000 Pardavimo diskontas 509 240 366 Grąžinta paskolos dalis 440 271 5000 PVM atstatymas 4701 240 66 Palūkanos 630 271 275 Pirkimo diskontas 450 609 474 Koregavimai PVM atstatymas 450 4701 85 IT nusidėvėjimas 604 12308 766 Grąžintos žaliavos 450 200 379 Būsimos sąnaudos 611 291 289 PVM atstatymas 450 4701 68 Perduota į gamybą 203 200 118737 Grąžinta produkcija 203 240 1156 Pagaminta 603 203 121355 PVM atstatymas 4701 240 208 DU priskaitymai 611 471 2400 Gauta žaliavų skolon 200 450 36942 604 471 1687 Netiesioginės sąnaudos 604 450 6387 " 603 471 4956 Veiklos sąnaudos 611 450 3284 SODRA (31%) 611 472 744 Pirkimo PVM 251 450 8390 " 604 472 523 Koregavimai " 603 472 1536 Pajamų ir sąnaudų suvestinė 39 603 127847 FAPM 471 4703 2348 " 39 604 24276 SODRA (3%) 471 472 271 * 609 39 474 Kelių mokestis 524 4702 900 " 39 611 21664 Mokesčio užskaita 4702 251 369 " 39 624 900 PVM atskaita 1701 251 28201 " 39 630 275 Pajamų ir sąnaudų suvestinė 500 39 98242 " 39 638 137 " 502 59 51830 " 39 539 56 39 509 366 š viso: 1208038 Pastaba Ūkinių operacijų buhalteriniai įrašai atlikti pagal pavyzdinį sąskaitų planą. Ūkinės operacijos suskirstytos į 4 grupes: kasos operacijos, banko operacijos, skolos (tiekėjams ir pirkėjų) bei koregavimai. Tenka pastebėti, jog iki šiol nesutariama dėl apskaitos organizavimo metodų. Apskaitininkai naudoja įvairių formų registrus, įvairiai apskaito įmonės ūkinės-finansinės veiklos rezultatus. Tačiau visais atvejais be šių grupių apsieiti neįmanoma. 1 lentelės pagrindu sudarytas sintetinis apyvartos žiniaraštis ( 2 lentelė). Likučiai laikotarpio pradžioje ir pabaigoje yra balanso straipsnių sumos. Kai kurie apskaitininkai naudoja kitokius suvestinius registrus, pavyzdžiui, šachmatinę ar darbinės atskaitomybės lenteles. Tačiau apyvartos žiniaraščio formą, kaip Didžiosios knygos analogą, pateikia kompiuterinės apskaitos programos. Todėl orientuojantis į šiuolaikinę apskaitos vedimo technologiją, pasirinktas būtent šis suvestinis registras. 2 lentelė. Ūkinių operacijų sintetinis apyvartos žiniaraštis Sąskaitos Likučiai laikotarpio pradžioje Apyvarta Likučiai laikotarpio pabaigoje Debetas Kreditas Debetas Kreditas Debetas Kreditas 123 45951 5000 50951 12308 -9573 766 -10339 200 27564 117091 119116 25539 203 7894 IT9893 . 121355 6432 220 5000 5000 221 2789 232 3021 240 10743 69373 70400 9716 251 378 28192 28570 - 271 6181 128293 128540 5934 272 3374 96559 99456 477 291 3471 3-000 289 6132 603 127847 127847 604 24276 24276 609 474 474 611 21664 21664 624 900 900 630 275 275 638 137 137 639 56 56 301 30000 30000 34 10468 10468 39 175521 180546 5025 440 30000 5000 25000 450 13721 50140 55003 18584 4701 28475 32565 4090 4703 2478 2478 2348 2348 4702 369 369 900 900 471 8758 14377 9043 3424 472 2978 2978 3074 3074 500 98242 98242 502 81830 81830 509 366 366 98772 98772 1208038 1208038 102913 102913 3 lentelėje pateiktos tiesioginiu ir netiesioginiu būdu sudarytos pinigų srautų ataskaitos . Kaip matyti, nei viena iš jų nesusieja pinigų įplaukų ir išlaidų su pajamomis ir sąnaudomis. Šios ataskaitos suteikia nemažai informacijos vadybininkams, tačiau pinigų srautus susiejant su pajamomis ir sąnaudomis, galima atlikti gilesnę analizę. Pinigų įplaukos iš klientu 209852 ! Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 766 Kitos įplaukos Ilgalaikių ir trumpalaikių gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas -3827 Ataskaitinio laikotarpio pinigų išmokos 202723 Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas jJfiL— Pinigai sumokėti žaliavų, prekių ir paslaugų tiekėjams (su PVM) 185275 Trumpalaikių investicijų ir terminuotų indėliu (padidėjimas) sumažėjimas Pinigų išmokos, susijusios su atlyginimais 14736 Sukauptų pajamų ir ateinančių laikotarpio sąnaudų (padidėjimas) sumažėjimas arba ir padidėjimas (sumažėjimas) -27 U Sumokėti mokesčiai i biudžetą 2710 Atidėjimų (sudarymas/ naudojimas { Ilgalaikių ir trumpalaikių prekybos skolų ir avansu gautų sumų padidėjimas (sumažėjimas) 4863 Kitų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas) -747 Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai 7131 Grynieji pagrindinės veikios pinigų srautai 6856 Investicinės veiklos pinigų srautai į Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) (įsigijimas) perleidimas -5000 Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) (įsigijimas) perleidimas -5000 Ilgalaikių investicijų (įsigijimas) perleidimas Ilgalaikių investicijų (įsigijimas) perleidimas Vertybinių popierių įsigijimas (perleidimas) Vertybinių popierių įsigijimas (perleidimas) Paskolų suteikimas (susigrąžinimas) Paskolų suteikimas (susigrąžinimas) Gauti dividendai, palūkanos Gauti dividendai, palūkanos Ypatingosios veiklos pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) Kiti investicinės veiklos pinigų srautų padidėjimai (sumažėjimai) Grynieji investicinės veiklos srautai -5000 Grynieji investicinės veiklos srautai -5000 Finansinės veiklos pinigų srautai Pinigų srautai, susiję su įmonės savininkais Pinigų srautai, susiję su įmonės savininkais Akcijų išleidimas Akcijų išleidimas Savininkų įnašai nuostoliams padengti Savininkų įnašai nuostoliams padengti Savų akcijų supirkimas (-) Savų akcijų supirkimas (-) Dividendų išmokėjimas (-) Dividendų išmokėjimas (-) Pinigų srautai, susiję su kitais finansavimo Šaltiniais Pinigų srautai, susiję su kitais finansavimo šaltiniais Finansinių skolų padidėjimas (sumažėjimas) Finansinių skolų padidėjimas (sumažėjimas) -5000 Paskolų gavimas (grąžinimas) -5000 Paskolų gavimas (gražinimas) Obligacijų išleidimas (supirkimas) Obligacijų išleidimas (supirkimas) Sumokėtos palūkanos (-) -275 Sumokėtos palūkanos (-) (jos įskaitytos, apskaičiuojant grynąjį pelną) Išperkamosios nuomos mokėjimai (-) Išperkamosios nuomos mokėjimai (-) Kitų įmonės įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas) Kitų įmonės įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas) Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai -5275 Ypatingos veiklos pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) Ypatingosios veiklos pinigų rautų padidėjimas (sumažėjimas) Kiti veiklos pinigų srautų padidėjimai (sumažėjimai) Grynieji ypatingosios veiklos pinigų srautai Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai -5000 Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) -3144 Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) -3144 Pinigai laikotarpio pradžioje 9555 Pinigai laikotarpio pradžioje 9555 Pinigai laikotarpio pabaigoje 6411 Pinigai laikotarpio pabaigoje 6411 4 lentelėje pinigų srautų analizė atlikta kiru aspektu, susiejant balansą su pajamomis ir sąnaudomis. Pagal sąskaitų apyvartas nustatytos bendros pajamų (5 klasės sąskaitų) ir sąnaudų (6 klasės sąskaitų) sumos. Tos palygintos su pinigų įplaukų ir išlaidų sumomis, kurios patikslintos atsižvelgiant į kaupimo principą. Pasinaudojant išklotinėmis galima pasitikrinti ar teisingai suskaičiuotos pajamų ir sąnaudų sumos, ar teisingai sudarytas balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita. Be to, atkreipiamas vadybininkų dėmesys į pinigų gavimo ir jų panaudojimo nestandartinius nukrypimus. Pavyzdžiui, vadybininkai turėtų susidomėti ar reikėjo išankstinių mokėjimų. 4 lentele. Modifikuota pinigų srautų ataskaita Pajamos Sąnaudos Pinigu įplaukos 224852 Pinigų išlaidos 227996 "Su pajamomis nesusijusios gautos sumos: 271/272 s'-tos -15000 Lt -15000 Skolos tiekėjams pagal balansą padidėjimas 4863 Atstatomos (stornuojamos) sumos: 4701/240 s-tos +66 Lt, 203/240 s-tos + 1156 Lt, 4701/240 s-tos +208 Lt, 450/240 s-tos +1863 Lt, 450/4701 s-tos 85 Lt, 450/4701 s-tos 68 Lt 3446 Su sąnaudomis nesusijusios išleistos sumos: 271/272 s-tos -15000 Lt, 291/272 s-tos -3000 Lt, 221/271 s-tos -232 Lt; 220/271 s-tos -5000 Lt, 123/271 s-tos -5000 Lt, 440/271 s-tos - 5000 Lt -33232 Pirkėjų skolos sumažėjimas: 240 s-ta -1027- Už praėjusį laikotarpį išmokėtų atlyginimų, sumokėtų mokesčių, socialinio draudimo sumos: 471/272 s-tos -11758 Lt, 4703/271 s-tos -2478 Lt, 472/271 s-tos -2978 Lt -17214 Pardavimo PVM: 4701 s-ta -32565 Atstatomos (stornuojamos) sumos: 203/240 s-tos +1156 Lt, 450/240 s-tos + 1863 Lt, 450/4701 s-tos +153 Lt 3172 Pirkimo PVM: 251 s-ta -28192 Atsargų tikučių, kitų gautinų (išskyrus pirkėjų skolų) likučių pagal balansą pasikeitimų sumos: 200 s-ta (sumažėjimas) +2025 Lt, 203.s-ta (sumažėjimas) +1462 Lt 3487 Priskaičiuotos per nagrinėjamą laikotarpį atlyginimų, socialinio draudimo, mokesčių, ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir kt. sumos: IT nusidėvėjimo +766 Lt; busimų sąnaudų +289 Lt; darbo užmokesčio 9043 Lt; socialinio draudimo 2803 Lt; kelių mokesčio 900 Lt 13801 Iš viso: 179706 Iš viso: 174681 Patikrinimas: 500 s-ta 98242 Lt; 502 s-ta 81830 Lt; 509 s-ta -366 Lt = 179706 Lt Patikrinimas: 603 s-ta 127847 Lt; 604 s-ta 24276 Lt; 609 s-ta -474 Lt; 611 s-ta 21664 Lt: 624 s-ta 900 Lt; 630 s-ta 275 Lt; 638 s-ta 137 Lt; 639 s-ta 56 = 174681 Lt 4 lentelėje pinigų įplaukos susietos su pajamomis. Lentelėje pajamos suskaičiuotos 2 būdais: sudėjus 5 klasės sąskaitų sumas bei patikslinus pinigų įplaukų sumą: - pardavimo PVM bei įplaukas nesusijusias su pajamomis; ± pirkėjų skolos pasikeitimas, storno. Mūsų pavyzdyje įplaukas nesusijusias su pajamomis sudaro kasoje gauti (iš banko) pinigai. Stornuojamoms sumoms priskiriamos: užskaita, PVM atstatymai, produkcijos grąžinimas ir pan. Taip yra todėl, jog reikia atstatyti anksčiau nurašytas sumas. Pagal apyvartos žiniaraštį pardavimo PVM (4701 s-ta) kredito suma yra 32565 Lt, tačiau 85 Lt ir 68 Lt yra PVM atstatymo sumos, kurias reikia atimti (mūsų atveju pasikeičia + ženklai), nes tai nesusiję su pardavimais. Pirkėjų skolų pasikeitimai turi tiesioginę įtaką skaičiuojant pajamas. Kai pirkėjų skola sumažėja, tai reiškia, jog pirkėjai sumokėjo už praėjusį laikotarpį, todėl ši suma nepriskiriama nagrinėjamojo laikotarpio Pajamoms. Mūsų pavyzdyje pirkėjų skola sumažėjo 1027 Lt, tačiau įtakos sumažėjimui turėjo grąžintos produkcijos, pardavimų diskonto PVM, užskaitos sumos, kurios nesusijusios su pajamų uždirbimu. Stornuojant 240 s-tos kredito (sumažėjimo) sumas: 1863 Lt, 66 Lt, 1156 Lt, 208 Lt, jos pridedamos. 4 lentelėje sąnaudos suskaičiuotos taip pat 2 būdais: sudėjus 6 klasės sąskaitų sumas bei patikslinus Pinigų išlaidų sumą: " pirkimo PVM, pinigų išlaidos nepriskirtos sąnaudoms; patirtos nagrinėjamojo laikotarpio nepiniginės sąnaudos; ± atsargų ir skolų tiekėjams likučių pasikeitimai, storno. Pateiktame pavyzdyje atimamos pirkimo PVM, išmokų, išankstinių mokėjimų, pervedimų bei ilgalaikio turto pirkimo ir paskolos gražinimo sumos. Pridedamos nagrinėjamojo laikotarpio nepiniginių sąnaudų sumos. Sąnaudos koreguojamos skolų tiekėjams ir atsargų likučių pasikeitimų sumomis bei atstatomomis sumomis. Modifikuota pinigų srautų ataskaita leidžia atlikti vidaus auditą ir pasitikrinti ar teisingai suskaičiuotos pajamos bei sąnaudos. Kita ne mažiau svarbi šios ataskaitos reikšmė - situacijos analizė. Atskirai nagrinėjant pajamas ir sąnaudas galima detaliau nustatyti ūkinių operacijų įtaką šiems rodikliams. Šiuo metu Lietuvoje pagrindinėmis- finansinėmis ataskaitomis labiau domisi tik Statistikos departamentas. Mokesčių inspekcijai tereikia įmonės metinių balanso, pelno (nuostolio) ir kitų ataskaitų, kurių pateikimo terminas nukeltas iki spalio 1 d. Vadinasi, galima teigti, jog šiai institucijai įmonių ataskaitose sukaupta ekonominė informacija nereikalinga. Tuo tarpu tokios informacijos analizė padėtų savalaikiai atlikti mokesčių auditą ir numatyti įmonių bankrotų tikimybę. Statistikos departamentas reikalauja iš įmonių pagrindinių finansinių rodiklių ketvirtinių ir metinių ataskaitų. Jų užpildymui reikia duomenų iš balanso, pelno ( nuostolio) ataskaitos ir suvestinės apskaitos žiniaraščių. Statistikai siūlo nustatyti apytikrį ryšį tarp ataskaitos skyrių. 5 lentelėje pateikti rodiklių blokai, kurių sumos pagal Statistikos departamento reikalavimus turėtų būti apytikriai lygios. I rodiklių bloką sudaro atsargų ir paslaugų pirkimo bei atsargų likučių pasikeitimų sumos. 2 rodiklių bloką sudaro savikainos koregavimo rodiklių sumos. 5 lentelė. Įmones statistinės ataskaitos rodikliai 1 rodikliu blokas 2 rodiklių blokas Žaliavų likutis laikotarpio pradžioje (+) 27564 Pardavimų savikaina (+) 151649 Žaliavų likutis laikotarpio pabaigoje (-) -25539 Prekių, skirtų perparduoti savikaina {- ) 0 Prekių, skirtų perparduoti likutis laikotarpio pradžioje (+) 0 Veiklos sąnaudos (+) 21664 Prekių, skirtų perparduoti likutis laikotarpio pabaigoje (-) 0 Veiklos mokesčiai (-) -900 IT, skirtas perparduoti laikotarpio pradžioje (+) 0 Kitos veiklos sąnaudos {+) 900 IT, skirtas perparduoti laikotarpio pabaigoje f-) 0 Parduoto IT turto vertė (-) 0 Nupirkta žaliavą (+) 117091 Priskaičiuota darbo užmokesčio (-) -9043 Nupirkta paslaugu (+) 39531 Priskaičiuota socialinio draudimo (-) -2803 IT nusidėvėjimas (amortizacija) (-) -766 Nebaigta gamyba laikotarpio pabaigoje 0 Nebaigta gamyba laikotarpio pradžioje (-) 0 Pagaminta produkcija laikotarpio pabaigoje (+) 6432 158647 Pagaminta produkcija laikotarpio pradžioje (-) -7894 Iš viso: 158647 Iš viso: 159239 Finansinė veikla pinigų srautų ataskaitos kontekste yra įmonės veiklos finansavimas iš išorės šaltinių. Skiriami du išorės finansavimo šaltiniai: įmonės savininkai ir kreditoriai. Iš savininkų įmonė skolinasi gaudama jų įnašus. Ši mintis gali pasirodyti keista, tačiau reikia prisiminti, kad apskaita tvarkoma žvelgiant iš įmonės pozicijų, o įmonė akcinin­kams yra įsipareigojusi taip pat, kaip ir kitiems kreditoriams- Juk tikriausiai nepamiršo­te įmonės principo, deklaruojančio, kad įmonės savininkų turtas atskirtas nuo įmonės turto, todėl šiuo aspektu savininkai yra pašaliniai (tretieji) asmenys kaip ir visi kiti, nedirbantys įmonėje. Beje, verta pastebėti, kad sąvoka tretieji asmenys vartojama tik fi­nansinėje apskaitoje ir reiškia kiekvieną esamą ar potencialų kontrahentą, trumpiau sakant, - kiekvieną pašalinį įmonei fizinį ar juridinį asmenį. Tai labai panašu į antrąsias sandorių šalis. Ši sąvoka vartojama teisėje, bet finansinėje apskaitoje ji vartotina nebent norint pabrėžti juridinį kurio nors sandorio aspektą.30 Taigi iš akcininkų gauti įnašai bus laikomi finansinės veiklos įplaukomis. Kaina, kurią įmonė sumoka savininkams už „pasiskolintas" iš jų lėšas, - dividendai laikomi finansinės veiklos pinigų išmokomis. Iš kreditorių gautos paskolos analogiškai bus lai­komos finansinės veiklos įplaukomis, o sugrąžintos paskolos ir sumokėtos palūkanos -finansinės veiklos išmokomis. Taigi finansinės veiklos pinigų srautai apima pinigų įplaukas ir išmokas, susidarančias įmonei skolinantis pinigus iš įmonės akcininkų ir kreditorių. Išvados 1. Pinigų srautų ataskaitos ypatumas tas, jog prie pinigų įplaukų arba išlaidų pridedant ar atimant sumas, atskirai suskaičiuojamos pajamos ir sąnaudos. Tai leidžia geriau atlikti vidaus auditą, nustatant ar teisinga sąskaitų korespondencija. 2. Pateiktas praktinis pinigų srautų skaičiavimo pavyzdys įgalina suvokti modifikuotos pinigų srautų ataskaitos schemą ir tokius skaičiavimus pritaikyti praktikoje. 3. Modifikuota pinigų srautų ataskaita leidžia detaliau analizuoti pinigų judėjimą. 5. Modifikuota pinigų srautų ataskaita įgalina nustatyti ar statistiškai patikimai sudarytos įmonės finansinės ataskaitos. Literatūra 1. AMOS A., Ixtbbek J. Auditing: an integrated aproach. New Jersy, Pcnticc Hall International, 1W. 2. Arens A. Lobbck J. Audit M.: Finansi i statisiika, 2001. 3. Alesluoio uudiioriaus vadovus 201)3 met at. Finansinės analizės slundanai tr nauiu dokumcntii projcktai.V.: LAR. 2003. 4. Auditing 1: Study Manual. Professional examination 1. London: ATC Chart. ICAEW.I991. 5. Auditing 2: Study Manual. Professional examination 2. London: ATC Chart. ICAFW.1991. 6. Auditing and investigations. London: BPP Publishing Limited. 1992. 7. ByCkova S.M Audit:situacijy, primiery. liesty. M.: Juniti, 20

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!