Įmonės AB "Gubernija" finansinė analizė

PRATARMĖ Ši mokymo priemonė skiriama buhalterinės apskaitos ir kitų studijų programų studentams, kurie studijuoja finansinės analizės dalyką. Knygos tikslas – padėti studijuojantiems išmokti savarankiškai ir kvalifikuotai vertinti įmonės veiklos efektyvumą ir jos stabilumą konkurencinėje aplinkoje. Norėčiau, kad pasinaudodami finansinės analizės mokslo žiniomis, studentai išmoktų nedaryti klaidų vertindami vienos ar kitos įmonės veiklos finansinius rezultatus. Kad sugebėtų pasirinkti geriausius ekonominius sprendimus. Pirmoje dalyje pateikiama finansinių ataskaitų analizės metodika. Antroje – konkrečios įmonės finansinių ataskaitų analizės rezultatai bei jų vertinimas. Rašydama šią mokymo priemonę rėmiausi užsienio mokslininkais bei Lietuvos autorių finansinės analizės knygomis, periodinių leidinių straipsniais, galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais norminiais aktais, interneto informacija. Mokymo priemonėje nagrinėjamos šios temos: 1. Ūkio subjekto verslo finansinės analizės reikšmė, uždaviniai ir analitinio darbo organizavimas; 2. Finansinės analizės duomenų šaltiniai; 3. Ūkio subjekto veiklos rezultatų analizė; 4. Ūkio subjekto finansinės būklės analizė; 5. Ūkio subjekto veiklos efektyvumo analizė; 6. Finansinės analizės rezultatų apibendrinimas, pasiūlymų rengimas ir ūkio subjekto veiklos prognozavimas; 7. AB “ Gubernija” 2000-2002 metų finansinių ataskaitų analizė, išvados ir pasiūlymai. I DALIS 1 tema. ŪKIO SUBJEKTO VERSLO FINANSINĖS ANALIZĖS REIKŠMĖ, UŽDAVINIAI IR ANALITINIO DARBO ORGANIZAVIMAS 1.1. FINANSINĖS ANALIZĖS ESMĖ, JOS REIKŠMĖ IR UŽDAVINIAI Kasdien kiekvienas žmogus priima daug įvairių sprendimų, pavyzdžiui: kokiu transportu važiuoti į darbą, kurį televizijos kanalą vakare žiūrėti, kur pietauti, kaip apsirengti ir t.t. Pasirinkdami vieną iš kelių galimų variantų, įvertiname teigiamas ir neigiamas jų puses ir maksimalią naudą. Panašiai, nuo neatmenamų laikų, žmonės siekia pažinti ir gamtos bei visuomenės reiškinius. Tuo tikslu juos analizuoja. Žodis “analizė” yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia daikto ar reiškinio suskaidymą į sudedamąsias dalis. Suskaidžius reiškinį į elementus yra tiriamas jų tarpusavio ryšys ir priklausomybė. Šiuo atveju jau naudojamas kitas mokslinio tyrimo būdas – sintezė. Tokiu būdu, analizė ir sintezė yra du tarpusavyje susiję objektų pažinimo būdai. Finansinė analizė yra ūkio subjekto veiklos rezultatų tyrimo būdų visuma. Analitikas, panaudodamas įvairius finansinės analizės būdus, nagrinėja finansinius dokumentus (ir kitą jam svarbią informaciją), išaiškina reikšmingus faktus, ryšį tarp faktų ir priima kokius nors su verslu susijusius sprendimus. Pavyzdžiui, vertina įmonės vadovų darbą, planuoja investicijas, prognozuoja būsimus finansinius rezultatus, įmonės veiklos perspektyvas ir kt. Kvalifikuotai atlikta finansinė analizė įgalina mažiau pasitikėti įvairiomis prielaidomis ir intuicija. Ji pašalina neapibrėžtumą versle, nes priimti sprendimai pagrįsti tiksliais ir sistemingai analizuojamais konkrečiais faktais. Finansinė analizė padeda atsakyti į klausimą ar įmonė eina teisingu keliu. Ji parodo kokia yra įmonės padėtis rinkoje, koks rizikos laipsnis, plėtros galimybės ir veiklos perspektyvos. Finansinės analizės informaciją naudoja įvairūs vartotojai ir įvairiems tikslams. Finansinės informacijos vartotojai yra įmonės vadovai, kreditoriai, investuotojai, tiekėjai ir pirkėjai, auditoriai, finansiniai konsultantai ir kiti. Visi vartotojai gali naudotis viešai pateikiama informacija – finansinėmis ataskaitomis. Ir tik kai kurie iš jų naudojasi informacija, kuri viešai neskelbiama ir yra komercinė paslaptis. Pavyzdžiui, įmonės savininkai gali pasinaudoti statistinių ataskaitų, valdymo apskaitos ir kita jiems reikalinga, įmonės viduje esančia, informacija. Finansinės analizės vartotojų tikslai dažnai taip pat yra skirtingi. Vadybininkams svarbiausia yra žinoti koks verslo efektyvumas, kaip valdomi ištekliai, kokios įmonės galimybės išsilaikyti rinkoje, laimėti konkurencinėje kovoje. Kreditoriai analizuoja įmonės veiklos rodiklius norėdami įvertinti trumpalaikio turto likvidumą, kapitalo struktūrą, laukiamus pinigų srautus. Savininkams labai svarbu įvertinti investicijų į nuosavą kapitalą pelningumą, akcijų pelningumą, dividendų dydį. Finansinės analizės tikslai pasiekiami sprendžiant bendruosius ir specialius uždavinius. Būtų galima nurodyti šiuos bendruosius finansinės analizės uždavinius: 1. Nuolat tirti ir vertinti ūkio subjektų veiklos rezultatus; 2. Nustatyti vidaus ir išorinių veiksnių įtaką ūkio subjektų veiklos rezultatams; 3. Išaiškinti veiklos efektyvumo ir finansinės būklės gerinimo galimybes; 4. Apibendrinti analitinę informaciją, pateikti išvadas ir pasiūlymus. Kadangi finansinės analizės uždaviniai siejami su vartotojų poreikiais, jie gali būti daliniai arba specifiniai. 1.2. FINANSINĖS ANALIZĖS RŪŠYS Kiekvienos įmonės veikla yra sudėtinga ir įvairialypė. Norint susidaryti bendrą vaizdą apie įmonės veiklą ir jos būklę reikia susipažinti su visą veiklą atspindinčia informacija. Tokią informaciją, išreikštą pinigais, teikia finansinė atskaitomybė. Finansinė atskaitomybė sudaroma vienu tikslu – pateikti informaciją jos vartotojams, kurie skirstomi į vidinius ir išorinius. Šioje mokymo knygoje apsiribojama tokia finansine analize, kurią gali atlikti išoriniai vartotojai, t.y. tokie, kuriems neprieinama įmonės vidinės apskaitos informacija. Finansinės atskaitomybės duomenys leidžia nagrinėti įmonės veiklą bei jos finansinę būklę įvairiais aspektais. Nagrinėjant finansinės atskaitomybės duomenis tam tikrai datai galima pamatyti įmonės veiklos visumą ir finansinę būklę fiksuotu laiko momentu. Nagrinėjant ilgesnio laikotarpio atskaitomybės duomenis galima pastebėti pagrindines veiklos tendencijas. Finansinės atskaitomybės nagrinėjimo metodikos pasirinkimas priklauso nuo analizei keliamų tikslų, t.y. nuo to, ką norima sužinoti apie įmonės veiklą. Priklausomai nuo pasirinktos metodikos, finansinė analizė skirstoma į tris dideles grupes: horizontalioji, vertikalioji, santykinė. HORIZONTALIOJI ANALIZĖ. Tai pats paprasčiausias metodas, kai palyginami dviejų ar daugiau metų duomenys ir apskaičiuojami rodiklių pasikeitimai, kurie išreiškiami absoliučiais dydžiais ir procentais. Tokia analizė padeda išaiškinti rodiklių kitimo tendencijas. Jeigu analizuojami kelerių metų (5-10) finansinių ataskaitų duomenys, tai tokia horizontalioji analizė vadinama trendo analize. Analizuojant rodiklių kitimo tendencijas, būtina nustatyti rodiklių ryšius ir įvertinti apskaičiuotus pasikeitimus. Pavyzdžiui, jeigu pardavimų pajamos auga, o pelnas mažėja, tai būtina atsakyti į klausimus ar tokie pokyčiai pageidautini ir kas juos nulėmė. VERTIKALIOJI ANALIZĖ. Tai tokia analizė, kai atitinkamas ataskaitos rodiklis lyginamas su bendru baziniu tos ataskaitos rodikliu ir gautas dydis išreiškiamas procentais. Tokios ataskaitos dažnai vadinamos struktūrinėmis ataskaitomis, nes visi duomenys perrašomi kaip procentiniai santykiai. Palyginę dviejų ir daugiau metų procentinius santykius matome tiriamo objekto sudėtinių dalių ir visumos pokytį. Vertikalioji analizė, kaip ir horizontalioji, reikalauja tolesnio gautų rezultatų nagrinėjimo. T.y., turi būti nustatomos pokyčių priežastys. Horizontalioji ir vertikalioji analizė yra vadinama įžangine analize. Tokios analizės rezultatai parodomi analitinėse lentelėse ir diagramose. Taip pateikta informacija yra lengviau suprantama ir vaizdingesnė negu žodinis tekstas. SANTYKINĖ ANALIZĖ. Ji dar vadinama finansinių koeficientų analize. Santykiniai rodikliai (koeficientai) yra finansinės analizės priemonė, kurios pagalba nusakomas įvairių finansinės atskaitomybės straipsnių tarpusavio ryšys. Pagrindinis santykinių rodiklių pranašumas yra tas, kad juos galima įvairiai lyginti, o apskaičiuotiems skirtumams neturi įtakos veiklos mastai ir jų pokyčiai. Reikia žinoti, kad negalima apsiriboti vien tik absoliučių arba santykinių rodiklių nagrinėjimu. Yra svarbūs finansinės atskaitomybės rodikliai, parodantys įmonės turto ar nuosavybės straipsnių pokyčius. Bet nemažiau svarbūs ir įmonės įsiskolinimo laipsnio, jos trumpalaikio mokumo, turto apyvartumo ir kiti santykiniai rodikliai. Pavyzdžiui, pelno ataskaitoje parodyta didelė pelno suma nebūtinai reiškia, kad verslas yra labai sėkmingas. Be to, kiekvienas absoliutus ar santykinis rodiklis negali būti nagrinėjamas atskirai. Būtina juos nagrinėti kartu ir pasirinkti daugiau skirtingų rodiklių. 1.3. FINANSINĖS ANALIZĖS BŪDAI Kiekvienas mokslas savo objektą tiria jam būdingais būdais. Atliekant finansinę analizę naudojami įvairūs būdai, bet nereikia pamiršti, kad visada būtina laikytis analizės procesą reguliuojančių principų. Svarbiausi principai yra šie: • veikla tiriama kompleksiškai, t.y. veiklos sritys nagrinėjamos kaip vieningo proceso dalys; • išaiškinamas ryšys tarp rodiklių tokiu būdu išaiškinant rodiklių pasikeitimo priežastis; • rodikliai analizuojami reguliariai ir sistemingai, kas leidžia nustatyti jų kitimo tendencijas; • analizės rezultatai vertinami objektyviai ir nustatomos verslo perspektyvos. Konkretūs analizės būdai pasirenkami priklausomai nuo, kas siekiama išsiaiškinti. RODIKLIŲ PALYGINIMAS. Tai dažniausiai naudojamas finansinės analizės būdas. Ūkio subjekto ataskaitinio laikotarpio veiklos rodikliai gali būti lyginami su: • giminingų įmonių (konkurenčių) veiklos rodikliais; • vidutiniais verslo šakos rodikliais; • kontroliniais verslo efektyvumą arba įmonės finansinę būklę apibūdinančiais rodikliais; • prognozuotais rodikliais; • ankstesnių ataskaitinių laikotarpių rodikliais. Palyginus rodiklius yra apskaičiuojami pasikeitimai, kurie pažymimi “+” arba “-“. Rodiklių palyginimas įgalina sužinoti kokią vietą įmonė užima konkurencinėje rinkoje, kaip vykdo užsibrėžtas užduotis, ar ji stiprėja ar silpnėja. RODIKLIŲ IŠSKIRSTYMAS. Tai – apibendrinančių rodiklių detalizavimas pagal vietą, laiką arba reiškinio sudedamąsias dalis. Detalizavimo tikslas yra nustatyti tiriamojo reiškinio elementų ryšius. Šis būdas padeda išaiškinti atsiliekančius įmonės filialus, parodo ar veikla yra stabili ir pan. RODIKLIŲ ELIMINAVIMAS. Naudojamas tiriant veiksnius paveikusius analizuojamą rodiklį. Tai yra būdų sistema, kuri leidžia kiekybiškai išmatuoti kiekvieno veiksnio poveikį tiriamo rodiklio bendram pasikeitimui. Rodikliai eliminuojami skirtumų, saldo, grandininių pakeitimų būdu. Analizuojant finansines ataskaitas naudojamas grandininių pakeitimų būdas. Grandininių pakeitimų būdo esmę sudaro tai, kad kiekvienas bazinis rodiklis (juo gali būti ankstesnio ataskaitinio laikotarpio rodiklis) iš eilės keičiamas ataskaitinio laikotarpio rodikliu, kitus nekeičiant. Rezultatas, gautas po kiekvieno pakeitimo, lyginamas su rezultatu turėtu iki pakeitimo ir apskaičiuojamas skirtumas. Šis skirtumas ir parodo pakeisto rodiklio poveikį analizuojamam rodikliui. Pavyzdžiui, norint išaiškinti kokį poveikį santykiniam sąnaudų rodikliui padarė pardavimų ir parduotų prekių savikainos pasikeitimas reikia naudotis pelno (nuostolio) ataskaitos duomenimis ir sudaryti analitines lenteles: 1 lentelė Informacija analizei Rodiklio pavadinimas Ataskaitinis laikotarpis Ankstesnis ataskaitinis laikotarpis Pasikeitimai (+-) Suma  1. Pardavimai ir paslaugos, Lt 23342 24868 -1526 -6,14 2. Parduotų prekių ir paslaugų savikaina, Lt 21090 21655 -565 -2,61 3. Sąnaudos vienam pardavimų litui, ct 90,35 87,08 +3.27 +3,76 2 lentelė Grandininiai pakeitimai Parduotų prekių savikaina, Lt Pardavimai, Lt Sąnaudos pardavimų litui, ct Pasikeitimai (+-) Suma  Bazė 21655 24868 87,08 - - I-as keitimas 21090 24868 84,81 -2,27 -2,61 II-as keitimas 21090 23342 90,35 +5,54 +6,36 Iš viso : - - - +3,27 +3,75 Atlikę analizę išaiškinome, kad šiame ūkio subjekte per ataskaitinį laikotarpį mažėjo pardavimų pajamos ir savikaina. Tačiau pardavimų pajamos mažėjo didesniu procentu. Grandininių pakeitimų būdu nustatyta, kad dėl parduotų prekių savikainos sumažėjimo sąnaudos vienam pardavimų litui turėjo sumažėti 2,27 ct. Bet lemiamos įtakos santykinio sąnaudų rodiklio pasikeitimui turėjo sumažėjusios pardavimų pajamos. Dėl šio veiksnio poveikio santykinis sąnaudų rodiklis padidėjo 5,54 ct. Tolesnės analizės uždavinys būtų išsiaiškinti kodėl mažėja pardavimai ir numatyti priemones, kad veiklos finansiniai rezultatai neblogėtų. BALANSINIAI SUGRETINIMAI. Būdo esmė yra ta, kad ryšiai tarp analizuojamų rodiklių atvaizduojami balansine lygybe. Šis būdas, pavyzdžiui, gali būti taikomas analizuojant įmonės trumpalaikį mokumą. Šiuo atveju trumpalaikis turtas lyginamas su trumpalaikiais įsipareigojimais. SWOT ANALIZĖ. Šią analizę sudaro keturi elementai: • pranašumai (strengths), • trūkumai (weaknesses), • galimybės (opportunities), • grėsmės (threats). SWOT analizė visapusiškai apibūdina įmonės veiklą. Šiai analizei atlikti neužtenka turėti tik finansinę atskaitomybę. Finansinėje analizėje naudojami ir statistikos bei matematiniai būdai: apskaičiuojami indeksai, procentai, sudaromos dinamikos eilutės, atliekama koreliacinė analizė, braižomos diagramos ir grafikai ir kiti. 1.4. FINANSINĖS ANALIZĖS ORGANIZAVIMAS Įmonės veikla yra labai įvairi ir jos kontrolė turi būti įvairiapusė. Kontrolės įvairumą lemia tai, kad vieni darbai turi būti tikrinami nuolat, o kiti – epizodiškai. Nuolatinę veiklos kontrolę atlieka pačios įmonės darbuotojai. Veikla kontroliuojama vedant menedžmento ir finansinę apskaitą ir atliekant veiklos rezultatų analizę. Stambiose įmonėse analizę atlieka specialus analizės padalinys. Mažose analitinį darbą organizuoja ir kontroliuoja vyriausias buhalteris. Epizodinę kontrolę gali vykdyti tiek įmonės darbuotojai, tiek ir įvairios išorinės įstaigos: bankai, mokesčių inspekcija, nepriklausomos audito organizacijos, konsultacinės firmos, NVPB analitikai ir kiti. Gerai atlikta finansinė analizė parodo įmonės būklę tam tikrai datai ir leidžia prognozuoti ateitį. Todėl kiekvienam analitikui svarbu, kad jo darbas būtų sėkmingas. Norint tą pasiekti pirmiausia reikia žinoti analitinio darbo etapus ir procedūras. Nors finansinės analizės organizavimas priklauso nuo tikslų ir uždavinių, kuriuos sau užsibrėžęs analitikas, tačiau visą darbą galima suskirstyti į tokius etapus: • analitinio darbo programos sudarymas, • informacijos rinkimas ir jos parengimas analizei, • analizės tikslams pasiekti reikalingų rodiklių pasirinkimas ir apskaičiavimas, • rodiklių analizavimas, • analizės rezultatų apibendrinimas, jų įforminimas, • rekomendacijų verslui efektyvinti pateikimas ir taikymo kontrolė. Aktyviausias analizės sistemos elementas yra žmogus – analitikas. Jis privalo turėti aukštąjį išsilavinimą ir ekonominio darbo patirtį, mokėti taikyti įvairius analizės būdus, nuolat kelti kvalifikaciją, žinoti Lietuvos Respublikos įstatymus, turėti aiškų supratimą apie įvairių įmonių veiklos ypatumus, palaikyti pastovius dalykinius kontaktus ir su įmonės vadybininkais, finansininkais ir kitais atsakingais darbuotojais, mokėti dirbti personaliniais kompiuteriais. Analitikas organizuoja analizės sistemą ir kontroliuoja jos valdymą. 2 tema. FINANSINĖS ANALIZĖS DUOMENŲ ŠALTINIAI 2.1. EKONOMINĖS INFORMACIJOS SVARBA ŪKIO SUBJEKTO VEIKLOJE IR KONTROLIUOJANT JO VEIKLĄ Sunku deramai įvertinti ekonominės informacijos reikšmę ūkio subjekto kasdieninėje veikloje ir sprendžiant strateginius verslo plėtojimo klausimus. Verslas – ypač sudėtinga ir atsakinga žmonių veiklos sritis. Todėl labai svarbu visame versle kvalifikuotai formuoti reikšmingą informaciją ir laiku bei tinkamai ją naudoti. Ypač svarbią funkciją ekonominės informacijos sistemoje atlieka apskaita. Apskaita, pirmiausia, yra priemonė grįžtamajam ryšiui realizuoti. Tačiau apskaita taip pat yra ir įmonės veiklos kontrolės bei valdymo priemonė. Apskaitos paskirtis – suteikti informaciją apie įmonėje vykstančius procesus, padėti suprasti pokyčius ir jų priežastis. Finansinės ir valdymo apskaitos paskirtis yra skirtinga. Menedžmento apskaita leidžia kaupti informaciją apie produktų savikainą, spręsti kokių produktų gamybą tikslinga plėsti, kokias kainas nustatyti prekėms ir t.t. Ši apskaita yra svarbi valdymo sprendimų priėmimo priemonė. Finansinė apskaita iš esmės yra skirta tik įmonės savininkų, kreditorių ir valstybės interesams tenkinti. Ji patenkina išorinių vartotojų poreikius. Finansinė apskaita atspindi sąnaudas ir veiklos rezultatą (bet mažai pasako apie jį nulėmusias priežastis). Šios apskaitos duomenys naudojami finansinei atskaitomybei parengti. Ekonominės informacijos duomenys vienam vartotojui gali būti reikšmingi, o kitam – mažiau svarbūs arba visai beverčiai. Be to, vidiniai ekonominės informacijos vartotojai turi didesnes galimybes pasinaudoti jiems reikalinga informacija, tuo tarpu išorinių vartotojų galimybės yra daug mažesnės. Finansinės analizės tikslas yra surinkti tokius faktus, kurie reikalingi įmonės veiklos vertinimui ir sprendimų priėmimui. Jais gali būti ekonominiai, socialiniai, politiniai ir kiti faktai. Svarbiausi iš jų – ekonominiai. Tai – finansiniai duomenys, kuriuos teikia apskaita ir atskaitomybė. Jie labai reikšmingi, yra konkretūs ir kiekybiškai išmatuoti. 2.2. FINANSINĖS ANALIZĖS DUOMENŲ ŠALTINIAI Finansinės analizės šaltiniai yra visa medžiaga, kuri gali būti panaudota įmonės veiklai analizuoti. Šios temos pirmame klausime buvo minėta, kad analizės tikslams pasiekti svarbūs visokio pobūdžio faktai. Jie randami įvairiuose informacijos šaltiniuose, kurie gali būti sugrupuoti į tokias grupes: • planai ir normatyvai, • atskaitomybė, • apskaitos duomenys, • neapskaitiniai duomenys, • išoriniai duomenys. PLANUOSE numatomos įmonės veiklos kryptys ilgesniam arba trumpesniam laiko tarpui. Įvairių planų, projektų ir normatyvų duomenys gali būti palyginami su faktiškai pasiektais rezultatais, nes leidžia įvertinti kaip įmonė įvykdo užsibrėžtas užduotis arba laikosi nustatytų normų. ATSKAITOMYBĖ. Kiekviena įmonė privalo parengti savo veiklos finansines ataskaitas. Jos yra svarbiausias finansinės analizės šaltinis. Nagrinėjant finansinės atskaitomybės duomenis galima sužinoti kokie yra ataskaitinių metų veiklos rezultatai ir kiek įmonė verta metams pasibaigus. Rezultatai ir įmonės vertė yra susiję dydžiai: gavus didesnį pelną bei vėl investavus jį į įmonę padidėja savininkų nuosavybė ir įmonės vertė. Finansinės atskaitomybės analizė parodo ar racionaliai buvo vadovauta įmonei, kokios yra veiklos tendencijos ir perspektyvos. Finansinės atskaitomybės sudėtis yra tokia: 1. Balansas; 2. Pelno (nuostolio) ataskaita; 3. Pelno (nuostolio)paskirstymo ataskaita; 4. Finansinės būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaita; 5. Paaiškinamasis raštas. Pelno (nuostolio) ataskaita yra įmonės veiklos “metraštis” – ji parodo kaip per ataskaitinius metus kito pardavimo mastai, kokia buvo parduotų prekių ir paslaugų savikaina bei kitos sąnaudos, koks uždirbtas pelnas arba patirtas nuostolis. Balansas sudaromas tam tikrai datai, ir todėl jis labiau panašus į “nuotrauką”, rodančią kas yra įmonės nuosavybė, kiek įmonė skolinga kitiems ir kiek jai skolingi kiti, kokiu turtu disponuoja. Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje parodoma kaip buvo paskirstytas uždirbtas pelnas. Finansinės būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaitoje atsispindi finansinių išteklių panaudojimas. Ši ataskaita rodo kiek įmonė per ataskaitinį laikotarpį uždirbo pinigų ir kokiems tikslams jie buvo išleisti. Paaiškinamajame rašte pateikiama informacija susijusi su įmonės veikla, , kurios nėra finansinėse ataskaitose. Paaiškinamasis raštas susideda iš dviejų dalių: bendrieji duomenys apie įmonę ir pažymos, kuriose šifruojami kai kurie balanso straipsniai. Pagal 2001-11-06 Nr. IX-574 Buhalterinės apskaitos įstatymą, keičiasi finansinės atskaitomybės sudėtis ir turinys. Nebebus Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos. Bus pildoma nauja Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita. Dabar esančią dviejų tipų atskaitomybę pakeis trijų tipų atskaitomybė: pilnoji, sutrumpinta ir trumpoji. Visos įmonės privalės rengti pinigų srautų ataskaitą. Ataskaitose keičiasi kai kurie terminai ir balanso straipsnių turinys. APSKAITOS DUOMENYS. Apskaitos duomenys naudojami nustatant nukrypimų nuo įvairių normų priežastis, ūkinių operacijų teisėtumą, veiklos trūkumų priežastis. Jeigu yra prieinami, tai naudojami ir finansinės ir valdymo apskaitos duomenys. NEAPSKAITINIAI DUOMENYS – įmonėje gaunama informacija, bet ne iš apskaitos dokumentų. Tai – įvairių pasitarimų protokolai, sutartys, korespondencija su klientais, atliktų stebėjimų duomenys ir kt. IŠORINIAI DUOMENYS. Jais gali būti Vyriausybės, Statistikos departamento, Nacionalinės vertybinių popierių biržos, komercinių įmonių platinami informaciniai leidiniai. Taip pat interneto duomenys. 3 tema. ŪKIO SUBJEKTO VEIKLOS REZULTATŲ ANALIZĖ 3.1. ŪKIO SUBJEKTO VEIKLOS REZULTATŲ DINAMIKOS IR STRUKTŪROS ANALIZĖ Susipažinę su pelno (nuostolio) ataskaita sužinome kaip sėkmingai įmonė ūkininkavo ataskaitiniais ir praėjusiais finansiniais metais. Galutinis įmonės veiklos finansinis rezultatas yra uždirbtas pelnas arba patirtas nuostolis. Vertinant verslo efektyvumą yra svarbi tiek absoliuti uždirbto pelno suma, tiek ir pelno sumos kitimo tendencija. Nuo uždirbto pelno sumos priklauso tolesnė įmonės veiklos plėtra, akcininkų galimybės gauti didesnius dividendus, darbuotojų darbo užmokesčio didinimas ir visos valstybės biudžeto pajamos. Kiekvienos įmonės tikslas yra uždirbti kuo didesni pelną, o finansinės analizės analitiko – sužinoti ar tikslas buvo pasiektas. Atliekant finansinę analizę reikia: • Ištirti ir įvertinti ataskaitinio ir ankstesnių laikotarpių veiklos finansinius rezultatus; • Nustatyti per analizuojamą laikotarpį įvykusius pokyčius; • Išaiškinti grynojo pelno susidarymo šaltinius ir veiksnius turėjusius įtakos pelnui; • Atskleisti pelno didinimo rezervus. Pirmieji du ir dalinai trečias analizės tikslai yra pasiekiami atlikus pelno ataskaitos horizontaliąją ir vertikaliąją analizę. Horizontaliosios analizės rezultatai parodo pasikeitimų mastus ir pokyčių tendencijas procentais, o vertikaliosios – kaip finansinius rezultatus paveikė santykis tarp pardavimų pajamų ir įvairių rūšių sąnaudų. Grynasis pelnas geriausiai atspindi ūkio subjekto ūkininkavimo efektyvumą. Bet didžiausią šio pelno dalį paprastai sudaro pelnas, gautas pardavus prekes ir suteikus paslaugas (bendrasis pelnas). Bendrojo pelno rodiklis labai svarbus dėl to, kad nusako įmonės pagrindinės veiklos efektyvumą. Siekiant geresnių galutinų įmonės veiklos finansinių rezultatų tikslinga detalesnė bendrojo pelno analizė. Tokia analizė turi atskleisti veiksnius, dariusius poveikį bendrajam pelnui. 3.2. SVARBIAUSIŲ VEIKSNIŲ, SĄLYGOJANČIŲ FINANSINIUS REZULTATUS, ANALIZĖ Svarbiausia įprastinės veiklos pelno dalis – bendrasis pelnas yra apskaičiuojamas iš pardavimų atėmus parduotų prekių ir paslaugų savikainą. Todėl svarbiausi veiksniai, turintys įtakos bendrojo pelno masei yra: • Pardavimai natūrine išraiška (t.y. parduodamų prekių arba paslaugų kiekis); • Parduotų prekių (paslaugų) savikaina; • Pardavimų kainos; • Prekių (paslaugų) asortimentas ir jo struktūra. Finansinėje analizėje naudojama metodika leidžia apskaičiuoti kokios teigiamos arba neigiamos įtakos bendrojo pelno sumos pasikeitimui turėjo kiekvienas iš paminėtų veiksnių. Analizė yra atliekama naudojant rodiklių eliminavimo būdą. Duomenų šaltiniai yra pelno ataskaita ir papildoma informacija, kuri gali būti surenkama įmonėje apie parduotų prekių (paslaugų) kiekį, prekių ir paslaugų savikainą bei kainas. 3 lentelė Duomenys analizei Rodikliai Ankstesnis ataskaitinis laikotarpis (bazė) Bazė, perskaičiavus faktiškam pardavimų kiekiui Ataskaitinis laikotarpis 1. Pardavimai, tūkst. Lt 24200 23491 24660 2. Parduotų prekių savikaina, tūkst. Lt 17820 17389 17544 3. Bendrasis pelnas, tūkst. Lt 6380 6102 7116 Palyginę per ataskaitinį ir ankstesnį laikotarpį uždirbtą bendrąjį pelną matome, kad ataskaitiniais finansiniais metais pelnas padidėjo: 7116 tūkst. Lt – 6380 tūkst. Lt  + 736 tūkst. Lt Veiksnių įtakos bendrajam pelnui analizė: 1. PARDAVIMŲ NATŪRINE IŠRAIŠKA PASIKEITIMAS. Tarp pelno ir pardavimų yra tiesioginis ryšys. Eliminuodami kainų pasikeitimo įtaką pardavimų pajamoms (kainos – bazinės) surandame kiek procentų padidėjo (sumažėjo) pardavimai natūrine išraiška ir kaip pasikeitė bendrasis pelnas. % -191 tūkst. Lt 2. PARDUOTOS PRODUKCIJOS SAVIKAINOS PASIKEITIMAS. Tarp pelno ir parduotos produkcijos savikainos yra atvirkštinė priklausomybė. Šio veiksnio įtaką nustatome palygindami ataskaitinio ir bazinio laikotarpio parduotų prekių savikainą eliminuodami prekių kiekio pasikeitimo įtaką (prekių kiekis - ataskaitinio laikotarpio). 17544 tūkst. Lt – 17389 tūkst. Lt = +155 tūkst. Lt (pelnas – 155 tūkst. Lt) 3. PARDAVIMŲ KAINŲ PASIKEITIMAS. Kainų pasikeitimas daro tiesioginį poveikį pelnui. Palygindami ataskaitinio ir bazinio laikotarpio pardavimus skirtingomis kainomis ir tam pačiam parduotų prekių kiekiui (ataskaitinio laikotarpio) išaiškiname kainų pasikeitimo įtaką pelnui. 24660 tūkst. Lt - 23491 tūkst. Lt = +1169 tūkst. Lt 4. PREKIŲ ASORTIMENTO IR JO STRUKTŪROS PASIKEITIMO. Veiksnių įtaką apskaičiuojame saldo būdu. +736 tūkst. Lt – (-191 tūkst. Lt - 155 tūkst. Lt + 1169 tūkst. Lt) = -87 tūkst. Lt arba 6102 tūkst. Lt - 6380 tūkst. Lt = -278 tūkst. Lt -278 tūkst. Lt – (-191 tūkst. Lt) = -87 tūkst. Lt Veiksnių įtakos analizė atskleidė, kad bendrojo pelno suma padidėjo tik dėl pardavimų kainų didėjimo. Tuo tarpu pardavimai mažėjo, savikaina augo ir prekių asortimento pokyčiai taip pat turėjo neigiamos įtakos pelnui. Tokia veikla neturi perspektyvų. Nauda, kuri buvo gauta brangiau parduodant prekes, gali būti trumpalaikė. Konkurentai netruks pasinaudoti įmonės vadovų neįžvalgumu einant lengviausiu keliu. Įmonės vadovai privalo ieškoti naujų rinkų, mažinti sąnaudas, atnaujinti prekių asortimentą. 3.3. VEIKLOS REZULTATŲ ANALIZĖ NAUDOJANT SANTYKINIUS RODIKLIUS Vertinant verslo efektyvumą absoliučių pelno sumų lyginimo neužtenka. Sunku tikėtis, kad įvairiais ataskaitiniais laikotarpiais įmonė dirbo lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis: turėjo tokį patį turtą, buvo tokie patys pardavimai, prekių pardavimo kainos, sąnaudos ir t.t. Jeigu ne, tai pelno sumos augimas nebūtinai reikš, kad įmonėje efektyviau naudojami ištekliai. Negalima palyginti dviejų vienodo verslo, bet skirtingo dydžio įmonių uždirbto pelno. Visai neturėtų prasmės analizuojamos įmonės per laikotarpį uždirbto pelno sumos lyginimas su vidutine uždirbto pelno suma per tą patį laikotarpį versle. Todėl finansinėje analizėje naudojami ir santykiniai rodikliai. Jie rodo veiklos pelningumą, t.y. darbuotojų sugebėjimą padengti verslo išlaidas pajamomis ir uždirbti pelną, taip pat įmonės vadovų vadybos sugebėjimus. Tarp finansinės atskaitomybės straipsnių galima apskaičiuoti daug santykinių rodyklių. Vieni iš jų atspindi verslo efektyvumą, o kiti apibūdina įmonę kitais aspektais. Santykiniai rodikliai grupuojami į grupes pagal tai, kokias įmonės veiklos puses charakterizuoja. Taip pat kokiems vartotojams gali būti naudingi. PELNINGUMAS. Šiais rodikliais įvertinamas verslo efektyvumas siekiant pagrindinio tikslo, t.y. gauti pelną. MOKUMAS. Rodikliais įvertinamas ūkio subjekto galėjimas vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. ĮSIPAREIGOJIMŲ LAIPSNIS. Šios grupės rodikliai parodo veiklos finansavimo šaltinių struktūrą, veiklos rizikos laipsnį, įmonės ilgalaikį mokumą. VEIKLOS EFEKTYVUMO (AKTYVUMO). Rodikliai parodo kaip efektyviai kontroliuojamos sąnaudos ir valdomas įmonės turtas. KAPITALO RINKOS. Tai rodikliai parodantys investicijų į verslą efektyvumą. Finansinėje analizėje naudojami santykiniai rodikliai turi nemažai panašumų palyginus su absoliučiais skaičiais. Finansinius koeficientus galima įvairiai lyginti. Jiems nedaro įtakos veiklos mastų pasikeitimas per analizuojamą laikotarpį bei skirtingi panašaus verslo ūkio subjektų verslo mastai. Ūkio subjekto veiklą apibūdinančius santykinius rodiklius galima lyginti su verslo šakos vidutiniais rodikliais, Europos Sąjungos ir kitų šalių vidutiniais finansiniais koeficientais. Apskaičiuoti finansiniai koeficientai parodo kas slepiasi už “nuogų” finansinės atskaitomybės skaičių ir iškelia klausimus. Tačiau santykiniai rodikliai gali tik nurodyti sritis, kurias reikia detaliau ištirti. Jie parodo kas įmonėje atsitiko, bet nepasako kodėl taip atsitiko. Negalima pamiršti, kad finansinė analizė negali pateikti pasiūlymų konkretiems valdymo sprendimams priimti (tam reikalinga valdymo apskaitos informacija). Kaip bebūtų, finansinė analizė veda prie iškilusių klausimų išaiškinimo ir problemų sprendimo. 3.4. PARDAVIMŲ PELNINGUMO ANALIZĖ Pelningumo rodikliai atspindi įmonės vadovų ir visų darbuotojų darbo efektyvumą. Jie yra dviejų tipų: 1. Rodikliai, kurie parodo pelningumą parduotų prekių atžvilgiu (pardavimų pelningumas). 2. Rodikliai, kurie parodo pelningumą investicijų į turtą ir nuosavybę atžvilgiu (investicijų pelningumas). Analizuojant pelningumą naudojami pelno (nuostolio) ataskaitos ir balanso rodikliai. Pardavimų pelningumo rodikliai apskaičiuojami kaip pelno ir pardavimų santykis procentais. Pasirinkus tam tikrus pelno rodiklius gali būti įvertinamas bendrasis, veiklos ir grynasis pelningumas. Šis rodiklis rodo pagrindinės įmonės veiklos pelningumą. Koeficientas yra labai svarbus, kadangi atspindi konkurencijos intensyvumą, marketingo strategiją, gamybos ir pirkimų efektyvumą, prekių asortimentą, kainų politiką. Kiekvienas iš šių veiksnių gali lemti įmonės suklestėjimą arba žlugimą. Kuo didesnis bendrasis įmonės veiklos pelningumas, tuo geriau. Įmonė visuomet turi ieškoti būdų mažint prekių pagaminimo (pirkimo) savikainą ir nustatyti optimalias parduodamų prekių kainas. Bendrasis pelningumas (kaip ir kiti pelningumo rodikliai) gali labai skirtis priklausomai nuo verslo pobūdžio. Vertinant verslo efektyvumą pagal bendrąjį pelningumą (ir kitus finansinius koeficientus) reikia turėti atraminius taškus, t.y. bazinius rodiklius, su kuriais lyginami apskaičiuoti ataskaitinių finansinių metų koeficientai. Lyginimo pagrindas yra įvairių finansinių įstaigų (pvz., VĮ “Statistikos tyrimai”, Nacionalinės vertybinių popierių biržos, bankų) įmonių finansinės būklės vertinimo rekomendacijos, verslo šakos vidutiniai rodikliai, ankstesniųjų metų duomenys. Vertinant ūkio subjekto veiklą sunku pateikti išvadas turint tik dviejų metų duomenis. Rekomenduojama naudoti bent jau penkerių paskutiniųjų metų duomenis. Jeigu bendrojo pelningumo rodikliai yra žemi ir mažėja, lyginant su ankstesniais laikotarpiais, tai reiškia, kad augančios prekių gamybos sąnaudos nebepadengiamos pardavimų pajamomis. T.y., kad mažėja įmonės stabilumas rinkoje ir kad reikia imtis naujovių. Svarbiausi veiksniai sąlygojantys pardavimų pelningumo pagal bendrąjį pelną augimą yra protingas tiesioginių ir netiesioginių sąnaudų mažinimas nepakenkiant gaminių kokybei, racionali marketingo veikla, teisinga kainų ir konkurencijos politika. Pardavimų pelningumas pagal veiklos pelną parodo ne tik gamybos išlaidų poveikį veiklos efektyvumui, bet ir tai, kiek kainuoja prekes parduoti bei valdyti įmonę. Didelis atotrūkis tarp pardavimų pelningumo pagal bendrąjį ir veiklos pelną parodo, kad yra daug veiklos sąnaudų (arba pardavimų, arba bendrųjų ir administracinių, arba ir vienų ir kitų). Didėjant konkurencijai rinkoje, įmonė neišvengiamai turi daugiau išlaidų prekių reklamai, mugių organizavimui, prekių įpakavimui ir kitokių, kurios patiriamos parduodant prekes. Dažnai jos pasiteisina, nes padeda išsilaikyti rinkoje arba išstumti konkurentus. Bendrųjų ir administracinių sąnaudų didėjimas gali būti ir nepagrįstas. Tačiau nereikia pamiršti, kad veiklos sąnaudas (ir veiklos pelną) veikia ne tik vidiniai, bet ir išoriniai veiksniai. Patalpų išlaikymo bei nuomos, prekių reklamos ir nemaža dalis kitų pardavimų bei bendrųjų ir administracinių sąnaudų gali didėti dėl pasikeitusių rinkos sąlygų. Suprantama, kad atliekant įmonės veiklos analizę reikėtų atskirti neigiamą išorinių veiksnių įtaką ir apskaičiuoti kiek sąnaudos padidėjo, pvz., dėl per didelių reprezentacinių išlaidų, energijos netaupymo, sumokėtų baudų ir kt. Tačiau tokiai analizei reikalinga informacija, kurios nėra finansinėje atskaitomybėje. Pelningumas pagal pelną prieš apmokestinimą (profit before tax margin) = Rodiklis parodo kitos veiklos bei ypatingosios veiklos finansinių rezultatų poveikį veiklos efektyvumui. Palyginus su veiklos pelningumu šis rodiklis gali būti mažesnis dėl mažai pelningos (arba nuostolingos) kitos (ne tipinės) veiklos, dėl to, kad didelę nuosavybės dalį sudaro skolintas kapitalas ir tenka mokėti dideles palūkanas, dėl nepalankaus valiutų kurso pasikeitimo, dėl patirtų netekimų ir kitų veiksnių. Finansinės ir investicinės veiklos bei ypatingosios veiklos pajamos ir sąnaudos turėtų būti analizuojamos pasinaudojant atitinkamomis paaiškinamojo rašto pažymomis. Pelningumas pagal pelną prieš apmokestinimą leidžia spręsti apie verslo efektyvumą nepriklausomai nuo veikiančios pelno mokesčio tvarkos. Tai – galutinių įmonės veiklos finansinių rezultatų vertinimo kriterijus. Skirtumas tarp grynojo pelningumo ir pelningumo pagal pelną prieš apmokestinimą yra pelno mokesčio, apskaičiuoto nuo apmokestinamojo pelno, išlaidos. Nagrinėjant pelningumą svarbu atkreipti dėmesį ar uždirbtas pelnas yra padengtas pinigais. Panaudojant pelno (nuostolio) ir finansinės būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaitų informaciją apskaičiuojamas: Pinigų grąžos iš pardavimų koeficientas = Rodiklis parodo kiek gaunama pinigų iš kiekvieno pardavimų lito. Jeigu pardavimų pelningumo rodikliai apskaičiuoti pagal pelną aukšti ir didėja, o pagal grynuosius pinigų srautus žemi ir mažėja, tai reikštų, kad pinigai mažėja, galbūt, dėl atsargų ir nebaigtos gamybos išaugimo, dėl įsiskolinimo įmonei išaugimo, įmonės finansinių įsipareigojimų tiekėjams ir kitiems kreditoriams augimo arba dėl kitų priežasčių. Jas galima išaiškinti nagrinėjant pinigų srautų ir balanso straipsnių pasikeitimus. Pelningumo rodikliai, analizuojami tarpusavio sąryšyje ir per ilgesnį laiko tarpą labai gerai parodo kurioje veiklos srityje ir kada įmonės veiklos efektyvumas pagerėjo ar pablogėjo. Analizės rezultatai gali būti panaudojami ne tik vertinant praėjusių laikotarpių įmonės veiklą, bet ir planuojant būsimus pardavimus bei pagrindžiant būsimo pelningumo ir pinigų srautų prognozes. 3.5. INVESTICIJŲ PELNINGUMO ANALIZĖ Terminas “investicijų pelningumas” (return on investment, ROI) yra universalus, bet šio tipo pelningumo rodikliai taip pat apskaičiuojami įvairiai. Naudojami du būdai investicijų į verslą efektyvumui išmatuoti, t.y. apskaičiuojant viso turto ir kapitalo pelningumą. Turto pelningumas (return on total assets, ROTA) = Kai kurie autoriai turto pelningumui apskaičiuoti rekomenduoja naudoti ne grynojo pelno, bet veiklos pelno rodiklį. Turto pelningumas atspindi investicijų į turtą efektyvumą, parodo kaip įmonėje panaudojamas turtas pelnui uždirbti. Analizuojant kapitalo panaudojimo efektyvumą apskaičiuojami nuosavo kapitalo ir panaudoto (pastovaus) kapitalo pelningumo rodikliai. Nuosavo kapitalo pelningumas (return on equity, ROE) = Nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis yra svarbus investuotojams, nes rodo kiek pelno duoda kiekvienas investuotas litas. Panaudoto kapitalo pelningumas (return on capital employed, ROCE) = Pastovusis kapitalas - tai nuosavas kapitalas ir ilgalaikiai įsipareigojimai. Šis pelningumo rodiklis parodo kaip efektyviai buvo panaudojamas kapitalas neatsižvelgiant iš kokių lėšų jis suformuotas. Investicijų pelningumo rodikliai analizuojami įvertinant investicijų efektyvumą, tiriant rodiklių dinamiką ir nagrinėjant veiksnių įtaką pelningumo rodikliams. Aukšti investicijų pelningumo rodikliai rodo aukštą vadybos lygį, įmonės sėkmę, jos akcijų kurso augimą ir naujų investicijų galimybes. Tačiau aukšti investicijų pelningumo rodikliai yra tikslas, kurį reikia pasiekti. Kokiais būdais tai padaryti aiškėja nagrinėjant veiksnių įtaką investicijų pelningumo rodikliams naudojant Du Pont'o metodą. Pirmame šios analizės etape investicijų pelningumo rodikliai išskaidomi į santykius susiejant turto ir kapitalo pelningumą su pardavimų pelningumu, turto apyvartumu ir kapitalo struktūra. arba arba Analogiškai išskaidomas ir pastovaus kapitalo pelningumo rodiklis. Taigi, tiek turto, tiek kapitalo pelningumas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek pelningi pardavimai ir greitas turto apyvartumas. Kapitalo struktūros pasikeitimas nuosavo ir pastovaus kapitalo pelningumui turi atvirkščios įtakos. Veiksnių įtaka investicijų pelningumo rodikliams apskaičiuojama naudojant grandininių pakeitimų būdą (žr. 7 temoje 6-9 lenteles). Siekiant aukštesnio investicijų pelningumo reikia atsižvelgti į įmonės veiklos ypatumus. Tose įmonėse, kur apyvarta dėl verslo ypatumų lėta, reikia ieškoti būdų pardavimų pelningumui didinti. Tuo tarpu, pvz., vartojimo prekes gaminančiose įmonėse yra didesnės galimybės ir turto apyvartumui pagreitinti. Kapitalo formavimas priklauso nuo ūkio subjekto tikslų ir nuo išorinių veiksnių poveikio. Tačiau ne tiek svarbu kokie veiklos finansavimo šaltiniai yra naudojami. Svarbiausia, kad nebūtų peržengtos finansinio saugumo ribos, kad būtų pakankamai uždirbta pelno verslo išlaidoms padengti ir aukštam kapitalo pelningumui užtikrinti. Praktiškai, pardavimų pelningumo, turto apyvartumo ir kapitalo struktūros tiesiogiai paveikti negalima. Jie yra veikiami daugybės veiksnių susijusių su sąnaudomis, pardavimų kainomis, prekių atsargomis, debitoriniu įsiskolinimu ir visa eile kitų. Analizė galėtų būti tęsiama smulkiai detalizuojant investicijų pelningumą lemiančius veiksnius naudojant piramidinę analizę. Įmonės vadybininkai, pasinaudoję finansinės analizės išvadomis, gali priimti konkrečius valdymo sprendimus investicijų pelningumui didinti. 4 tema. ŪKIO SUBJEKTO FINANSINĖS BŪKLĖS ANALIZĖ 4.1. MOKUMO IR LIKVIDUMO SĄVOKOS Kaip minėta trečioje temoje, pelningumas yra labai svarbus ūkio subjekto veiklos rodiklis. Bet kiekvienai įmonei ne mažiau svarbu siekti finansinio stabilumo, kuris suprantamas kaip sugebėjimas grąžinti skolas, mokėtinas per vienerius metus ir po vienerių metų. Mokumas ir yra gebėjimas laiku įvykdyti visus finansinius įsipareigojimus. Mokumą reikia priskirti prie svarbiausių ūkio subjekto tikslų, nes nemoki įmonė negali palaikyti normalių santykių su kitais rinkos dalyviais, praranda kreditorių ir klientų pasitikėjimą, jai iškyla bankroto grėsmė. Atliekant finansinę analizę nagrinėjamas tiek trumpalaikis, tiek ilgalaikis įmonės mokumas. Sprendžiant apie trumpalaikį mokumą, trumpalaikis turtas gretinamas su įmonės turimais trumpalaikiais įsipareigojimais. Įmonė, norėdama būti moki, privalo nuolatos turėti pakankamą pinigų kiekį, arba pinigus būti investavusi į likvidų trumpalaikį turtą. Trumpalaikis mokumas ir trumpalaikio turto likvidumas glaudžiai tarpusavyje susiję sąvokos. Likvidumu vadinama trumpalaikio turto pavertimo pinigais galimybė, o trumpalaikis mokumas yra įmonės gebėjimas laiku padengti einamuosius piniginius įsipareigojimus tiekėjams, darbuotojams, valstybei ir kitiems kreditoriams. Moki įmonė turi turėti pakankamai likvidaus trumpalaikio turto, kad galėtų padengti trumpalaikius įsipareigojimus. 4.2. TRUMPALIKIO MOKUMO ANALIZĖ 4.2.1. GRYNOJO APYVARTYNIO KAPITALO ANALIZĖ Trumpalaikio mokumo analizę galima pradėti apskaičiuojant absoliučią grynojo apyvartinio kapitalo rodiklio reikšmę ir greitai susidaryti nuomonę apie įmonės finansinę padėtį. Grynojo apyvartinio kapitalo rodiklį galima apskaičiuoti dviem būdais. Pirmuoju būdu apskaičiuojama taip: Trumpalaikis turtas (Lt) -(current assets) Trumpalaikiai įsipareigojimai (Lt) = (current liabilities) Grynasis apyvartinis kapitalas (Lt) (working capital) Teigiama grynojo apyvartinio kapitalo suma reikš, kad įmonė pajėgi turimu trumpalaikiu turtu padengti savo trumpalaikius įsipareigojimus ir dar turi finansinių resursų tolesnei veiklai. Jeigu trumpalaikio turto yra tik trumpalaikiams įsipareigojimams padengti arba dar mažiau, tai tokia įmonė yra nemoki, jos finansinė būklė bloga, ji neturi apyvartinių lėšų toliau dirbti . Grynojo apyvartinio kapitalo rodiklio reikšmė apskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje. Sumos mažėjimas galėtų reikšti, kad artimiausiu metu įmonei pritrūks apyvartinių lėšų. Apyvartinio kapitalo sumos augimas dažnai teigiamai charakterizuoja įmonės finansinės padėties pasikeitimą. Bet ne visada. Todėl, kad grynasis apyvartinis kapitalas gali didėti tik didėjant verslo mastams (didėja tiek trumpalaikis turtas, tiek trumpalaikiai įsipareigojimai), bet įmonės trumpalaikis mokumas gali net blogėti. Taip atsitinka, kai lėšos įšaldomos atsargose, gautinose sumose ar kitame trumpalaikiame turte. Analizuojant grynojo apyvartinio kapitalo kaitą per ataskaitinį laikotarpį yra naudinga apskaičiuoti kiekvieno trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų straipsnio pasikeitimus. Tokiu būdu išaiškinama dėl kokių veiksnių padidėjo arba sumažėjo grynojo apyvartinio kapitalo suma ir galima įvertinti pasikeitimų poveikį įmonės trumpalaikiam mokumui. Įvairiose verslo šakose reikalingo grynojo apyvartinio kapitalo optimalus dydis būna skirtingas. Jis priklauso nuo pardavimų masto, atsargų apyvartumo greičio, atsiskaitymų su pirkėjais tvarkos ir kitų veiksnių. Finansų vadybininkams nustačius optimalų grynojo apyvartinio kapitalo dydį jis turėtų išlikti pastovus nepriklausomai nuo to, kaip keistųsi verslo mastai. Antruoju būdu grynasis apyvartinis kapitalas apskaičiuojamas: Pastovusis kapitalas (Lt) (nuosavas – kapitalas ir ilgalaikiai įsipareigojimai) Ilgalaikis turtas (Lt) = Grynasis apyvartinis kapitalas (Lt) Šiuo būdu apskaičiuojant grynąjį apyvartinį kapitalą galima nustatyti kuri pastoviojo kapitalo dalis dalyvauja apyvartoje. Įmonės ilgalaikio turto įsigijimo šaltiniai yra savininkų nuosavybė ir ilgalaikiai įsipareigojimai. Trumpalaikis turtas formuojamas savininkų nuosavybės ir trumpalaikių įsipareigojimų sąskaita. Jeigu antruoju būdu apskaičiuotas apyvartinis kapitalas būtų neigiamas, tai reikštų, kad dalis ilgalaikio turto įsigyta naudojant trumpalaikius įsipareigojimus. Tai būtų finansinės drausmės pažeidimas ir pavojinga įmonei. Antrojo grynojo kapitalo apskaičiavimo būdo privalumas ir tame, kad galima numatyti grynojo apyvartinio kapitalo didinimo (jeigu yra poreikis) kelius. Tai galima daryti didinant savininkų nuosavybę, perleidžiant įmonei nereikalingą ilgalaikį turtą, aktyviau naudojantis ilgalaikiu kreditavimu. Dažnai apskaičiuojamas ir santykinis apyvartinio kapitalo rodiklis, kuris parodo ar įmonė jo turi pakankamai: Rekomenduojama, kad šio rodiklio reikšmė turi būti ne 1,0 rodo, kad pagrindinė įmonės veikla garantuoja pakankamus pinigų srautus trumpalaikiams įsipareigojimams padengti. Visais atvejais, vertinant įmonės trumpalaikį mokumą, santykinius rodiklius reikia apskaičiuoti dažniau ir pastoviai sekti jų kitimo tendencijas. 4.2.3. TRUMPALAIKIO TURTO STRUKTŪROS ANALIZĖ Analizuojant įmonės trumpalaikį mokumą svarbu įvertinti trumpalaikio turto mobilumą (likvidumą). Mobilus turtas yra toks, kurį galima greitai paversti pinigais ir jais padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Trumpalaikio turto struktūra apskaičiuojama tam tikroms datoms ir tiriamos struktūros kitimas. Mažiausiai likvidus turtas yra atsargos iš kurių bus gaminamos pardavimui skirtos prekės. Taip pat nebaigta gamyba, pagaminta produkcija, perparduoti skirtos prekės, nebaigtos vykdyti sutartys. Labiau likvidžiu turtu laikomos gautinos sumos. Tačiau, jeigu gautinos sumos sudaro labai didelę trumpalaikio turto dalį, tai tokia situacija rodo, kad įmonė gali turėti problemų atgaudama skolas iš pirkėjų (ar kitų debitorių). Likvidžiausias trumpalaikis turtas yra pinigai ir vertybiniai popieriai bei terminuoti indėliai. Trumpalaikio turto struktūra ir jos pokyčiai per analizuojamą laikotarpį gali turėti tiek teigiamos, tiek ir neigiamos įtakos įmonės trumpalaikiam mokumui. Aišku, kad didėjant labiau likvidaus trumpalaikio turto lyginamajam svoriui didėja įmonės galimybės padengti terminuotus trumpalaikius įsipareigojimus. Ir atvirkščiai. 4.3. ILGALAIKIO MOKUMO ANALIZĖ 4.3.1. KAPITALO FORMAVIMO ŠALTINIŲ ANALIZĖ Vertinant įmonės finansinį stabilumą jos ilgalaikis mokumas yra dar svarbesnis, negu trumpalaikis. Sprendžiant apie ilgalaikį mokumą yra analizuojami visi įmonės veiklos finansavimo šaltiniai ir skolų vaidmuo finansavimui. Kuo daugiau įmonė turi skolų, tuo didesnė veiklos rizika. Skolindamasi įmonė įsipareigoja nustatytu laiku grąžinti skolas ir mokėti palūkanas, kas sąlygoja neigiamus grynųjų pinigų srautus (pinigų “išplaukimą”). Tuo tarpu visai nėra aišku kiek per tą patį laikotarpį pinigų “įplauks”. Situacija susidaro pakankamai neapibrėžta ir atsiranda finansinė rizika. Kyla klausimas kodėl įmonės taip rizikuoja ir nuolat naudojasi skolintu kapitalu? Todėl, kad skolinto kapitalo išlaidos santykinai mažesnės už tas, kurios būtų norint padidinti akcinį kapitalą. Didindama balanse skolintą kapitalą įmonė turi aukštesnį nuosavo kapitalo pelningumą, atsiranda galimybės plėsti verslo mastus, auga įmonės akcijų rinkos kaina. Vadinasi, skolos didina ne tik riziką, bet ir duoda didesnį pelną, demonstruoja įmonės lankstumą ir rodo kad verslo pasaulyje ja pasitikima. Svarbiausias įmonės finansų vadybininko uždavinys – palaikyti reikalingą proporciją tarp nuosavo ir skolinto kapitalo ir nubrėžti protingos rizikos ribas. Dažniausiai tos įmonės, kurios tvirtai laikosi rinkoje ir dirba pakankamai pelningai, skolinasi daugiau. Įmonės, kurių verslas mažai efektyvus, kur bloga vadyba, o veiklos perspektyvos neaiškios, naudojasi nuosavomis lėšomis. Finansininkai laikosi nuomonės, kad skolintas kapitalas neturėtų viršyti 50% viso kapitalo, nes kitaip finansinė rizika gali pasidaryti per didelė ir įmonei iškyla nemokumo grėsmė. Tačiau išvystytos rinkos šalyse (Europos Sąjungos ir Japonijoje) yra nemažai įmonių, kuriose skolintas kapitalas siekia 70 ir daugiau procentų. Taigi, finansinės analizės uždavinys yra nustatyti skolintų ir nuosavų šaltinių santykį bendroje visų kapitalo formavimo šaltinių sumoje ir santykio kitimą per analizuojamą laikotarpį. Nuosavi ir skolinti lėšų šaltiniai detalizuojami naudojantis balanso duomenimis ir apskaičiuojamas kiekvienos sudėtinės dalies lyginamasis svoris. Įmonės finansiniam stabilumui įvertinti svarbu išaiškinti ne tik kaip pasikeitė proporcija tarp nuosavų ir skolintų kapitalo formavimo šaltinių, bet ir kokios priežastys nulėmė nuosavo ir skolinto kapitalo sumų ir jų lyginamųjų svorių pasikeitimus. Pavyzdžiui, padidėjus skolintų šaltinių lyginamajam svoriui labai svarbu žinoti ar didėjo ilgalaikiai, ar trumpalaikiai įmonės įsipareigojimai. Didėjant skoloms ir išaugus tik trumpalaikiams įsipareigojimams įmonės finansinė būklė darosi dar sunkesnė. 4.3.2. ŪKIO SUBJEKTO ĮSIPAREIGOJIMŲ LAIPSNIO ANLIZĖ Šios grupės santykiniais rodikliais apibūdinamas įmonės įsiskolinimo laipsnis. Jų yra gana daug, tačiau svarbiausi šie: Bendro įsiskolinimo laipsnio koeficientas (total debt ratio) = Aukščiausia šio koeficiento riba (vertinama patenkinamai) yra 0,7. Jeigu rodiklis didėja, tai reiškia, kad vis didesnė turto dalis priklauso skolintojams, kad mažėja turtas garantuojantis įmonės mokumą, o įmonės ir kreditorių rizika auga. Bendras skolos koeficientas išskirstomas į ilgalaikio ir trumpalaikio įsiskolinimo koeficientus. Įlgalaikio įsiskolinimo laipsnio koeficientas (long-term debt ratio) = Trumpalaikio įsiskolinimo laipsnio koeficientas (short-term debt ratio) = Šie koeficientai parodo kokią bendros skolos dalį sudaro ilgalaikės ir trumpalaikės skolos. Jeigu yra aukštas bendro įsiskolinimo laipsnio koeficientas, bet didelę skolų dalį sudaro ilgalaikės skolos, tai rizika mažesnė. Gerai, jeigu trumpalaikio įsiskolinimo laipsnio koeficientas sudaro 20-40% bendrojo skolos koeficiento. Jeigu skolų nedaug, tai bendro įsiskolinimo laipsnio koeficiento galima nedetalizuoti. Finansinis svertas (debt/equity ratio) = Jeigu skolų ir nuosavo kapitalo santykis yra apie 0,5, tai situacija vertinama teigiamai. Jeigu koeficientas yra 1,0 ir didesnis, tai reiškia, kad įsipareigojimai didesni negu nuosavas kapitalas arba, kad įmonė labai įsiskolinusi. Nuosavybės autonomijos koeficientas (Total equity to Total assets ratio) = Koeficientas parodo įmonės priklausomybę nuo skolintojų ir atspindi kapitalo formavimo šaltinių struktūrą. Normalu, kai jis būna apie 0,6. Kartu su įsipareigojimų koeficientais yra apskaičiuojami ir analizuojami tokie, kurie parodo skolų apdraustumą turtu ir uždirbtu pelnu. Ilgalaikių įsipareigojimų padengimo koeficientas (long term assets to long-term debt ratios) = Ilgalaikis turtas yra ilgalaikių skolų apdraustumo garantas. Kuo didesnė rodiklio reikšmė, tuo didesnės garantijos, kad ilgalaikį turtą pardavus bus padengti visi ilgalaikiai įsipareigojimai. Ilgalaikių skolų Padengimo koeficientas = Koeficientas parodo kiek kartų pelnas padengia metines palūkanų išlaidas ir tą ilgalaikės skolos dalį, kurią reikia grąžinti per ataskaitinius metus. Rekomenduojama optimali rodiklio reikšmė yra 2,5 - 3,0 kartai. Ilgalaikių skolų padengimo pinigų = srautais koeficientas Didėjanti šio rodiklio reikšmė rodo gerą įmonės ilgalaikį mokumą, o mažėjanti kalba apie būsimus ilgalaikio mokumo sunkumus. Įsipareigojimų ir skolų padengimo koeficientai analizuojami įvertinant įsiskolinimo laipsnį ir skolų apdraustumą. Jeigu lyginant kelerių metų koeficientus matosi, kad įsiskolinimo laipsnis didėja, o skolų padengimo koeficientai mažėja, tai rodo, kad pasiskolintos lėšos naudojamos neefektyviai. Tokiu atveju reikia priimti sprendimus, kurie verslą darytų labiau efektyvų arba mažinti finansinius įsipareigojimus. Kitaip, įmonė gali pasidaryti nemoki. 5 tema. ŪKIO SUBJEKTO VEIKLOS EFEKTYVUMO ANALIZĖ 5.1. VEIKLOS EFEKTYVUMO ANALIZĖS KRYPTYS Norėdama uždirbti pelną, įmonė savo veikloje naudoja įvairius išteklius (darbo, materialinius, finansinius). Kuo efektyviau ištekliai panaudojami, tuo greičiau jie virsta preke ir pinigais. Įmonės likvidumas ir mokumas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip efektyviai ištekliai panaudojami ir kiek greita yra lėšų apytaka. Jeigu lėšos juda greičiau, tai sumažėja veiklos išlaidos, įmonei mažiau reikia lėšų tam, kad išlaikyti tuos pačius gamybos ir pardavimų mastus, sumažėja papildomo finansavimo poreikis. Veiklos efektyvumas gali būti analizuojamas įvairiais aspektais. Dažniausiai tai daroma apskaičiuojant ir nagrinėjant dviejų tipų santykinius rodiklius: • Sąnaudų lygio; • Turto apyvartumo. 5.2. SĄNAUDŲ LYGIO ANALIZĖ Visi šios rūšies santykiniai rodikliai parodo ūkininkavimo efektyvumą, įmonės vadybininkų sugebėjimą kontroliuoti gamybos bei kitas išlaidas, uždirbti pelną ir turėti teigiamus grynųjų pinigų srautus. Jie apskaičiuojami: 100 = Sąnaudos vienam pardavimų litui, ct Apskaičiuojami parduotų prekių, pardavimų ir bendrųjų bei administracinių sąnaudų pardavimų litui rodikliai. Kuo mažiau tenka sąnaudų kiekvienam pardavimų litui, tuo verslas yra efektyvesnis, labiau pelningas. Rodikliai analizuojami per ilgesnį laikotarpį, stebimos jų kitimo tendencijos ir aiškinamos pasikeitimo priežastys (jeigu yra galimybė naudotis apskaitos duomenimis). 5.3. APYVARTUMO RODIKLIŲ ANALIZĖ 5.3.1. VISO TURTO APYVARTUMO ANALIZĖ Turto apyvartumo rodikliai įgalina nustatyti kaip efektyviai yra valdomas turtas. Yra svarbūs viso turto, ilgalaikio turto, trumpalaikio turto ir grynojo apyvartinio kapitalo apyvartumo rodikliai. Jie visi apskaičiuojami vienodai tik keičiant vardiklio reikšmes: = Turto apyvartumas, kartais Turto apyvartumo rodikliai labai priklauso nuo verslo pobūdžio. Pavyzdžiui, perdirbimo įmonėse turto apyvartumas yra lėtesnis, prekyboje – greitesnis. Turto apyvartų skaičių (kartais) lemia tiek pardavimų masto, tiek turto vertės pasikeitimai. Apyvartumas gali sulėtėti, jeigu įmonė rekonstruojama ir įsigyjamas brangus ilgalaikis turtas. Tačiau jis gali lėtėti ir dėl to, kad kaupiamos atsargos, didėja debitorinis įsiskolinimas, o pardavimai mažėja. Analizė turi išaiškinti turto apyvartumo pasikeitimus ir jų priežastis. 5.3.2. ATSARGŲ APYVARTUMO ANALIZĖ Atsargos sudaro didelę trumpalaikio turto dalį. Investicijos į atsargas turi duoti pajamas ir uždirbti pelną. Atsargos turi būti proporcingos gamybos ir pardavimų poreikiams. Šios grupės apyvartumo rodikliai ir apibūdina atsargų valdymo efektyvumą, jų realizavimo galimybes ir poveikį įmonės trumpalaikiam mokumui. Atsargų apyvartumas (inventory turnover) analizuojamas apskaičiuojant du rodiklius: Atsargų apyvartumo trukmė dienomis = Atsargų apyvartų skaičius per laikotarpį kartais = Atsargų apyvartos trukmė parodo per kiek vidutiniškai dienų atsargos pavirto gautinomis sumomis (arba grynais pinigais). Apyvartų skaičius parodo kiek kartų per laikotarpį atsargos buvo parduotos ir vėl papildytos. Jeigu atsargų apyvartos laikas ilgas, o apyvartų skaičius mažas, tai rodo, kad materialinės atsargos per didelės ir neatitinka pardavimų mastų. Per didelės atsargos ne tik reikalauja didesnių sandėliavimo ir kitokių su jų tvarkymu susijusių išlaidų, bet gali pasenti ir visai prarasti paklausą. Tačiau atsargų apyvartumo rodiklių negalima vertinti vienareikšmiškai. Atsargų apyvartumo rodikliai gali būti blogesni dėl gamybos sezoniškumo, kada neišvengiamai reikia sukaupti dideles atsargas. Taip pat atsargų gali būti įsigyta daugiau dėl numatomo kainų padidėjimo arba sunkumų medžiagas įsigyjant. Kita vertus, greitas atsargų apyvartumas gali reikšti ne tik gerą produkcijos paklausą, bet ir tai, jog įmonė neturi pakankamai didelių ir gerai įrengtų sandėliavimo patalpų ir priversta nuolat rūpintis atsargų pirkimu. Tai didins atsargų įsigijimo savikainą. Skirtingas atsargų apyvartumas būdingas kiekvienos verslo šakos įmonėms, priklauso nuo gamybinio ciklo bei produkcijos specifikos. Jeigu analizės rezultatai rodo, kad visų atsargų apyvartumas lėtėja, tai naudinga apskaičiuoti trijų svarbiausių atsargų sudėtinių dalių • žaliavos ir komplektavimo gaminių, • nebaigtos gamybos, • pagamintos produkcijos apyvartos trukmę. Ji apskaičiuojama pagal tą pačią formulę, kaip ir visų atsargų apyvartos trukmė, tik keičiant formulės skaitiklio reikšmes. Pavyzdžiui: Žaliavų apyvartos trukmė = dienomis Išanalizavus atsargų sudėtinių dalių apyvartos trukmės pokyčius galima pasakyti kur užsiguli lėšos. Atsargų apyvartumo rodikliai, be abejo, parodo koks yra atsargų likvidumas. Kuo greičiau atsargos virsta gautinomis sumomis, tuo greičiau įmonė gali padengti savo trumpalaikius įsipareigojimus. 5.3.3. GAUTINIŲ SUMŲ APYVARTUMO ANALIZĖ Gautinių sumų apyvartumas (accounts receivable turnover) parodo dienų skaičių, kuris praeina nuo pardavimo skolon dienos iki prekių apmokėjimo. Taip pat kiek gautinos sumos padaro apyvartų per analizuojamą laikotarpį. Gautinų sumų (pirkėjų įsiskolinimo) apyvartumo rodikliai yra: Pirkėjų įsiskolinimo padengimo apyvartumo = trukmė dienomis Pirkėjų įsiskolinimo padengimo apyvartų = skaičius kartais Rodikliai apibūdina gautinių sumų surinkimo efektyvumą bei su kokia rizika įmonė susiduria dėl skolininkų nemokumo. Greitesnis gautinių sumų apyvartumas turi teigiamos įtakos įmonės trumpalaikiam mokumui, rodo aukštesnį įmonės veiklos efektyvumą. Tačiau perdėtai aukštas rodiklis gali liudyti, kad įmonės kreditavimo politika yra per griežta ir įmonė neišnaudoja visų galimybių uždirbti pelną, ribodama prekių pardavimą skolon rizikingesniems pirkėjams. 5.3.4. MOKĖTINŲ SUMŲ APYVARTUMO ANALIZĖ Įmonės finansinę būklę parodo ne tik atsiskaitymai su debitoriais, bet ir įsipareigojimų tiekėjams padengimas. Mokėtinų sumų apyvartumas (accounts payable turnover) parodo per kiek dienų įmonė apmokėjo prekybos skolas arba kiek kartų per laikotarpį atnaujintas įsiskolinimas tiekėjams. Apyvartumo rodikliai apskaičiuojami: Įsiskolinimo tiekėjams apmokėjimo vidutinė = trukmė dienomis Įsiskolinimo tiekėjams apmokėjimo apyvartų = skaičius kartais Finansinėse ataskaitose pirkimų rodiklio nėra, todėl jis apskaičiuojamas: Parduotų prekių savikaina + Atsargos laikotarpio pabaigai - Atsargos laikotarpio pradžiai = Pirkimai Įmonei naudinga prekybos skolas apmokėti per ilgesnį laiko tarpą, nes trumpėja pajamų uždirbimo ciklo (operacinio ciklo) trukmė ir mažėja poreikis didinti grynąjį apyvartinį kapitalą. Tai yra, apyvartinių lėšų poreikis priklauso nuo to, kokia yra atsargų apyvartos trukmė ir koks ryšys tarp pirkėjų įsiskolinimo padengimo ir prekybos skolų tiekėjams apmokėjimo apyvartos trukmės. Pajamų uždirbimo (operacinio ciklo) trukmė dienomis = Atsargų apyvartumo trukmė dienomis + Pirkėjų įsiskolinimo padengimo apyvartumo trukmė dienomis - Įsiskolinimo tiekėjams apmokėjimo apyvartumo trukmė dienomis Akcinėje bendrovėje “Gubernija” atsargų apyvartos trukmė 2002 metais buvo 119 dienų, pirkėjų įsiskolinimas buvo padengtas per 52 dienas. Įmonė ne tik pati pardavė skolon prekes, bet ir naudojosi tiekėjų kreditavimu. Ji skolas tiekėjams apmokėjo vidutiniškai per 71 dieną. Atotrūkis tarp pinigų gavimo ir poreikio padengti prekybos skolas buvo: 119 d. + 52 d. – 71 d. = 100 dienų. Šiam dienų skaičiui įmonei reikėjo turėti apyvartinių lėšų, kad ji galėtų normaliai funkcionuoti. Jeigu įmonėse sparčiai auga pardavimai, tai didėja ir apyvartinių lėšų poreikis. Jis gali būti padengtas tik tada, jeigu atsargos neužsiguli sandėliuose ir laiku atsiskaito su įmone debitoriai. Priešingu atveju ilgėja operacinis ciklas (laiko tarpas tarp pinigų gavimo ir poreikio mokėti), įmonei pritrūksta apyvartinio kapitalo ir ji susiduria su mokumo problema. 6 tema. FINANSINĖS ANALIZĖS REZULTATŲ APIBENDRINIMAS, PASIŪLYMŲ RENGIMAS IR ŪKIO SUBJEKTO VEIKLOS PROGNOZAVIMAS 6.1. ŪKIO SUBJEKTO VEIKLOS PROGNOZAVIMAS Kiekvienas verslininkas, pradėdamas savo veiklą, pasirenka kelis verslo variantus,įvertina jų teigiamas ir neigiamas ypatybes, bando nuspėti numatomą gauti pelną. Poreikis planuoti ir prognozuoti verslo rezultatus išlieka visą laiką. Todėl, kad rinkos sąlygomis negalima išvengti rizikos. Dažniausiai rizika suprantama kaip galimybė įvykti nepageidaujamam įvykiui. Bet rizikos rezultatai gali būti ir teigiami. Įmonės vadybininkai, panaudodami finansinės analizės duomenis apie pardavimų pelningumą, pardavimų masto kitimo tendencijas bei kitus, prognozuoja ateinančių laikotarpių rezultatus: pajamas, pinigų srautus, kapitalo struktūrą ir įmonės finansinį stabilumą. Finansinės analizės metu atskleisti neigiami veiksniai, sudarant prognozes, turėtų būti eliminuojami sumažinant neigiamos rizikos laipsnį ir tikimybę patirti nuostolį. Deja, ūkinių bei finansinių situacijų negalima visiškai kontroliuoti, nes jos priklauso nuo daugelio veiksnių. Kai kurie iš jų (išoriniai) įmonės vadovų negali būti valdomi. Ne reti atvejai, kada įmonei iškyla bankroto grėsmė. Bankroto užuomazgas galima pastebėti analizuojant finansines ataskaitas. Reikia pabrėžti, kad tik nuolatinė, bet ne epizodinė finansinė analizė gali parodyti, kad įmonei gresia bankrotas. Šią grėsmę rodytų pastovus veiklos nuostolingumas, apyvartinių lėšų trūkumas, blogėjantis įmonės mokumas. Bankroto tikimybės tyrimai atliekami taikant įvairius metodus. Dažnai rekomenduojamas amerikiečių mokslininko E.Altman “zeta modelis” . E.Altman apibendrindamas savo tyrimų rezultatus sukūrė santykinių finansinių koeficientų sistemos formulę. Šioje formulėje kiekvienas santykinis rodiklis apibūdina tam tikru aspektu įmonės riziką: 1. : Trumpalaikio mokumo rizika 2. : Nepaskirstyto pelno panaudojimas nuosavo kapitalo didinimui ir trumpalaikio turto finansavimui 3. : Turto panaudojimo efektyvumas (pelningumas) 4. : Ilgalaikio mokumo rizika 5. : Viso įmonės turto panaudojimas pardavimų pajamoms uždirbti Kiekvienam iš penkių santykinių rodiklių buvo paskirti svertiniai koeficientai. Bendra bankroto prognozavimo formulė: Priklausomai nuo Z reikšmės prognozuojamas bankrotas: Z reikšmės Bankroto tikimybė 1,8 ir mažiau nuo 1,81 iki 2,70 nuo 2,80 iki 2,90 3,0 ir daugiau labai didelė; didelė; galimas bankrotas; labai maža. E.Altman'o modelį galima naudoti apytiksliam bankroto diagnozavimui. Daryti skubotų išvadų nereikėtų, svarbu tokius tyrimus atlikti už ilgesnius laikotarpius ir sekti pokyčių tendencijas. 6.2. FINANSINĖS ANALIZĖS REZULTATŲ APIBENDRINIMAS. IŠVADŲ IR PASIŪLYMŲ PATEIKIMAS Kad finansinė analizė būtų efektyvi, jos negalima užbaigti lentelių sudarymu ir santykinių rodiklių apskaičiavimu. Rezultatus reikia apibendrinti, pateikti vertinimus ir pasiūlymus. Analizės rezultatų apibendrinimas, jų įforminimas ir pateikimas priklauso nuo tikslų bei finansinės analizės rūšies. Jie gali būti įforminami raštu: • rašant įmonės veiklos ataskaitas, kurios pridedamos prie metinės finansinės atskaitomybės, • publikuojant reklaminius leidinius apie įmonę, kada pateikiami kai kurie svarbiausi įmonės veiklą apibūdinantys rodikliai su paaiškinimais, • apibendrinant mokomosios ir baigiamosios praktikos metu atliktos finansinės analizės rezultatus ir kitais atvejais. Informacija, kuri gauta atlikus finansinę analizę, gali būti pateikiama ir žodžiu: pasitarimuose, informuojant įmonės vadovą, seminaruose ir pan. Išvadas galima formuluoti punktais, pateikiant veiklos efektyvumo bei finansinės būklės vertinimą, nurodant rodiklius sąlygojusius veiksnius ir rodiklių pasikeitimo priežastis, pokyčių tendencijas. Pasiūlymai turi būti formuluojami trumpai, turi būti pagrįsti, konkretūs, susiję su nagrinėtomis problemomis ir naudingi verslui. Būtina ir rekomendacijų įgyvendinimo kontrolė. 7 tema. AB “GUBERNIJA” FINANSINIŲ ATASKAITŲ ANALIZĖ 7.1. FINANSINĖS ANALIZĖS REZULTATAI LENTELĖS 4 lentelė Balanso rodiklių horizontalioji analizė Eil. Nr. Rodikliai Suma, Lt Pasikeitimai (+;-) 2002 m. 2001 m. 2000 m. Palyginus su 2001 m. Palyginus su 2000 m. Suma % Suma % A. Ilgalaikis turtas 46463926 44607312 40166838 +1856614 +4,16 +6297088 +15,68 I. FORMAVIMO SAVIKAINA 2807077 3017907 1918155 -210830 -6,99 +888922 +46,34 II. NEMATERIALUS TURTAS 75641 88429 157975 -12788 -14,46 -82334 -52,12 III. MATERIALUS TURTAS 41951103 39887813 36477545 +2063290 +5,17 +5473558 +15,01 IV. ILGALAIKIS FINANSINIS TURTAS 1630105 1613105 1613105 +17000 +1,05 +17000 +1,05 V. PO VIENERIŲ METŲ GAUTINOS SUMOS 0 58 58 -58 -100,00 0 - B. Trumpalaikis turtas 15668477 16017556 13664864 -349079 -2,18 +2003613 +14,66 I. ATSARGOS IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS 7371622 8197487 9155156 -825865 -10,07 -1783534 -19,48 II. PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS 7907933 6886664 3966525 +1021269 +14,83 +3941408 +99,37 III. INVESTICIJOS IR TERMINUOTI INDĖLIAI 0 0 0 0 0 0 0 IV. GRYNI PINIGAI SĄSKAITOJE IR KASOJE 388922 933405 543183 -544483 -58,33 -154261 -28,40 C. Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančių laikotarpių sąnaudos 168834 119702 160372 +49132 +41,05 +8462 +5,28 TURTAS IŠ VISO 62301237 60744570 53992074 +1556667 +2,56 +8309163 +15,39 A. Kapitalas ir rezervai 26800968 24253199 22336364 +2547769 +10,50 +4464604 +19,99 I. Kapitalas ir rezervai 21786000 17000000 17000000 +4786000 +28,15 +4786000 +28,15 II. AKCIJŲ PRIEDAI (nominalios vertės) 0 0 0 0 0 0 0 III. PERKAINOJIMO REZERVAS 0 0 0 0 0 0 0 IV. REZERVAI 4594587 7253199 5336364 -2658612 -36,65 -741777 -13,90 V. NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIS) 420381 0 0 +420381 - +420381 - B. Finansavimas (dotacijos ir subsidijos) 0 0 0 0 0 0 0 C. Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai 0 0 0 0 0 0 0 I. ĮSIPAREIGOJIMAI IR REIKALAVIMŲ PADENGIMO ATIDĖJIMAI 0 0 0 0 0 0 0 II. ATIDĖTI MOKESČIAI 0 0 0 0 0 0 0 D. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 25869726 24707914 26992604 +1161812 +4,70 -1122878 -4,16 I. FINANSINĖS SKOLOS 25869726 24707914 26992604 +1161812 +4,70 -1122878 -4,16 II. PREKYBOS SKOLOS (skolos, susijusios su prekių pardavimu) 0 0 0 0 0 0 0 III. AVANSU GAUTOS SUMOS PAGAL PASIRAŠYTAS SUTARTIS 0 0 0 0 0 0 0 IV. KITOS MOKĖTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI 0 0 0 0 0 0 0 E. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalakiai įsipareigojimai 9616525 11408487 4663106 -1791962 -15,71 +4953419 +106,23 I. ILGALAIKIŲ SKOLŲ EINAMŲJŲ METŲ DALIS 2296112 0 0 +2296112 - +2296112 - II. FINANSINĖS SKOLOS 832861 4726448 0 -3893587 -82,38 +832861 - III. PREKYBOS SKOLOS (skolos, susijusios su prekių pardavimu) 4732984 4195903 2950502 +537081 +12,80 +1782482 +60,41 IV. AVANSU GAUTOS SUMOS PAGAL PASIRAŠYTAS SUTARTIS 0 0 0 0 0 0 0 V. MOKESČIAI, ATLYGINIMAI IR SOCIALINIS DRAUDIMAS 1751390 2482525 1240826 -731135 -29,45 +510564 +41,15 VI. KITOS MOKĖTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI 3178 3611 471778 -433 -11,99 -468600 -99,33 F. Sukauptos sąnaudos ir ateinančių laikotarpių pajamos 14018 374970 0 -360952 -96,26 +14018 - SAVININKŲ NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI 62301237 60744570 53992074 +1556667 +2,56 +8309163 +15,39 5 lentelė Balanso rodiklių vertikalioji analizė Eil. Nr. Rodikliai 2002 m. 2001 m. 2000 m. Pasikeitimai (+;-) Suma, Lt Lyg. svoris % Suma, Lt Lyg. svoris % Suma, Lt Lyg. svoris % Palyginus su 2001 m. Palyginus su 2000m. A. Ilgalaikis turtas 46463926 74,58 44607312 73,43 40166838 74,39 +1,15 +0,19 I. FORMAVIMO SAVIKAINA 2807077 4,50 3017907 4,97 1918155 3,55 -0,47 +0,95 II. NEMATERIALUS TURTAS 75641 0,12 88429 0,14 157975 0,29 -0,02 -0,17 III. MATERIALUS TURTAS 41951103 67,34 39887813 65,66 36477545 67,56 +1,68 -0,22 IV. ILGALAIKIS FINANSINIS TURTAS 1630105 2,62 1613105 2,66 1613105 2,99 -0,04 -0,37 V. PO VIENERIŲ METŲ GAUTINOS SUMOS 0 0 58 0,0001 58 0,0001 -0,0001 -0,0001 B. Trumpalaikis turtas 15668477 25,15 16017556 26,37 13664864 25,31 -1,22 -0,16 I. ATSARGOS IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS 7371622 11,83 8197487 13,49 9155156 16,96 -1,66 -5,13 II. PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS 7907933 12,69 6886664 11,34 3966525 7,35 +1,35 +5,35 III. INVESTICIJOS IR TERMINUOTI INDĖLIAI 0 0 0 0 0 0 0 0 IV. GRYNI PINIGAI SĄSKAITOJE IR KASOJE 388922 0,63 933405 1,54 543183 1,00 -0,91 -0,37 C. Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančių laikotarpių sąnaudos 168834 0,27 119702 0,20 160372 0,30 +0,07 -0,03 TURTAS IŠ VISO 62301237 100,00 60744570 100,00 53992074 100,00 - - A. Kapitalas ir rezervai 26800968 43,02 24253199 39,93 22336364 41,37 +3,09 +1,65 I. Kapitalas ir rezervai 21786000 34,97 17000000 27,99 17000000 31,49 +6,98 +3,48 II. AKCIJŲ PRIEDAI (nominalios vertės) 0 0 0 0 0 0 0 0 III. PERKAINOJIMO REZERVAS 0 0 0 0 0 0 0 0 IV. REZERVAI 4594587 7,37 7253199 11,94 5336364 9,88 -4,57 -2,51 V. NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIS) 420381 0,68 0 0 0 0 +0,68 +0,68 B. Finansavimas (dotacijos ir subsidijos) 0 0 0 0 0 0 0 0 C. Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai 0 0 0 0 0 0 0 0 I. ĮSIPAREIGOJIMAI IR REIKALAVIMŲ PADENGIMO ATIDĖJIMAI 0 0 0 0 0 0 0 0 II. ATIDĖTI MOKESČIAI 0 0 0 0 0 0 0 0 D. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 25869726 41,52 24707914 40,67 26992604 49,99 +0,85 -8,47 I. FINANSINĖS SKOLOS 25869726 41,52 24707914 40,67 26992604 49,99 +0,85 -8,47 II. PREKYBOS SKOLOS (skolos, susijusios su prekių pardavimu) 0 0 0 0 0 0 0 0 III. AVANSU GAUTOS SUMOS PAGAL PASIRAŠYTAS SUTARTIS 0 0 0 0 0 0 0 0 IV. KITOS MOKĖTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI 0 0 0 0 0 0 0 0 E. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalakiai įsipareigojimai 9616525 15,44 11408487 18,78 4663106 8,64 -3,34 +6,80 I. ILGALAIKIŲ SKOLŲ EINAMŲJŲ METŲ DALIS 2296112 3,69 0 0 0 0 +3,69 +3,69 II. FINANSINĖS SKOLOS 832861 1,33 4726448 7,78 0 0 -6,45 +1,33 III. PREKYBOS SKOLOS (skolos, susijusios su prekių pardavimu) 4732984 7,60 4195903 6,90 2950502 5,47 +0,70 +2,13 IV. AVANSU GAUTOS SUMOS PAGAL PASIRAŠYTAS SUTARTIS 0 0 0 0 0 0 0 0 V. MOKESČIAI, ATLYGINIMAI IR SOCIALINIS DRAUDIMAS 1751390 2,81 2482525 4,09 1240826 2,30 -1,28 +0,51 VI. KITOS MOKĖTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI 3178 0,005 3611 0,006 471778 0,87 -0,001 -0,865 F. Sukauptos sąnaudos ir ateinančių laikotarpių pajamos 14018 0,02 374970 0,62 0 0 -0,60 +0,02 SAVININKŲ NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI 62301237 100,00 60744570 100,00 53992074 100,00 - - 6 lentelė Pelno (nuostolio) ataskaitos rodiklių horizontalioji analizė Eil. Nr. Rodikliai Suma Pasikeitimai (+;-) 2002 m. 2001 m. 2000 m. Palyginus su 2001 m. Palyginus su 2000 m. Suma, Lt % Suma, Lt % I. PARDAVIMAI 42603476 32812343 19592655 +9791133 +29,84 +23010821 +117,45 II. PARDUOTŲ PREKIŲ IR PASLAUGŲ SAVIKAINA 23934996 18276699 11931492 +5658297 +30,96 +12003504 +100,60 III. BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIS) 18668480 14535644 7661163 +4132836 +28,43 +11007317 +143,68 IV. VEIKLOS SĄNAUDOS 14321111 12652217 9552319 +1668894 +13,19 +4768792 +49,92 V. VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIS) 4347369 1883427 (1891156) +2463942 +130,82 +6238525 - VI. KITA VEIKLA 13816 18154 39881 -4338 -23,90 -26065 -65,36 VI.I. Pajamos 62111 136259 65466 -74148 -54,42 -3355 -5,12 VI.II. Sąnaudos 48295 118105 25585 -69810 -59,11 +22710 +88,76 VII. FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA (1002745) 357832 (98092) -1360577 -380,23 +(904653) +(922,25) VII.I Pajamos 1652544 4053149 3056573 -2400605 -59,23 -1404029 -45,93 VII.II. Sąnaudos 2655289 3695317 3154665 -1040028 -28,14 -499376 -15,83 VIII. ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIS) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ 3358440 2259413 (1949367) +1099027 +48,64 +5307807 - IX. PAGAUTĖ 156695 120510 56377 +36185 +30,03 +100318 +177,94 X. NETEKIMAI 608768 463087 360701 +145681 +31,46 +248067 +68,77 XI. ATASKAITINIŲ METŲ PELNAS (NUOSTOLIS) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ 2906367 1916836 (2253691) +989531 +51,62 +5160058 - XII. PELNO MOKESTIS 358598 0 0 +358598 - +358598 - XIII. GRYNASIS ATASKAITINIŲ METŲ PELNAS (NUOSTOLIS) PASKIRSTYMUI 2547768 1916836 (2253691) +630932 +32,92 +4801459 - 7 lentelė Pelno (nuostolio) ataskaitos rodiklių vertikalioji analizė Eil. Nr. Rodikliai 2002 m. 2001 m. 2000 m. Pasikeitimai (+;-) Suma, Lt Lyg. svoris % Suma, Lt Lyg. svoris % Suma, Lt Lyg. svoris % Palyginus su 2001 m. Palyginus su 2000m. I. PARDAVIMAI 42603476 100,00 32812343 100,00 19592655 100,00 - - II. PARDUOTŲ PREKIŲ IR PASLAUGŲ SAVIKAINA 23934996 56,18 18276699 55,70 11931492 60,90 +0,48 -4,72 III. BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIS) 18668480 43,82 14535644 44,30 7661163 39,10 -0,48 +4,72 IV. VEIKLOS SĄNAUDOS 14321111 33,61 12652217 38,56 9552319 48,75 -4,95 -15,14 V. VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIS) 4347369 10,20 1883427 5,74 (1891156) (9,65) +4,46 +19,85 VI. KITA VEIKLA 13816 0,03 18154 0,06 39881 0,20 -0,03 -0,17 VI.I. Pajamos 62111 0,15 136259 0,42 65466 0,33 -0,27 -0,18 VI.II. Sąnaudos 48295 0,11 118105 0,36 25585 0,13 -0,25 -0,02 VII. FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA (1002745) (2,35) 357832 1,09 (98092) (0,50) +(3,44) +(2,85) VII.I Pajamos 1652544 3,88 4053149 12,35 3056573 15,60 -8,47 -11,72 VII.II. Sąnaudos 2655289 6,23 3695317 11,26 3154665 16,10 -5,03 -9,87 VIII. ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIS) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ 3358440 7,88 2259413 6,89 (1949367) (9,95) +0,99 +17,83 IX. PAGAUTĖ 156695 0,37 120510 0,37 56377 0,29 0 +0,08 X. NETEKIMAI 608768 1,43 463087 1,41 360701 1,84 +0,02 -0,41 XI. ATASKAITINIŲ METŲ PELNAS (NUOSTOLIS) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ 2906367 6,82 1916836 5,84 (2253691) (11,50) +0,98 +18,32 XII. PELNO MOKESTIS 358598 0,84 0 0 0 0 +0,84 +0,84 XIII. GRYNASIS ATASKAITINIŲ METŲ PELNAS (NUOSTOLIS) PASKIRSTYMUI 2547768 5,98 1916836 5,84 (2253691) (11,50) +0,14 +17,48 8 lentelė Pardavimų ir investicijų pelningumo analizė Eil. Nr. Rodikliai 2002 m. 2001 m. 2000 m. Pasikeitimai (+;-) Palyginus su 2001 m. Palyginus su 2000 m. Suma, Lt % Suma, Lt % 1. Pardavimai ir paslaugos (Lt) 42603476 32812343 19592655 +9791133 +29,84 +23010821 +117,45 2. Bendrasis pelnas (Lt) 18668480 14535644 7661163 +4132836 +28,43 +11007317 +143,68 3. Veiklos pelnas (Lt) 4347369 1883427 (1891156) +2463942 +130,82 +6238525 - 4. Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą (Lt) 2906367 1916836 (2253691) +989531 +51,62 +5160058 - 5. Grynasis pelnas (nuostolis) (Lt) 2547768 1916836 (2253691) +630932 +32,92 +4801459 - 6. Turtas (vidurkis) (Lt) 61522904 57368322 53992074 +4154582 +7,24 +7530830 +13,95 7. Savininkų nuosavybė (vidurkis) (Lt) 25527084 23294782 22336364 +2242302 +9,63 +3190720 +14,28 8. Panaudotas kapitalas (vidurkis) (Lt) 50815904 49145041 49328968 +1670863 +3,40 +1486936 +3,01 9. Investicijų pelningumas (%) 9.1. Turto 4,14 3,34 (4,17) +0,80 +23,95 +8,31 - 9.2. Savininkų nuosavybė 9,98 8,23 (10,09) +1,75 +21,26 +20,07 - 9.3. Panaudoto kapitalo 8,56 3,83 (3,83) +4,73 +123,50 +12,39 - 10. Pardavimų pelningumas (%) 10.1. Bendrąjį pelną 43,82 44,30 39,10 -0,48 -1,08 +4,72 +12,07 10.2. Veiklos pelną 10,20 5,74 (9,65) +4,46 +77,70 +19,85 - 10.3. Pelnas prieš apmokestinimą 6,82 5,84 (11,50) +0,98 +16,78 +18,32 - 10.4. Grynąjį pelną 5,98 5,84 (11,50) +0,14 +2,40 17,48 - 11. Parduotų prekių savikaina 23934996 18276699 11931492 +5658297 +30,96 +12003504 +100,60 11.1. Parduotų prekių ir atliktų darbų sąnaudos vienam 56,18 55,70 60,90 +0,48 +0,86 -4,72 -7,75 pardavimų litui (ct) 12. Veiklos sąnaudos 14321111 12652217 9552319 +1668894 +13,19 +4768792 +49,92 12.1. Veiklos sąnaudos vienam pardavimų litui (ct) 33,61 38,56 48,75 -4,95 -12,84 -15,14 -31,06 Veiksnių įtakos analizė 9 lentelė Veiksnių įtakos pardavimų pelningumui pagal grynąjį pelną analizė Grynasis pelnas (nuostolis) (Lt) Pardavimai (Lt) Pardavimų pelningumas pagal grynąjį pelną (%) Pasikeitimai (+;-), % Bazė 1916836 32812343 5,84 - I pasikeitimas 2547768 32812343 7,76 +1,92 II pasikeitimas 2547768 42603476 5,98 -1,78 Iš viso +0,14 10 lentelė Veiksnių įtakos turto grąžai analizė Pardavimų pelningumas (%) Turto apyvartumas (kartai) Turto grąža (%) Pasikeitimai (+;-), % Bazė 5,84 0,57 3,33 - I pasikeitimas 5,98 0,57 3,41 +0,08 II pasikeitimas 5,98 0,69 4,13 +0,72 Iš viso: +0,80 11 lentelė Veiksnių įtakos savininkų nuosavybės grąžai analizė Pardavimų pelningumas (%) Turto apyvartumas (kartai) Savininkų nuosavybės dalis turte (kartai) Savininkų nuosavybės grąža (%) Pasikeitimai (+;-), % Bazė 5,84 0,57 0,406 8,20 – I pasikeitimas 5,98 0,57 0,406 8,40 +0,20 II pasikeitimas 5,98 0,69 0,406 10,16 +1,76 5,98 0,69 0,415 9,94 -0,22 Iš viso +1,74 12 lentelė Veiksnių įtakos panaudoto kapitalo grąžai analizė Pardavimų pelningumas (%) Turto apyvartumas (kartai) Panaudoto kapitalo dalis turte (kartais) Panaudoto kapitalo grąža (%) Pasikeitimai (+;-), % Bazė 5,74 0,57 0,857 3,82 – I pasikeitimas 10,20 0,57 0,857 6,78 +2,96 II pasikeitimas 10,20 0,69 0,857 8,21 +1,43 10,20 0,69 0,826 8,52 +0,31 Iš viso +4,70 Trumpalaikio mokumo analizė 13 lentelė Grynojo apyvartinio kapitalo apskaičiavimas ir analizė (Lt) Eil. Nr. Rodikliai 2002 m. 2001 m. Grynojo apyvartinio kapitalo Padidėjimas Sumažėjimas 1. Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys 7371622 8197487 825865 2. Per vienerius metus gautinos sumos 7907933 6886664 1021269 3. Investicijos ir terminuoti indėliai 0 0 - - 4. Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje 388922 933405 544483 5. Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos 168834 119702 49132 Trumpalaikis turtas iš viso: 15837311 16137258 6. Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis 2296112 0 2296112 7. Finansinės skolos 832861 4726448 3893587 8. Prekybos skolos 4732984 4195903 537081 9. Avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis 0 0 - - 10. Mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas 1751390 2482525 731135 11. Kitos mokėtinos sumos 3178 3611 433 12. Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos 14018 374970 360952 Trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso: 9630543 11783457 Grynasis apyvartinis kapitalas 6206768 4353801 6056508 4203541 Grynojo apyvartinio kapitalo padidėjimas (sumažėjimas) 1852967 Balansas 6056508 6056508 14 lentelė Trumpalaikio turto struktūros analizė Eil. Nr. Rodikliai 2002 m. 2001 m. 2000 m. Lyg svorio pasikeitimai (+;-) Suma, Lt Lyg. svoris % Suma, Lt Lyg. svoris % Suma, Lt Lyg. svoris % Palyginus su 2001 m. Palyginus su 2000m. 1. Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys 7371622 46,55 8197487 50,80 9155156 66,22 -4,25 -19,67 Žaliavos ir komplektavimo gaminiai 6406352 40,45 7372088 45,68 7576367 54,80 -5,23 -14,35 Nebaigta gamyba 561387 3,55 500321 3,10 603430 4,36 +0,45 -0,81 Pagaminta produkcija 256521 1,62 136140 0,85 149700 1,08 +0,77 +0,54 Pirktos prekės, skirtos perparduoti 15450 0,10 19014 0,12 7689 0,06 -0,02 +0,04 Ilgalaikis turtas, skirtas perparduoti 0 0 0 0 0 0 0 0 Išankstiniai mokėjimai 131912 0,83 169924 1,05 817970 5,92 -0,22 -5,09 Nebaigtos vykdyti sutartys 0 0 0 0 0 0 0 0 2. Per vienerius metus gautinos sumos 7907933 49,93 6886664 42,68 3966525 28,69 +7,25 +21,24 Pirkėjų įsiskolinimas 6551699 41,37 5617403 34,81 3563970 25,78 +6,56 +15,59 Kitos gautinos sumos 1356234 8,56 1269261 7,87 402555 2,91 +0,69 +5,65 Pareikalautas, bet neįmokėtas kapitalas Kitos skolos 3. Investicijos ir terminuoti indėliai 0 0 0 0 0 0 0 0 4. Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje 388922 2,45 933405 5,78 543183 3,93 -3,33 -1,48 5. Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančių laikotarpių sąnaudos 168834 1,07 119702 0,74 160372 1,16 +0,33 -0,09 Trumpalaikis turtas iš viso: 15837311 100,00 16137258 100,00 13825236 100,00 - - 15 lentelė Santykinių trumpalaikio mokumo rodiklių analizė Eil. Nr. Rodikliai 2002 m. 2001 m. 2000 m. Pasikeitimai (+;-) Palyginus su 2001 m. Palyginus su 2000 m. Suma, Lt % Suma, Lt % 1. Trumpalaikis turtas (Lt) 15837311 16137258 13825236 -299947 -1,87 +2012075 +14,55 2. Trumpalaikiai įsipareigojimai (Lt) 9630543 11783457 4663106 -2152914 -18,27 +4967437 +106,53 3. Mobilus trumpalaikis turtas (Lt) 8465689 7939771 4670080 +525918 +6,62 +3795609 +81,28 4. Didžiausio likvidumo turtas (Lt) 388922 933405 543183 -544483 -58,33 -154261 -28,40 5. Grynųjų pinigų srautai ir įmonės veiklos (Lt) 6953473 7924780 2635015 -971207 -12,26 +4318458 +163,89 6. Mokumo rodikliai: 6.1. bendrojo mokumo 1,64 1,37 2,96 +0,27 +19,71 -1,32 -44,59 6.2. skubaus mokumo 0,88 0,67 1,00 +0,21 +31,34 -0,12 -12,00 6.3. didžiausio mokumo 0,04 0,08 0,12 -0,04 -50,00 -0,08 -66,67 6.4. pagal grynuosius pinigų srautus ir įmonės veiklos 0,72 0,67 0,57 +0,05 +7,46 +0,15 +26,32 Ilgalaikio mokumo analizė 16 lentelė Lėšų formavimo šaltinių analizė Eil. Nr. Rodikliai 2002 m. 2001 m. 2000 m. Pasikeitimai (+;-) Suma, Lt Lyg. svoris % Suma, Lt Lyg. svoris % Suma, Lt Lyg. svoris % Palyginus su 2001 m. Palyginus su 2000m. Šaltiniai iš viso 62301237 100,00 60744570 100,00 53992074 100,00 - - 1. nuosavi 26800968 43,02 24253199 39,93 22336364 41,37 +3,09 +1,65 1.1. Kapitalas 21786000 34,97 17000000 27,99 17000000 31,49 +6,98 +3,48 1.2. Akcijų priedai 0 0 0 0 0 0 0 0 1.3. Perkainojimo rezervas 0 0 0 0 0 0 0 0 1.4. Rezervai 4594587 7,38 7253199 11,94 5336364 9,88 -4,56 -2,5 1.5. Nepaskirstytas pelnas 420381 0,67 0 0 0 0 +0,67 +0,67 1.6. Finansavimas 0 0 0 0 0 0 0 0 1.7. atidėjimai 0 0 0 0 0 0 0 0 2. Skolinti 35500269 56,98 36491371 60,07 31655710 58,63 -3,09 -1,65 2.1. Atidėti mokesčiai 0 0 0 0 0 0 0 0 2.2. Ilgalaikiai įsipareigojimai 25869726 41,52 24707914 40,67 26992604 49,99 +0,85 -8,47 2.2.1. Banko - - - - - - - - 2.2.2. Kiti IĮ - - - - - - - - 2.3. Trumpalaikiai įsipareigojimai 9616525 15,44 11408487 18,78 4663106 8,64 -3,34 +6,80 2.3.1. Banko - - - - - - - - 2.3.2. Kiti TĮ - - - - - - - - 2.4. Kitos trumpalaikės skolos 14018 0,02 374970 0,62 0 0 -0,60 +0,02 17 lentelė Įsiskolinimo laipsnio analizė Eil. Nr. Rodikliai 2002 m. 2001 m. 2000 m. Pasikeitimai (+;-) Palyginus su 2001 m. Palyginus su 2000 m. Suma, Lt % Suma, Lt % 1. Turtas iš viso (Lt) 62301237 60744570 53992074 +1556667 +2,56 +8309163 +15,39 2. Ilgalaikis turtas (Lt) 46463926 44607312 40166838 +1856614 +4,16 +6297088 +15,68 3. Savininkų nuosavybė (Lt) 26800968 24253199 22336364 +2547769 +10,50 +4464604 +19,99 4. Įsipareigojimai iš viso (Lt) 35500269 36491371 31655710 -991102 -2,72 +8507665 +26,88 ilgalaikiai 25869726 24707914 26992604 +1161812 +4,70 -1122878 -4,16 trumpalaikiai 9630543 11783457 4663106 -2152914 -18,27 +4967437 +106,53 5. Įsipareigojimų koeficientai: auksinės balanso taisyklės 0,88 0,91 0,81 -0,03 -3,30 +0,07 +8,64 finansinis svertas 1,32 1,50 1,42 -0,18 -12,00 -0,10 -7,04 bendrojo įsiskolinimo laipsnio 0,57 0,60 0,59 -0,03 -5,00 -0,02 -3,39 ilgalaikio 0,42 0,41 0,50 +0,01 +2,44 -0,08 -16,00 trumpalaikio 0,15 0,19 1,09 -0,04 -21,05 +0,06 +66,67 ilgalaikių skolų padengimo ilgalaikiu turtu 1,80 1,81 1,49 -0,01 -0,55 +0,31 +20,81 18 lentelė Veiklos efektyvumo analizė Eil. Nr. Rodikliai 2002 m. 2001 m. 2000 m. Pasikeitimai (+;-) Palyginus su 2001 m. Palyginus su 2000 m. Suma, Lt % Suma, Lt % 1. Pardavimai (Lt) 42603476 32812343 19592655 +9791133 +29,84 +23010821 +117,45 2. Parduotų prekių savikaina (Lt) 23934996 18276699 11931492 +5658297 +30,96 +12003504 +100,60 3. Pirkimai (Lt) 23109131 17319030 11931492 +5790101 +33,43 +11177639 +93,68 4. Vidutinės atsargos (Lt) 7784555 8676322 9155156 -891767 -10,28 -1370601 -14,97 5. Vidutinė pirkėjų įsiskolinimo suma (Lt) 6084551 4590687 3563970 +1493864 +32,54 +2520581 +70,72 6. Vidutinė įsiskolinimo tiekėjams suma (Lt) 4464444 3573203 2950502 +891241 +24,94 +1513942 +51,31 7. Apyvartumo rodikliai: 7.1. Atsargų 7.1.1. Apyvartos trukmė (dienomis) 118,71 173,27 280,07 -54,56 -31,49 -161,36 -57,61 7.1.2. Apyvartų skaičius (kartai) 3,07 2,11 1,30 +0,96 +45,50 +1,77 +136,15 7.2. Pirkėjų įsiskolinimo 7.2.1. Apyvartos trukmė (dienomis) 52,13 51,07 66,39 +1,06 +2,08 -14,26 -21,48 7.2.2. Apyvartų skaičius (kartai) 7,00 7,15 5,50 -0,15 -2,10 +1,50 +27,27 7.3. Įsiskolinimo tiekėjams 7.3.1. Apyvartos trukmė (dienomis) 70,51 75,31 90,26 -4,80 -6,37 -19,75 -21,88 7.3.2. Apyvartų skaičius (kartai) 5,18 4,85 4,04 +0,33 +6,80 +1,14 +28,22 7.4. Pajamų uždirbimo ciklo trukmė (dienomis) 100,33 149,03 256,20 -48,70 -32,68 -155,87 -60,84 8. Turto vidurkis iš viso (Lt) 61522904 57368322 53992074 +4154582 +7,24 +7530830 +13,95 9. Ilgalaikio turto vidurkis (Lt) 45535619 42387075 40166838 +3148544 +7,43 +5368781 +13,37 10. Trumpalaikio turto vidurkis (Lt) 15987285 14981247 13825236 +1006038 +6,72 +2162049 +15,64 11. Grynasis apyvartinis kapitalas (vidurkis) (Lt) 5280285 6757966 9162130 -1477681 -21,87 -3881845 -42,37 12. Turto apyvartumo rodiklis (kartai): 12.1. Viso turto 0,69 0,57 0,36 +0,12 +21,05 +0,33 +91,67 12.2. Ilgalaikio turto vidurkis (Lt) 0,94 0,77 0,49 +0,17 +22,08 +0,45 +91,84 12.3. Trumpalaikio turto vidurkis (Lt) 2,66 2,19 1,42 +0,47 +21,46 +1,24 +87,32 12.4. Grynojo apyvartinio kapitalo 8,07 4,86 2,14 +3,21 +66,05 +5,93 +277,10 19 lentelė Atsargų apyvartumas Rodikliai 2002 m. 2001 m. 2000 m. Apyvartos trukmė dienomis Pasikeitimai (+;-) 2002 m. 2001 m. 2000 m. Palyginus su 2001 m. Palyginus su 2000 m. Suma, Lt % Suma, Lt % Vidutinės atsargos: 7784555 8676323 9155156 118,71 173,27 280,07 -54,56 -31,49 -161,36 -57,61 Žaliavos ir komplektavimo gaminiai 6889220 7474228 7576367 105,06 149,27 231,77 -44,21 -29,62 -126,71 -54,67 Nebaigta gamyba 530854 551876 603430 8,10 11,02 18,46 -2,92 -26,50 -10,36 -56,12 Pagaminta produkcija 196331 142920 149700 2,99 2,85 4,58 +0,14 +4,91 -1,59 -34,72 Pirktos prekės, skirtos perparduoti 17232 13352 7689 0,26 0,27 0,24 -0,01 -3,70 +0,02 +8,33 Ilgalaikis turtas, skirtas perparduoti 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 Išankstiniai mokėjimai 150918 493947 817970 2,30 9,86 25,02 -7,56 -76,67 -22,72 -90,81 Bankroto tikimybės tyrimas 20 lentelė Duomenys "Z" apskaičiuoti Eil. Nr. Rodikliai 2002 m. 2001 m. Pasikeitimai (+;-) Suma, Lt % 1. Grynasis apyvartinis kapitalas (Lt) 6206768 4353801 +1852967 +42,56 2. Turtas iš viso (Lt) 62301237 60744570 +1556667 +2,56 3. Nepaskirstytas pelnas (nuostolis) (Lt) 420381 0 +420381 - 4. Turtas iš viso vidurkis (Lt) 61522904 57368322 +4154582 +7,24 5. Veiklos pelnas (Lt) 4347369 1883427 +2463942 +130,82 6. Akcinis kapitalas rinkos kaina (Lt) 21786000 17000000 +4786000 +28,15 7. Įsipareigojimai (Lt) 35500269 36491371 -991102 -2,72 8 Pardavimai (Lt) 42603476 32812343 +9791133 +29,84 21 lentelė Bankroto tikimybės apskaičiavimas Rodikliai 2002 m. 2001 m. Pasikeitimai (+;-) Suma, Lt % 1,2*(GAK/T) 0,12 0,09 +0,03 +33,33 1,4*(NP/T) 0,01 0 +0,01 - 3,3*(VP/Tvid) 0,23 0,11 +0,12 +109,09 0,6*(AKRV/Į) 0,37 0,28 +0,09 +32,14 1*(P/Tvid) 0,69 0,57 +0,12 +21,05 Bankroto tikimybė - Z 1,42 1,05 +0,37 +35,24 7.2. ANALIZĖS REZULTATŲ AIŠKINIMAS, VERTINIMAS IR PASIŪLYMAI Atlikus AB “Gubernija” 2000-2002 metų finansinių ataskaitų analizę, gauta informacija, kuri leidžia daryti išvadas apie bendrovės veiklą per analizuotą laikotarpį. Prie finansinių ataskaitų pateiktame prospekte sakoma, kad “Gubernija” pastatyta labai senai. Yra žinoma, kad įmonės gaminiai pasiekdavo vakarų Baltarusiją jau 1682 metais. Bendrovė ne kartą buvo rekonstruota, sugriauta ir vėl atstatyta. 1996 metais įmonė buvo privatizuota, o 1999 metais atlikta didelė rekonstrukcija. Šiandien AB “Gubernija” – modernus fabrikas, gaminantis alų, girą ir mineralinį vandenį. 2002 metais vidutinis įmonėje dirbusių darbuotojų skaičius buvo 346 žmonės. Alaus rinkoje AB “Gubernija” susiduria su didele konkurencija. Didžiausi konkurentai yra AB “Švyturys - Utenos alus” (jos produkcija 2002 metais sudarė 50 % viso Lietuvoje parduodamo alaus) ir AB “Kalnapilis – Vilniaus Tauras” (25 % rinkos). Tačiau 2002 metais bendrovė iš ketvirtos vietos pakilo į trečią, aplenkdama AB “Ragutis”. Jos rinkos dalis Lietuvoje išaugo iki 9 %. Apžvelkime bendrovės 2000-2002 metų finansinių ataskaitų analizės rodiklius. Pagal darbuotojų skaičių AB “Gubernija” yra vidutinio dydžio įmonė. Balansinė viso turto vertė 2002 metų pabaigoje buvo 62301237 Lt. Įstatinis kapitalas – 21786000 Lt. Per analizuojamą laikotarpį turtas ir nuosavybė išaugo 15,39 %. Palyginus su 2000 metais didėjo ilgalaikis ir trumpalaikis turtas. Tuo tarpu per 2002 metus ilgalaikis turtas padidėjo, bet trumpalaikis sumažėjo 2,18 % (mažėjo atsargos ir grynieji pinigai). Paanalizavus balanso trumpalaikio turto straipsnius matyti, kad metų pabaigoje įmonė mažiau turi žaliavų, bet didėja nebaigtos gamybos, pagamintos produkcijos ir pirkėjų įsiskolinimo sumos. Pinigų srautų ataskaita rodo, kad 2002 metais teigiami pinigų srautai iš įmonės veiklos mažėja. Šie veiksniai mažino grynųjų pinigų sumas metų pabaigai. Nuosavybėje taip pat vyko pokyčiai: didėjo įmonės kapitalas, o įsipareigojimų sumos keitėsi nevienodai. Per 2000-2002 metus ilgalaikiai įsipareigojimai sumažėjo, trumpalaikiai išaugo, o per 2001-2002 metus – atvirkščiai. Išaugto ilgalaikiai išperkamosios nuomos įsipareigojimai, bet ženkliai sumažėjo trumpalaikės finansinės skolos kreditinėms institucijoms. Didelių turto ir nuosavybės struktūros pokyčių nebuvo. 22 lentelėje pateikiami duomenys apie turto ir nuosavybės struktūrą. 22 lentelė Turto ir nuosavybės struktūra 2000-2002 metais (%) Rodikliai 2002 m. 2001 m. 2000 m. Šakos vidurkis 2002 m. Turtas 100,00 100,00 100,00 - Ilgalaikis turtas 74,58 73,43 74,39 54,60 Trumpalaikis turtas 25,42 26,57 25,61 45,40 Nuosavybė 100,00 100,00 100,00 - Nuosavas kapitalas 43,02 39,93 41,37 64,95 Įsipareigojimai 56,98 60,07 58,63 35,05 Taigi, AB “Gubernija” turto ir nuosavybės struktūra ženkliai skiriasi, palyginus su šakos vidurkiais. Bendrovėje kur kas didesnę turto dalį sudaro ilgalaikis turtas, kuris įsigyjamas iš nuosavų lėšų šaltinių ir naudojantis ilgalaikiu finansavimu. Įsipareigojimai viršija 50 % nuosavybės. Didžiąją įsipareigojimų dalį sudaro ilgalaikiai. Pelno ataskaitos horizontalioji ir vertikalioji analizė atskleidė, kad pardavimų pajamos kasmet augo didesniu procentu negu turtas. Įmonė sutelkė dėmesį į rinkos paieškas ir pardavimų didinimą. Verslas iš nuostolingo tapo pelningu. Nagrinėjant pardavimų ir sąnaudų augimą pastebima, kad per 2002 metus pardavimai išaugo 29,84 %, o parduotų prekių savikaina – 30,96 %. Veiklos sąnaudos padidėjo tik 13,19 %. Todėl parduotų prekių sąnaudos vienam pardavimų litui didėjo, o veiklos – mažėjo. Pardavimų ir sąnaudų pakyčiai darė įtakos pardavimų ir investicijų pelningumui. Šių rodiklių kaita per laikotarpį matyti 23 lentelėje. 23 lentelė Pardavimų ir investicijų pelningumas (%) Rodikliai 2002 m. 2001 m. 2000 m. Šakos vidurkis 2002 m. 1 2 3 4 5 Pardavimų pelningumas % - bendrasis 43,82 44,30 39,10 22,70 - veiklos 10,20 5,74 (9,65) - 23 lentelės tęsinys kitame lape 23 lentelės tęsinys 1 2 3 4 5 - grynasis 5,98 5,84 (11,50) 2,95 Investicijų pelningumas % - turto 7,07 3,28 (3,50) 4,89 - nuosavo kapitalo 9,98 8,23 (10,09) 5,42 - pastovaus kapitalo 8,56 3,83 (3,83) - Vertinant bendrovės veiklos efektyvumą pagal VĮ “Statistikos tyrimai” pateikiamas rekomendacijas, pagrindinės veiklos pelningumas yra “labai geras”, bet grynasis pardavimų pelningumas tik patenkinamas. Investicijos į turtą ir nuosavybę yra per mažai pelningos. Kita vertus, įmonėje pardavimų ir investicijų pelningumo rodikliai aukštesni už verslo šakos vidurkius ir yra teigiama jų pasikeitimo tendencija. AB “Gubernija” ir ataskaitiniais ir ankstesniais finansiniais metais turėjo teigiamą grynąjį apyvartinį kapitalą. Grynojo apyvartinio kapitalo suma didėjo. Koks buvo įmonės trumpalaikis ir ilgalaikis mokumas parodo santykiniai koeficientai. 24 lentelė Trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo koeficientai Rodikliai 2002 m. 2001 m. 2000 m. Šakos vidurkis 2002 m. 1. Trumpalaikio mokumo koeficientai: - bendrojo 1,64 1,37 2,96 1,84 - skubaus (kritinio) 0,88 0,67 1,00 1,03 - didžiausio (absoliutaus) 0,04 0,08 0,12 - - pagal pinigų srautus 0,72 0,67 0,57 - 2. Finansų struktūros ir ilgalaikio mokumo koeficientai: - finansinis svertas 1,32 1,50 1,42 0,54 - įsiskolinimo 0,57 0,60 0,59 0,35 - ilgalaikio 0,42 0,41 0,50 0,10 - trumpalaikio 0,15 0,19 0,09 0,25 Trumpalaikį įmonės mokumą galima vertinti tarp gero ir patenkinamo. Nors absoliutaus mokumo koeficientas žemas, bet pagrindinė įmonės veikla užtikrina pakankamus teigiamus grynųjų pinigų srautus. Ilgalaikio mokumo rodikliai kalba apie nemažą finansinę riziką. Bet, kadangi didelę bendros skolos dalį sudaro ilgalaikiai įsipareigojimai, situacija yra valdoma. Kaip minėta teorinėje konspekto dalyje, įmonės veiklos efektyvumą parodo apyvartumo rodikliai. Gubernijoje apyvartumo rodikliai per analizuojamą laikotarpį buvo: 25 lentelė Apyvartumo rodikliai Rodikliai 2002 m. 2001 m. 2000 m. Šakos vidurkis 2002 m. 1. Atsargų apyvartumas - apyvartos trukmė (dienos) 118,71 173,27 280,70 75,16 - apyvartų skaičius (kartai) 3,07 2,11 1,30 4,79 2. Pirkėjų įsiskolinimo apyvartumas - apyvartos trukmė (dienos) 52,13 51,07 66,39 46,50 - apyvartų skaičius (kartai) 7,00 7,15 5,50 7,74 3. Įsiskolinimo tiekėjams apyvartumas - apyvartos trukmė (dienos) 70,51 75,31 90,26 - - apyvartų skaičius (kartai) 5,18 4,85 4,04 - 4. Pajamų uždirbimo (operacinio) ciklo trukmė (dienos) 100,33 149,03 256,20 5. Viso turto apyvartumas (kartai) 0,69 0,57 0,36 1,13 6. Ilgalaikio turto apyvartumas (kartai) 0,94 0,77 0,49 2,03 7. Trumpalaikio turto apyvartumas (kartai) 2,66 2,19 1,42 2,55 8. Grynojo apyvartinio kapitalo apyvartumas (kartai) 8,07 4,86 2,14 6,56 Įmonėje kasmet trumpėja operacinio ciklo trukmė. Didžiausios teigiamos įtakos tam turėjo atsargų apyvartumo greitėjimas. Apyvartumas greitėjo, nes didėjo pardavimai, o atsargos mažėjo. Pirkėjų įsiskolinimo apyvartumo rodikliai, palyginus su 2000 metais buvo geresni, o palyginus su 2001 metais mažai pasikeitė. Panašiai buvo ir su įsiskolinimo tiekėjams apyvartumo rodikliais. Tačiau apyvartumo rodikliai, juos lyginant su verslo šakos rodikliais yra blogesni. Pagal VĮ “Statistikos tyrimai” pateikiamas rodiklių vertinimo rekomendacijas daugumoje atvejų vertinimas būtų “patenkinamas” arba net “nepatenkinamas”. Finansinė analizė užbaigta apskaičiavus bankroto tikimybės “Z” rodiklį. Koeficientas nesiekia 1,8. Žema rodiklio reikšmė yra dėl per mažo veiklos pelningumo, nepakankamai greito turto apyvartumo, rizikingos kapitalo struktūros. Kadangi ataskaitiniais finansiniais metais dauguma įmonės veiklos rodiklių yra geresni negu 2001 ir 2000-taisiais metais, tai ir “Z” rodo, kad bankroto tikimybė mažėja. Tačiau reikia atkreipti įmonės dėmesį kad parduotų prekių sąnaudos auga sparčiau negu pardavimai, didėja debitorių skolos, nepakankamai efektyviai panaudojamas turtas pardavimų pajamoms uždirbti. Įmonės vadybininkai turėtų surasti būdų šiems neigiamiems veiksniams pašalinti ir dar labiau atitolinti bankroto pavojų. PRIEDAI 1. AB “GUBERNIJA” FINANSINĖS ATASKAITOS UŽ 2000-2002 METUS Balansas Eil. Nr. Turtas 2002 12 31 2001 12 31 2000 12 31 A. Ilgalaikis turtas 46 463 926 44 607 312 40 166 838 I. FORMAVIMO SAVIKAINA 2 807 077 3 017 907 1 918 155 I.1. Kapitalo pakitimo ir įmonės formavimo 0 0 0 I.2. Obligacijų išleidimo 0 0 0 I.3. Kitų formavimo darbų 2 807 077 3 017 907 1 918 155 I.4. Reorganizavimo 0 0 0 II. NEMATERIALUSIS TURTAS 75 641 88 429 157 975 II.1. Tyrinėjimų ir plėtojimo darbų savikaina 0 0 0 II.2. Įsigytos teisės 32 274 18 456 1 881 II.3. Prestižas 0 0 0 II.4. Iš anksto apmokėtos sąnaudos 43 367 69 973 156 094 III. MATERIALUSIS TURTAS 41 951 103 39 887 813 36 477 545 III.1. Žemė 0 0 0 III.2. Pastatai 7 426 707 7 809 575 2 022 716 III.3. Kiti įrenginiai ir įrankiai 23 805 221 25 241 155 23 268 588 III.4. Transporto priemonės 756 308 1 055 230 1 318 477 III.5. Statiniai ir mašinos 255 327 155 884 40 326 III.6. Išperkamosios nuomos ir panašios teisės 3 969 591 1 825 564 III.7. Kitas materialusis turtas 2 558 623 2 573 893 1 797 465 III.8. Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai 3 179 326 1 226 512 8 029 973 IV. ILGALAIKIS FINANSINIS TURTAS 1 630 105 1 630 105 1 630 105 IV.1. Dalyvavimas kitose įmonėse 1 630 105 1 630 105 1 630 105 IV.1.1. Investicijos IV.1.2. Gautinos sumos 0 0 0 IV.2. Kitas ilgalaikis finansinis turtas 0 0 0 IV.2.1. Nuosavos akcijos 0 0 0 IV.2.2. Kitos investicijos 0 0 0 IV.2.3. Kitos gautinos sumos 0 0 0 V. PO VIENERIŲ METŲ GAUTINOS SUMOS 0 58 58 V.1. Pirkėjų įsiskolinimas 0 58 58 V.2. Kitos gautinos sumos 0 0 0 Eil. Nr. Turtas 2002 12 31 2001 12 31 2000 12 31 A. Trumpalaikis turtas 15 668 477 16 017 556 13 664 864 I. ATSARGOS IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS 7 371 622 8 197 487 9 155 156 I.1. Atsargos 7 371 622 8 197 487 9 155 156 I.1.1. Žaliavos ir komplektavimo gaminiai 6 406 352 7 372 088 7 576 367 I.1.2. Nebaigta gamyba 561 387 500 321 603 430 I.1.3. Pagaminta produkcija 256 521 136 140 149 700 I.1.4. Pirktos prekės, skirtos perparduoti 15 450 19 014 7 689 I.1.5. Ilgalaikis turtas, skirtas perparduoti 0 0 0 I.1.6. Išankstiniai apmokėjimai 131 912 169 924 817 970 I.2. Nebaigtos vykdyti sutartys 0 0 0 II. PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS 7 907 933 6 886 664 3 966 525 II.1. Pirkėjų įsiskolinimas 6 551 699 5 617 403 3 563 970 II.2. Kitos gautinos sumos 1 356 234 1 269 261 402 555 II.2.1. Pareikalautas, bet neįmokėtas kapitalas 0 0 0 II.2.2. Kitos skolos 1 356 234 1 269 261 402 555 III. INVESTICIJOS IR TERMINUOTI INDĖLIAI 0 0 0 III.1. Nuosavos akcijos 0 0 0 III.2. Kitos investicijos ir terminuoti indėliai 388 922 933 405 543 183 IV. GRYNI PINIGAI SĄSKAITOJE IR KASOJE C. Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos 168 834 119 702 160 372 TURTAS IŠ VISO 62 301 237 60 744 570 53 992 074 Eil. Nr. Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai 2002 12 31 2001 12 31 2000 12 31 A. Kapitalas ir rezervai 26 800 968 24 253 199 22 336 364 I. KAPITALAS 21 786 000 17 000 000 17 000 000 I.1. Kapitalo pakitimo ir įmonės formavimo 21 786 000 17 000 000 17 000 000 I.2. Obligacijų išleidimo 0 0 0 II. AKCIJŲ PRIEDAI (NOMINALIOS VERTĖS PERVIRŠIJIMAS) 0 0 0 III. PERKAINOJIMO REZERVAS 0 0 0 IV. REZERVAI 4 594 587 7 253 199 5 336 364 IV.1. Įstatymo numatyti 773 593 646 205 550 363 IV.2. Nepaskirstytini 2 000 000 4 786 000 0 IV.3. Paskirstytini 1 820 994 1 820 994 4 786 001 V. NEPASKIRSTYTAS PELNAS (NUOSTOLIS) 420 381 0 0 V.1. Ataskaitinių metų 420 381 0 0 V.2. Ankstesniųjų metų 0 0 0 B. Finansavimas (dotacijos ir subsidijos) 0 0 0 C. Atidėjimai ir atidėti mokesčiai 0 0 0 I. ĮSIPAREIGOJIMŲ IR REIKALAVIMŲ PADENGIMO ATIDĖJIMAI I.1. Pensijų ir panašių įsipareigojimų 0 0 0 I.2. Mokesčių 0 0 0 I.2.1. Netikėtųjų 0 0 0 I.2.2. Kitų 0 0 0 I.3. Kapitalinio remonto ir stambių priežiūros darbų 0 0 0 I.4. Kiti 0 0 0 II. ATIDĖTI MOKESČIAI 0 0 0 II.1. Kapitalo subsidijoms 0 0 0 II.2 Kiti 0 0 0 D. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 35 486 251 36 116 401 31 655 710 I. PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI 25 869 24 707 914 26 992 604 I.1. Finansinės skolos 25 869 24 707 914 26 992 604 I.1.1. Antraeilės 0 0 0 I.1.2. Neantraeilės 0 0 0 I.1.3. Išperkamosios nuomos ir panašūs įsipareigojimai 2 468 434 1 651 087 0 I.1.4. Kreditinėms institucijoms 20 760 698 20 052 131 24 187 800 I.1.5. Kitos 2 640 594 3 004 696 2 804 804 I.2. Prekybos skolos (skolos, susijusios su prekių pardavimu) 0 0 I.2.1. Tiekėjams 0 0 0 I.2.2. Apmokėtini vekseliai 0 0 0 I.3. Avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis 0 0 0 I.4. Kitos mokėtinos sumos 0 0 0 II. PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI 9 616 525 11 408 487 4 663 106 II.1. Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis 2 296 112 0 0 II.2. Finansinės skolos 832 861 4 726 448 0 II.2.1. Kreditinėms institucijoms 832 861 4 726 448 0 II.2.2. Kitos skolos 0 0 0 II.3. Prekybos skolos 4 732 984 4 195 903 2 950 502 II.3.1. Tiekėjams 4 732 984 4 195 903 2 950 502 II.3.2. Apmokėtini vekseliai 0 0 0 II.4. Avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis 0 0 0 II.5. Mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas 1 751 390 2 482 525 1 240 826 II.5.1. Mokesčiai 1 331 158 2 099 848 902 137 II.5.2. Atlyginimai 268 496 237 066 216 899 II.5.3. Socialinis draudimas 151 736 145 611 121 790 II.6. Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 3 178 3 611 471 778 E. Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos 14 018 374 970 0 Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso 62 301 237 60 744 570 53 992 074 Pelno (nuostolio) ataskaita Eil. Nr. Straipsniai 2002 12 31 2001 12 31 2000 12 31 I. PARDAVIMAI IR PASLAUGOS 42 603 476 32 812 343 19 592 655 I.1. Pajamos už parduotas prekes 41 021 490 31 457 749 17 890 591 I.2. Pajamos už atliktas paslaugas 1 581 986 1 354 594 1 702 064 II. PARDUOTŲ PREKIŲ IR ATLIKTŲ DARBŲ SAVIKAINA 23 934 996 18 276 699 11 931 492 II.1. Žaliavų ir perparduoti skirtų prekių 22 647 926 17 151 392 10 386 831 II.2. Paslaugų, darbų ir tyrimų 1 287 070 1 125 307 1 544 661 III. BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIS) 18 668 480 14 535 644 7 661 163 IV. VEIKLOS SĄNAUDOS 14 321 111 12 652 217 9 552 319 IV.1. Pardavimų 10 406 750 9 724 299 6 887 972 IV.2. Bendrosios ir administracinės 3 914 361 2 927 918 2 664 347 V. VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIS) 4 347 369 1 883 427 (1 891 156) VI. KITA VEIKLA 13 816 18 154 39 881 VI.1. Pajamos 62 111 136 259 65 466 VI.2. Sąnaudos 48 295 118 105 25 585 VII. FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA (1 002 745) 357 832 (98 092) VII.1. Pajamos 1 652 544 4 053 149 3 056 573 VII.2. Sąnaudos 2 655 289 3 695 317 3 154 665 VIII. ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIS) 3 358 440 2 259 413 (1 949 367) IX. PAGAUTĖ (YPATINGASIS PELNAS) 156 695 120 510 56 377 X. NETEKIMAI (YPATINGIEJI PRARADIMAI) 608 768 463 087 360 701 XI. ATASKAITINIŲ METŲ PELNAS PRIEŠ APMOKESTINIMĄ (NUOSTOLIS) 2 906 367 1 916 836 (2 253 691) X.II. PELNO MOKESTIS 358 598 0 0 XIII. GRYNASIS ATASKAITINIŲ METŲ PELNAS PASKIRSTYMUI 2 547 769 1 916 836 (2 253 691) Pelno paskirstymo ataskaita Eil. Nr. Straipsniai 2002 12 31 2001 12 31 2000 12 31 I. Nepaskirstytasis rezultatas – pelnas (nuostolis) ataskaitinio laikotarpio pradžioje 0 0 II. Grynasis ataskaitinio laikotarpio rezultatas – pelnas (nuostolis) 2 547 769 1 916 836 -2 253 691 III. Paskirstytinas rezultatas – pelnas (nuostolis) 2 547 769 1 916 836 -2 253 691 IV. Akcininkų įnašai nuostoliams padengti 0 0 0 V. Pervedimai iš rezervų 0 0 2 253 691 VI. Paskirstytinas pelnas 2 547 769 1 916 836 0 VII. Pelno paskirstymas 2 127 388 1 916 836 0 VII.1. į įstatymo numatytus rezervus 127 388 95 842 0 VII.2. į kitus rezervus 2 000 000 1 820 994 0 VII.3. dividendai VII.4. kiti VIII. Nepaskirstytasis rezultatas – pelnas (nuostolis) ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 420 381 0 0 Finansinės būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaita Eil. Nr. Straipsniai 2002 12 31 2001 12 31 2000 12 31 I. Pinigų srautai iš įmonės veiklos I.1. Grynasis pelnas (nuostolis) 2 547 769 1 916 836 -2 253 691 I.2. Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 4 990 729 3 535 289 2 080 638 I.3. Žaliavų, medžiagų pasikeitimas 0 309 623 -1 332 594 I.4. Užsienio valiutos pasikeitimo neigiama (teigiama) įtaka -686 003 1 251 935 -106 125 I.5. Ilgalaikio turto perleidimo netekimai (pagaulė) -116 603 22 863 23 047 I.6. Pirkėjų įsiskolinimo sumažėjimas (padidėjimas) -1 021 211 -2 920 139 -592 872 I.7. Įsiskolinimo tiekėjams padidėjimas (sumažėjimas) 537 081 1 245 401 780 772 I.8. Įvairių įmonės skolų padidėjimas (sumažėjimas) -379 087 -424 179 1 205 157 I.9. Įsiskolinimo biudžetui padidėjimas (sumažėjimas) -762 565 1 197 711 427 349 I.10. Išankstinių apmokėjimų sumažėjimas (padidėjimas) 38 012 688 716 512 550 Finansinės ir investicinės veiklos nuostolis (pelnas) 1 805 351 1 100 724 1 890 784 Grynieji pinigų srautai iš įmonės veiklos +/(-) 6 953 473 7 924 780 2 635 015 II. Pinigų srautai iš investicinės veiklos II.1. Iš ilgalaikio turto perleidimo (įsigijimo) -6 042 548 -7 975 764 -15 599 226 II.2. Iš investicijų perleidimo (įsigijimo) 169 701 0 -12 000 Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos +/(-) -5 872 847 -7 975 764 -15 611 226 III. Pinigų srautai iš finansinės veiklos III.1. Paprastų ir privilegijuotų akcijų išleidimas -17 000 0 0 III.2. Savų akcijų supirkimas (-) 0 0 0 III.3. Obligacijų išleidimas 0 0 0 III.4. Išperkamosios nuomos įsipareigojimų apmokėjimai (-) 1 650 208 0 0 III.5. Skolų bankui padidėjimas (sumažėjimas) -2 085 871 2 441 758 14 924 550 III.6. Kitos įmonės: 0 0 0 III.6.1. mokėtinų skolų padidėjimas (sumažėjimas) 0 0 0 III.6.2. gautinų sumų sumažėjimas (padidėjimas) 0 0 0 III.7. Išmokėti dividendai 0 0 0 III.8. Kitų pinigų gavimai (išmokėjimai) -1 314 634 -2 148 418 -1 692 180 Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos +/(-) -1 767 297 293 340 13 232 370 IV. Pinigų srautai iš ypatingosios veiklos IV.1. Pinigų srautų iš ypatingosios veiklos padidėjimas (sumažėjimas) 142 188 147 866 110 982 Grynieji pinigų srautai iš ypatingosios veiklos 142 188 147 866 110 982 V. Grynųjų pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) -544 483 390 222 367 141 VI. Pinigai laikotarpio pradžioje 933 405 543 183 176 042 VII. Pinigai laikotarpio pabaigoje 388 922 933 405 543 183 DUOMENYS APIE AB “GUBERNIJA” AB “Gubernija” savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymu, Viešosios apyvartos įstatymu, kitais jos veiklą reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais bei norminiais aktais, savo įstatais. Kada Gubernija pastatyta – tikslių žinių nėra. Rašytiniuose šaltiniuose užfiksuota, kad gubernijos gaminiai pasiekdavo vakarų Baltarusiją, Minską jau 1682 metais. Pirmoji įmonės rekonstrukcija prasidėjo 1799 metais ir truko daugiau kaip dešimtmetį. Antroji įmonės rekonstrukcija jau vyko XIX a. paskutinį dešimtmetį. I-ojo Pasaulinio karo metu bravoras nunyko: dalį įrengimų išvežė vokiečiai, dalį – rusai, bet patys pastatai nenukentėjo. Alaus gamyba vėl suklestėjo jau Nepriklausomoje Lietuvoje. 1922 m. įsteigta akcinė bendrovė “Gubernija”, įmonė įrengta pagal naujausius tuometinės technikos reikalavimus ir žymiai padidinta. Iki II-ojo Pasaulinio karo į alaus gamybą “Gubernijoje” investuota apie 550 tūkstančių litą. Tai buvo labai dideli pinigai. Investicijos apsimokėjo – vien 1938 m. gauta 124 tūkst. Litų pelno. II-ojo Pasaulinio karo metu sugriauta, pokaryje gamykla buvo atstatyta. Naujas “Gubernijos” veiklos etapas prasidėjo su 1996–aisiais, kai įmonė privatizuota. 1999-aisiais pradėta didelė įmonės rekonstrukcija. Šiandien “Gubernija” – naujas, šiuolaikinis, modernus fabrikas, pastatytas šalia senosios įmonės, gaminantis alų, girą ir mineralinį vandenį. AB “Gubernija” pardavimai sudaro 9,06 procentus visos alaus pardavimų rinkos. Didėjant gamybiniams pajėgumams, didėja ir pardavimų didinimo galimybės. 2002 metais alaus pardavimai lyginant su 2001 metais išaugo 29%. Pardavimai labai priklauso nuo sezono. Didžioji dalis produkcijos parduodama Lietuvoje. Pagrindines žaliavas produkcijos gamybai bendrovė perka užsienyje (Danijoje, Estijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Švedijoje), kitas gamybai reikalingas žaliavas ir medžiagas perka Lietuvoje. Sutartys su tiekėjais daugiausiai ilgalaikės. Didelė sezoniškumo įtaka pardavimams. Didžioji pardavimų dalis atliekama vasarą. Alaus rinkos sektorių AB “Gubernija” susiduria su didele konkurencija. Norint išsilaikyti aštrėjančioje konkurencinėje aplinkoje, būtina imtis priemonių, kurios leistų išlaikyti turimą rinką ir sudaryti sąlygas jai išplėsti.Didžiausią konkurenciją sudaro AB “Švyturys – Utenos alus” (jos produkcija 2002 metais sudarė 50% viso parduodamo alaus), AB “Kalnapilis – Vilniaus Tauras” (25 rinkos). AB “Gubernija” rinkos dalis Lietuvoje išaugo iki 9%. Bendrovė pakilo iš ketvirtos vietos į trečią, aplenkdama AB “Ragutis”. Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius: 2000 metais 2001 metais 2002 metais 369 356 346 AUDITO IŠVADA 2003 m. balandžio mėn. 11 d. Mes patikrinome AB “Gubernija” 2002 m. gruodžio 31 d. finansinę atskaitomybę, taip pat informaciją, pateiktą 2002 metų veiklos ataskaitoje. Už duomenų, pateiktų finansinėje atskaitomybėje teisingumą atsako įmonės vadovybė. Įmonės vadovybė atsako taip pat už sandorių, pateiktų dokumentuose, esmės atitikimą tikrovei, jų tinkamą atskleidimą apskaitoje. Mes atsakome už savo nuomonę apie audito metu patikrintą finansinę atskaitomybę, sudarytą pagal auditui pateiktus dokumentus. Auditą atlikome vadovaudamiesi 1999-06-15 LR Audito įstatymu, nacionaliniai bei bendrai priimtais audito standartais. Pagal šiuos standartus reikalaujama, kad auditas būtų planuojamas ir atliktas, siekiant įsitikint, ar finansinėje atskaitomybėje nėra neteisingų įrašų (nesutapimų). Auditas apima finansinių įrašų atskleidimo finansinėje atskaitomybėje nagrinėjimą (testų pagrindu). Taip pat auditas apima įmonėje naudojamų buhalterinės apskaitos principų ir vadovybės pozicijos (nuomonės) nustatymą ir finansinės atskaitomybės būklės įvertinimą. Mes manome, kad mūsų patikrinimas suteikia realų pagrindą pareikšti savo nuomonę. Mūsų nuomone, aukščiau minėtose finansinėse ataskaitose pateikta teisinga finansinė informacija visais materialiais aspektais, AB “Gubernija” finansinė atskaitomybė 2002 m. gruodžio 31 d. atitinka bendrai priimtus buhalterinės apskaitos vedimo principus. 2. STATISTIKOS DEPARTAMENTO PRIE LR VYRIAUSYBĖS VĮ “STATISTIKOS TYRIMAI ”REKOMENDACIJOS” VERTINANT ĮMONĖS FINANSINĘ BŪKLĘ Eil. Nr. Rodiklio pavadinimas Vertinimo lygis Labai geras Geras Patenkina-mas Nepatenkina-mas Blogas 1 2 3 4 5 6 7 Pajamų apsaugos rodikliai 1. Pardavimų bendrojo pelningumo koeficientas, procentas >35 >15 25 >10 20 >15 >8 30 >20 >10 5 >3 >1.0 1.8 >1.3 >1.0 1.0 14. Įsiskolinimo koeficientas, procentas 70 >100 15. Ilgalaikio įsiskolinimo koeficientas, procentas 30 >20 >10 60 100 17. Turto struktūros koeficientas, procentas Neturi būti ryškių svyravimų 18. Grynasis apyvartinis kapitalas, tūkst. Lt. Teigiamas dydis. Kuo didesnis, tuo geriau 19. Grynojo apyvartinio kapitalo koeficientas Kuo didesnis, tuo geriau 20. Finansinės priklausomybės (atsvaros) koeficientas, procentas 70 100 21. Einamojo likvidumo koeficientas >2.0 >1.5 >1.2 1.5 >1.2 >1.0 2.0 >1.5 >1.0 60 >90 27. Atsargų apyvartumo koeficientas Kuo didesnis, tuo geriau 28. Grynojo apyvartinio kapitalo apyvartumo koeficientas Kuo didesnis, tuo geriau 29. Turto apyvartumo koeficientas gamyboje >2.0 >1.0 1.0 5.0 >3.0 3.0 1.5 >1.0 1.0 10.0 >3.0 3.0 2.0 >1.3 >1.0 2.0 >1.0 1.0 1.0 1.0

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!