Įmonės finansinė analizė: elektronikos prietaisų gamyba AB "Ekranas"

Įžanga Ekranas Įstatinio kapitalo struktūra Įstatinis kapitalas 168.570.440 Lt PVA 34.898.088 vnt. Priv. VA --- Didžiausi akcininkai Farimex S.A 18,30 % Profilo Sanayi Ve Ticaret A.S. 14,90 % Aydin Giz 14,00 % Henley TRADING Ltd. 2,50 % VEIKLOS PROFILIS: Kineskopų, jų komponentų, elektroninių lempų ir spalvoto stiklo indų gamyba. KONTAKTAI: Adresas: Elektronikos g.1, 5319 Panevėžys Telefono Nr.: + (370-5) 463450; 436601; 463168 Fakso Nr.: +(370-5) 423415 Interneto svetainė: www.ekranas.lt ISTORIJA: Įmonė įkurta 1962 metais. 1994 metų balandžio mėnesį valstybinė įmonė buvo reorganizuota į akcinę bendrovę. 1995 metais Airių kompanija Henley Trading Ltd. įsigijo 29,8% įmonės akcijų. Prieš keturis dešimtmečius Panevėžio miesto pakraštyje iškilo EKRANO gamykla, didžiausia kineskopų gamintoja Baltijos šalyse. 1967 metais pradėta 61 cm įstrižainės juodai- baltų kineskopų, turėjusių didelę paklausą daugelyje Europos šalių, gamyba. 1978 metais pradėti gaminti tos pačios įstrižainės spalviniai kineskopai. Jie buvo gaminami iki 1990 metų. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, išsiplėtė gaminamos produkcijos asortimentas. Pradėti gaminti du naujo modelio 37 cm ir 54 cm įstrižainės spalviniai kineskopai. 1994 metų balandį valstybinė įmonė buvo privatizuota ir perregistruota į akcinę bendrovę. EKRANAS intensyviai ieškojo naujų rinkų. Atsiradus vartotojams iš Vakarų Europos, Azijos ir Pietų Amerikos, smarkiai pasikeitė kompanijos rinkų struktūra. Asortimentą papildė naujas gaminys- 51 cm įstrižainės spalvinis kineskopas. 1995 metais EKRANO akcine bendrove susidomėjo užsienio investuotojai. 1996 metų pradžioje ji tapo užsienio kapitalo įmone. 2000 metais bendrovės eksportas į vakarų Europos šalis sudarė 4 procentus Lietuvos vakarų eksporto. AB EKRANAS verslo ir finansiniai partneriai yra žinomos pasaulio kompanijos: TECHNEGLAS, TOSHIBA, ABB, IMPHY, THEIS, SEPR, FESTO, SIEMENS, BONY, AMERITHERM, ACHESON, SYLVANIA, OMRON, tarptautinė finansų kompanija PRICEWATERHOUSECOOPERS, ARTHUR ANDERSEN ir daugelis kitų. 2000 metais spalio 24 dieną pagamintas 50- milijoninis kineskopas nuo pat jų gamybos pradžios. Lapkričio viduryje tiek pat jų parduota vartotojams. AB EKRANAS tapo 2000 metų Lietuvos pramonininkų konfederacijos sėkmingiausiai dirbančia įmone Lietuvos Nacionalinė Vertybinių popierių birža apdovanojo bendrovę diplomu už 2000 metais pasiektą didžiausią pažangą ir labiausiai pakilusią akcijų kainą biržinėje prekyboje. AB EKRANAS yra pirmoji kompanija Lietuvoje, kurioje įdiegta finansų valdymo ir apskaitos sistema SAP R/3. Įmonėje dirba 3700 darbuotojų. Bendrovės vadovų grupės sėkmingai sprendžia gamybos proceso, valdymo, komercijos bei kitas problemas. Tai yra ilgalaikės darbuotojų ugdymo strategijos rezultatas.    Bendrovė "Ekranas"  ->  Kokybė Sėkmės recepto formulė visiškai paprasta ir lengvai suvokiama- “kokybė, kokybė ir dar kartą kokybė”. Mes šią taisyklę taikome visur – bendrovės viduje ir išorėje. Visuotinės kokybės idėja, pritaikyta praktinėje AB EKRANAS veikloje, iš tikrųjų davė naudos ir darbuotojams, ir klientams. Kurdami aukštos kokybės produktą darbuotojai įgyja pasitikėjimo savo jėgomis, tampa stiprūs ir jaučia dvasinį komfortą. Tai skatina žengti tolyn, tobulinimosi link. Kita vertus, klientai patenkinti kompanijos darbu, nes geras gaminys – tai patikimumo garantas. AB EKRANAS žengė didelį žingsnį į visuotinę kokybę. 1999 metų liepos mėnesį bendrovės kokybės sistema buvo įvertinta tarptautinio standaro ISO 9001 sertifikatu. Olandijos audito firma KEMA- IQNET sistemos narė, išdavusi svarbų dokumentą patvirtino, jog AB EKRANAS sistema atitinka tarptautinius reikalavimus. Bendrovėje taip pat diegiama ISO 14001 standarto reikalavimus atitinkanti aplinkosaugos valdymo sistema. Mes lankstūs ir dinamiški, įsiklausome į kiekvieną pirkėjo pageidavimą ir tuoj pat reaguojame, įgyvendindami naujoves tiek gamybos procese, tiek priežiūros srityje.    Bendrovė "Ekranas"  ->  Verslo filosofija Dirbti vartotojui – dirbti sau! Tai bendrovės vizija. Ji mūsų darbuose, mūsų sąmonėje. Mūsų tikslas – būti tarp geriausių. Kaip tai pasiekti? - Tenkinant klientų poreikius. Visur. - Pagrindinį dėmesį skiriant kokybei. Visada. - Plečiant rinkas. Nuolat. Versle egzistuoja du dalykai. Jie mums svarbiausi: klientas ir produktas. Rūpinsies klientu, tenkinsi jo poreikius- jis bus tavo. Gaminsi kokybišką produktą- jis neapvils tavęs. Tai atrodo taip lengva ir paprasta, bet drauge – taip sudėtinga. Geras bendradarbiavimas su klientais turi būti nuolat puoselėjimas. Tam neužtenka pateikti klientui kokybišką produktą. Kompanijos sėkmė vis labiau priklauso nuo to, kokią naudą klientui duosi. Klientų reikmių patenkinimas tampa svarbiausiu kompanijos sėkmės faktoriumi. 1. balansas TURTAS=NUOSAVYBĖ+ĮSIPAREIGOJIMAI TURTAS Ilgalaikis materialusis turtas (tangible assets) - ilgalaikis turtas turintis materialų pagrindą. Tai pastatai, statiniai, mašinos, įrengimai, ilgo naudojimo įrankiai ir kt. Toks turtas nesunaudojamas uždirbant vieno ataskaitinio laikotarpio pajamas, bet naudojamas ilgai, laipsniškai jį nudėvint ir tolygiai perkeliant nudėvėtąją dalį į įmonės veiklos sąnaudas. Ilgalaikis finansinis turtas (financial long term assets) tai investicijos į kitas įmones, grąžintinai suteikta finansinė ar kitokia pagalba bei kitoks finansinis turtas, kuriuo disponuojama ilgiau nei metus. Pavyzdžiui, tai gali būti kitu įmonių vertybiniai popieriai - akcijos. Po vienerių metų gautinos sumos (amounts receivable after one year) reiškia prekybinius ir kitokius įsiskolinimus įmonei, kurie bus padengti vėliau nei po vienerių metų. Veiklos sąnaudos (operating costs),% – tai savikainai nepriskirtos sąnaudos, susijusios su visa įmonės ūkine veikla, vykdoma per ataskaitinį laikotarpį nepriklausomai nuo prekių pardavimų apimties. Jos suskirstytas į įmonės pardavimų ir su bendrosiomis administracinėmis išlaidomis susijusių sąnaudų straipsnius.* Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys (inventory and contracts in progress) jungia grupę straipsnių, atspindinčių įmonės žaliavas, komplektavimo, nebaigtus gaminti gaminius, pagamintą produkciją, ilgalaikį turtą, kuris buvo pirktas perparduoti, nebaigtas vykdyti sutartis, išankstinius įmonės apmokėjimus tretiesiems asmenims. Per vienerius metus gautinos sumos (accounts receivable) reiškia klientų ir kitų trečiųjų asmenų prekybines ir kitokias skolas įmonei, grąžintinas per artimiausius ataskaitinius metus, taip pat ir savininkų įsiskolinimus, susijusius su dar neįmokėta už turimą kapitalą suma. Investicijos ir terminuoti indėliai (investments and term deposits) apima įvairias trumpalaikes investicijas į kitas įmones, terminuotus indėlius bankuose bei kitose kredito institucijose, susipirktas nuosavas įmonės akcijas. Išskirtinis šio turto bruožas tas, kad įmonė numato disponuoti juo ne ilgiau kaip vienerius metus. Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje (cash at banks and in hands) apima pinigų sumas įmonės kasoje bei įmonės sąskaitas bankuose. Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos (accrued income and defered charges) - straipsnis, kuriame pateikiamos įmonės uždirbtų, bet dar klientų neapmokėtų tolygiai besikaupiančių pajamų sumos. Čia fiksuojamos ir įmonės jau apmokėtos ateinančių laikotarpių besikaupiančios sąnaudos (sąnaudos, kurias įmonė patirs uždirbdama pajamas ateinančiais laikotarpiais). Tokios yra, pavyzdžiui. nuomos ar draudimo paslaugos. Jos teikiamos nenutrūkstamai, per visą sutarties laiką. Jeigu įmonė apsidraudė ir iš anksto apmokėjo už metinį draudimo polisą- tai šį turtą ji laipsniškai naudoja visus metus. SAVININKŲ NUOSAVYBĖ Kapitalas (capital) - tai įmonės kapitalo dydis. Tačiau kai akcininkai pasirašo akcijų įsigijimo sutartį, dar nereiškia, kad jie tą pačią dieną ir apmoka už jas. Padidinus įstatinį kapitalą Akcinių bendrovių įstatymas leidžia tai atlikti per tam tikrą laiką (šiuo metu iškarto apmokėjus ketvirtį įsigyjamų akcijų kita dalis turi būti apmokėta per metus nuo akcijų pasirašymo dienos). Kol akcininkai nepadengia šio įsiskolinimo, jis atspindi kaip akcininkų skola įmonei pareikalauto, bet neįmokėto kapitalo straipsnyje. Perkainojimo rezervas (revaluation reserves) atspindi materialiojo bei finansinio turto perkainojimo rezervo sumą. Ji atsiranda tada, kai įmonė perkainoja turimą materialųjį ar finansinį turtą, padidindama anksčiau apskaitoje ir atskaitomybėje užfiksuotą jo vertę. Taip perkainojama gali būti ir dėl nepriklausančių nuo įmonės priežasčių (pavyzdžiui ilgalaikio turto vertė padidėja dėl infliacijos). Kai konstatuojamas ilgalaikio turto vertės padidėjimas, tai atspindima balanso turto dalies atitinkamuose straipsniuose (tuose, kuriuose buvo atspindėta ir pradinė šio turto vertė). O šiame straipsnyje nurodoma bendra savininkų nuosavybės padidėjimo suma, atsiradusi dėl perkainojimo. Rezervai (reserves) apima įstatymo numatytų ir savininkų sprendimu sudarytų rezervų sumas. Jie atsiranda dėl to, kad įstatymų nustatyta tvarka arba savininkų nutarimu išsidalinama ne visa uždirbto pelno suma, bet dalis jos rezervuojama kokiems nors tikslams (pavyzdžiui naujiems pastatams statyti ar galimiems nuostoliams padengti). Nepaskirstytasis pelnas ar nuostolis (profit or loss) – straipsnis, kuriame atspindimos per ataskaitinį laikotarpį ir ankstesnius metus uždirbto ir dar nepaskirstyto pelno (nuostolio) sumos. Jeigu vienais metais buvo patirtas nuostolis, o kitais uždirbtas pelnas, tai šiame straipsnyje pelnas bus pateiktas sumažintas patirto nuostolio suma. Finansavimas, dotacijos ir subsidijos (financing – grants and subsidies in capital) apima įmonės gautų iš trečiųjų asmenų (ir valstybės) dotacijų, subsidijų, labdaros ir kitų dovanų sumas. Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai (provisions for liabilities and charges, postponed taxes) apima grupę straipsnių, atspindinčių ateityje daromoms išlaidoms atidedamas (formuojamas) sumas, jeigu jos susijusios su ataskaitinio laikotarpio pajamų uždirbimu. Atidėjimai (provisions for liabilities and charges) atspindi formuojamus atidėjimus būsimiesiems įsipareigojimams, skoloms padengti. Tai atidėjimai tokiems mokėjimams kaip atostoginiai, pensijos, garantinis gaminamų prekių remontas, mokesčiai ir kt. Atidėti mokesčiai (postponed taxes) - tai mokesčių, kurių mokėjimą valdžia atideda vėlesniam laikui, sumos. Jų atspindėjimas šiame straipsnyje reiškia įmonės skolą biudžetui, kurią ateinančiais laikotarpiais ji turės padengti. ĮSIPAREIGOJIMAI Po vienerių metų mokėtinos sumos (long term debts) - tai įmonės gautos ilgalaikės finansinės paskolos, ilgalaikės prekybinės skolos, kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Ilgalaikės finansinės paskolos (financial debts) gali būti skirstomos į antraeiles (subordinuotos) ir neantraeiles. Antraeilių skolų grąžinimo terminas nėra numatytas ir jos padengiamos tik po to, kai atsiskaitoma su visais skolininkais. Neantraeilės – įprastinės su nustatytu skolos grąžinimo terminu. Ilgalaikės prekybinės skolos (trade creditors) – tai su prekybine įmones veikla susijusios skolos, kurios bus grąžintos vėliau kaip po vienerių finansinių metų. Gali būti detalizuotos pagal skolintojų rūšis, skolų padengimo būdus ir apmokėjimo sąlygas. Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai (other amounts payable and long - term liabilities) – visos kitos ilgalaikės įmonės skolos. Tame tarpe ir iš trečiųjų asmenų gauti piniginiai užstatai. Per vienerius metus mokėtinos sumos (amounts payable within one year and short term liabilities) apima trumpalaikes įmonės skolas, grąžintinas per einamuosius ataskaitinius metus, bei įsipareigojimus, kuriuos įmonė turės įvykdyti per kitus po ataskaitiniu metus. Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis (short term portion of long term debts) – ilgalaikių skolų dalis, kuri turi būti grąžinta per apskaitomąjį laikotarpį. Fiansinės skolos arba ilgalaikių skolų einamoji metų dalis (short term portion of long term debts) – trumpalaikės paskolos (iki vienų metų) ir ilgalaikių skolų dalis, kuri turi būti grąžinta per apskaitomąjį laikotarpį. Prekybos skolos (trade payables) – per vienerius metus grąžintinos skolos, susijusios su prekybine įmones veikla. Prekybos skolas didžiąją dalimi sudaro skolos tiekėjams. Avansu gautos sumos (prepayments received on contracts in progress) - iš trečiųjų asmenų gautos išankstinės įmokos, už kurias ateityje bus pateiktos prekės ar atliekami darbai. Mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas (taxes, remunerations and social security) – tai įmonės skolos susijusios su pelno, pridėtinės vertės, socialinio draudimo mokesčiais, taip pat mokesčiais, išskaitytais iš atlyginimų, ir kitomis panašaus pobūdžio prievolėmis. Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (other amounts payable and short term liabilities) – tai įmonės skolos, susijusios su dividendais, tantjemomis ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos (accrued charges and deferred income) - straipsnis, kuriame pateikiamos įmonės patirtos, bet dar neapmokėtos sąnaudos. Jame taip pat nurodytos trečiųjų asmenų jau apmokėtos sumos už paslaugas, kurias įmonė numato pateikti ateityje. (Sukauptų sąnaudų pavyzdys galėtų būti įmonės skola nuomotojui. Įsiskolinimas už nuomą auga kiekvieną dieną ir, laikotarpiui pasibaigus, visa jo suma turi būti atspindėta pelno (nuostolio) ataskaitos sąnaudų dalyje, nes nuomojant patalpas buvo uždirbamos to laikotarpio pajamos. Įmonės už nuomą neapmokėta suma ir vadinama sukauptomis sąnaudomis). Ateinančio laikotarpio pajamos susidarytu, jeigu įmonė pavyzdžiui, gautu iš trečiojo asmens išankstinį apmokėjimą už patalpas, kurias įmonė nuomos trečiajam asmeniui kitais metais. JT tinklapyje įmonių balansų lentelėse pateikti tik pagrindinių balanso straipsniai ir jų paaiškinimai. Ekranas einamų metų balansas Natūrinės reikšmės, Lt Procentiniai pokyčiai, % Graf. 2000 IV 2001 I 2001 II 2001 III Ilgalaikis turtas 215.607.415 255.719.878 272.445.745 333.482.235 I. Ilgalaikis materialus turtas 209.220.786 239.142.383 256.558.210 318.071.766 II. lgalaikis finansinis turtas 4.669.723 4.669.723 4.669.723 4.669.723 III. Po vienerių metų gautinos sumos 1.106.500 1.103.171 1.099.968 1.097.107 Trumpalaikis turtas 141.883.390 148.000.068 164.616.164 164.862.134 I. Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys 61.156.445 58.534.641 97.831.278 82.653.448 II. Per vienerius metus gautinos sumos 51.859.050 54.287.726 55.761.636 70.934.762 III. Investicijos ir terminuoti indėliai --- --- --- --- IV. Gryni pinigai sąskaitoje 28.867.895 35.177.701 11.023.250 11.273.924 Sukauptos pajam. ir atein. laik. sąn. 676.163 627.896 2.071.563 1.609.993 Turtas iš viso 358.166.968 404.347.842 439.133.472 499.954.362 Savininkų nuosavybė 230.209.451 249.241.730 274.179.815 277.017.697 I. Kapitalas 151.472.000 151.472.000 167.250.440 168.570.440 II. Akcijų priedai 6 6 6 6 III. Perkainojimo rezervas --- --- --- --- IV. Rezervai 10.622.125 10.622.125 10.622.125 10.622.125 V. Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) 67.130.043 87.147.599 94.973.690 96.909.849 VI. Finansavimas (dotac. ir subsid.) --- --- --- --- VII. Atidėjimai ir atidėti mokesčiai 985.277 --- 1.333.554 915.277 Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 126.915.552 152.258.640 161.487.069 221.261.329 I. Po vienerių metų mokėtinos sumos 72.973.254 85.179.843 72.106.368 104.571.336 II. Per vien. metus mokėtinos sumos 53.942.298 67.078.797 89.380.701 116.689.993 II.1. Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis 125.339 38.830 37.622 --- II.2. Finansinės skolos 17.423.245 25.083.106 36.527.590 54.803.518 II.3. Prekybos skolos 18.951.736 22.992.862 33.163.613 44.199.699 II.4. Avansu gautos sumos 33.275 1.367.318 7.356 7.104 II.5. Mokesčiai, atlyginimai ir soc. draud. 10.793.508 10.872.522 8.071.740 7.640.580 II.6. Kt.mokėt. sumos ir trump. įsipar. 6.615.195 6.724.159 11.572.780 10.039.092 Sukauptos sąn. ir atein. laik. pajam. 1.041.965 1.732.323 466.588 1.675.336 Kapitalas iš viso 358.166.968 404.347.842 436.133.472 499.954.362 Ekranas metų balanso palyginimas Natūrinės reikšmės, Lt Procentiniai pokyčiai, % 1997 1998 1999 2000 Ilgalaikis turtas 161.931.814 167.446.448 168.113.076 215.607.415 I. Ilgalaikis materialus turtas 152.151.623 159.600.587 159.378.541 209.220.786 II. lgalaikis finansinis turtas 5.995.312 6.702.902 6.611.153 4.669.723 III. Po vienerių metų gautinos sumos 2.739.829 914.661 1.488.000 1.106.500 Trumpalaikis turtas 102.652.581 113.051.026 110.617.711 141.883.390 I. Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys 51.391.730 71.963.594 60.278.699 61.156.445 II. Per vienerius metus gautinos sumos 49.341.268 37.816.224 45.652.533 51.859.050 III. Investicijos ir terminuoti indėliai - - - - IV. Gryni pinigai sąskaitoje 1.919.583 3.271.208 4.686.479 28.867.895 V. Sukauptos pajam. ir atein. laik. sąn. 227.992 139.243 771.110 676.163 Turtas iš viso 264.812.387 280.636.717 279.501.897 358.166.968 Savininkų nuosavybė 198.609.694 181.411.706 181.820.780 230.209.451 I. Kapitalas 113.028.395 151.472.000 151.472.000 151.472.000 II. Akcijų priedai 1.920 6 6 6 III. Perkainojimo rezervas 39.224.314 - - - IV. Rezervai 3.684.313 3.755.503 6.857.533 10.622.125 V. Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) 25.199.857 25.840.565 22.706.651 67.130.043 VI. Finansavimas (dotac. ir subsid.) - - - - VII. Atidėjimai ir atidėti mokesčiai 546.617 343.632 140.647 - Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 66.202.693 99.105.011 97.566.637 126.915.552 I. Po vienerių metų mokėtinos sumos 1.616.850 11.804.583 11.213.989 72.973.254 II. Per vien. metus mokėtinos sumos 64.585.843 87.300.428 86.352.648 53.942.298 II.1. Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis 1.613.882 1.145.692 491.035 125.339 II.2. Finansinės skolos 35.978.176 50.328.509 52.792.096 17.423.245 II.3. Prekybos skolos 8.016.238 12.881.884 16.625.451 18.951.736 II.4. Avansu gautos sumos 5.794.795 8.246.529 476.123 33.275 II.5. Mokesčiai, atlyginimai ir soc. draud. 7.250.523 6.105.909 9.345.136 10.793.508 II.6. Kt.mokėt. sumos ir trump. įsipar. 5.932.229 8.591.905 6.622.807 6.615.195 Sukauptos sąn. ir atein. laik. pajam. - 120.000 114.480 1.041.965 Kapitalas iš viso 264.812.387 280.636.717 279.501.897 358.166.968 TURTAS   Visas turtas per IV ketvirtį sumažėjo 10,75 mln. Lt (-3,7%) iki 279,5 mln. Lt. Ilgalaikio turto dalis visame turte sudaro 60%, trumpalaikis – 39,6%, sukauptos pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos – 0,3%.   Ilgalaikis turtas sumažėjo 910 tūkst. Lt (-0,6%) iki 168 mln. Lt. Ilgalaikio turto sudedamosios dalys yra: materialus turtas – 94,8%, ilgalaikis finansinis turtas – 3,9%, po vienerių metų gautinos sumos –0,9%, nematerialus turtas – 0,4%.   Ilgalaikio turto sumažėjimą sąlygojo: -         materialus turtas sumažėjo 1,96 mln. Lt (-1,2%) iki 159,4 mln. Lt; -         ilgalaikis finansinis turtas sumažėjo 66 tūkst. Lt (-1%) iki 6,61 mln. Lt.   Ilgalaikį turtą didino: -         po 1 metų gautinos sumos padidėjo 579 tūkst. Lt (+64%) iki 1,49 mln. Lt; -         nematerialus turtas padidėjo 534 tūkst. Lt: nuo 101 tūkst. Lt iki 635 tūkst. Lt. Trumpalaikis turtas sumažėjo 2,41 mln. Lt (-2,14%) iki 111 mln. Lt. Trumpalaikio turto sudedamosios dalys yra: atsargos – 54,5%, per vienerius metus gautinos sumos – 41,3%, gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje – 4,2%.   Trumpalaikio turto sumažėjimą sąlygojo: -         atsargos sumažėjo 7,14 mln. Lt (-10,6%) iki 60,28 mln. Lt;   Trumpalaikį turtą didino: -         per vienerius metus gautinos sumos padidėjo 3,62 mln. Lt (+8,6%) iki 45,65 mln. Lt; -         gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje padidėjo 1,11 mln. Lt (+31%) iki 4,69 mln. Lt.   Nuosavybė ir įsipareigojimai   Visa nuosavybė ir įsipareigojimai per IV ketvirtį sumažėjo 10,75 mln. Lt (-3,7%) iki 279,5 mln. Lt. Akcininkų nuosavybė sudaro 65%, o įsipareigojimai – 35% visų pasyvų.     Akcininkų nuosavybė padidėjo 801 tūkst. Lt (+0,44%) iki 181,82 mln. Lt. Akcininkų nuosavybės sudedamosios dalys yra: kapitalas nuosavybėje – 83,3%, nepaskirstytas pelnas – 12,5%, rezervai – 3,8%, atidėjimai – 0,4%.   Savininkų nuosavybės padidėjimą sąlygojo: -         rezervai padidėjo 3,17 mln. Lt (+86%) iki 6,86 mln. Lt;   Savininkų nuosavybė: -         nepaskirstytas pelnas sumažėjo 1,9 mln. Lt (-7,7%) iki 22,71 mln. Lt; -         atidėjimai sumažėjo 476 tūkst. Lt (-38%) iki 785 tūkst. Lt.   Įsipareigojimai per IV ketvirtį sumažėjo 11,55 mln. Lt (-10,6%) iki 97,68 mln. Lt. Trumpalaikės skolos sudaro 88,4%, ilgalaikės skolos – 11,5%, sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos – 0,1%, visų įsipareigojimų.   Ilgalaikėse skolose finansiniai įsipareigojimai sumažėjo 531 tūkst. Lt (-97%) iki 18 tūkst. Lt. Ilgalaikių skolų struktūra: prekybos skolos – 99,8%, finansinės skolos – 0,2%. Trumpalaikės skolos sumažėjo 11,13 mln. Lt (-11,4%) iki 86,35 mln. Lt. Trumpalaikių skolų sudedamosios dalys yra: finansinės skolos – 61%, prekybos skolos –19%, mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas – 11%, kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 8%, avansu gautos sumos – 0,5%, ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis – 0,5%.   Trumpalaikių skolų sumažėjimą sąlygojo: -       avansu gautos sumos sumažėjo 6,57 mln. Lt (-93%) iki 476 tūkst. Lt; -       finansinės skolos sumažėjo 5,87 mln. Lt (-10%) iki 52,79 mln. Lt; -       kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sumažėjo 1,83 mln. Lt (-22%) iki 6,6 mln. Lt; -       įsipareigojimas mokesčiam, atlyginimam ir socialiniam draudimui sumažėjo 865 tūkst. Lt (-8,5%) iki 9,35 mln. Lt.   Trumpalaikes skolas didino: -       prekybos skolos padidėjo 3,77 mln. Lt (+29%) iki 16,63 mln. Lt; -       ilgalaikių skolų einamoji metų dalis padidėjo 234 tūkst. Lt (+91%) iki 491 tūkst. Lt. 2. PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITA Pelno (nuostolio) ataskaitoje fiksuojamos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos ir sąnaudos, patirtos uždirbant tas pajamas. Jas palyginus ir nustatoma, ar įmonė per ataskaitinį laikotarpį uždirbo pelną, ar patyrė nuostolį. Pardavimai ir paslaugos (sales and servises) apima įmonės pajamų sumą, uždirbtą pardavus prekes, taip pat ir atlikus paslaugas. Pardavimų ir paslaugų pajamos - jos dar vadinamos neto pajamomis - šioje ataskaitoje pateikiamos atskaičius visus su pardavimu susijusius mokesčius, diskontus, nukainojimus ir prekių grąžinimus.* Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina (cost of goods sold and servises rendered). Šiame straipsnyje pateikiama sąnaudų, tiesiogiai susijusių su pardavimų ir paslaugų pajamų uždirbimu. Tai sunaudotų žaliavų, komplektavimo gaminių bei tiesioginio darbo užmokesčio, apskaičiuoto parduotų prekių gamintojams suma. Čia nurodomos visos sąnaudos, kurias įmonė tiesiogiai padarė gamindama prekes, kitaip sakant, kurias galima tiesiogiai priskirti tam tikriems gaminiams.* Bendrasis pelnas ar nuostolis (gross profit or loss) apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pardavimų pajamų bei savikainos.* Veiklos sąnaudos (operating costs),% – tai savikainai nepriskirtos sąnaudos, susijusios su visa įmonės ūkine veikla, vykdoma per ataskaitinį laikotarpį nepriklausomai nuo prekių pardavimų apimties. Jos suskirstytas į įmonės pardavimų ir su bendrosiomis administracinėmis išlaidomis susijusių sąnaudų straipsnius.* Veiklos pelno ar nuostolio (profit or losss from operations) straipsnyje fiksuojamas tipinės veiklos rezultatas. Jis nustatomas iš bendrojo pelno atėmus veiklos sąnaudas.* Kitos veiklos rodiklis (other operations) atspindi įmonei netipinės veiklos rezultatą. Tai veikla, vykdoma atsitiktinai susidarius tam tikroms aplinkybėms, arba šalutinė, įmonei nereikšminga veikla, negalinti būti priskirta prie tos veiklos, dėl kurios įmonė buvo įsteigta.* Finansinės ir investicinės veiklos straipsnis (financial and investing activities) taip pat apima vienos iš netipinių įmonės veiklų rezultatą – gaunamos ir mokamos palūkanos, valiutos kursų svyravimų pelną ar nuostolį, gautas subsidijas ir pan.* Įprastinės veiklos pelno – nuostolio (profit – loss from ordinary activities) rodiklyje apibendrinamas įprastinės veiklos, apimančios tipinę ir netipinę veiklą rezultatas.* Pagautė (extraordinary gain) rodo netikėtą pelną dėl įmonės nekontroliuojamų ir nuo jų valios nepriklausančių įvykių.* Netekimai (extraordinary losses) atspindi netikėtą nuostolį dėl įmonės nekontroliuojamų ir nuo jų valios nepriklausančių įvykių. Tipiniai netekimų pavyzdžiai- praradimai dėl stichinių nelaimių.* Ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą (current year profit before taxes) rodo bendrą visos įmonės veiklos rezultatą. Reikia atkreipti dėmesį į tai, jog šiame straipsnyje pateikiama ne apmokestinamoji pelno suma, bet pelnas (arba nuostolis) prieš apmokestinimą.* Pelno mokestis (income taxes) atspindi, kiek per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuota pelno mokesčio.* Grynasis ataskaitinių metų pelnas - nuostolis paskirstymui (net profit of the current year for appriopriation or loss) - galutinis įmonės tam tikro laikotarpio rezultatas, kuris gali būti panaudojamas įmonės savininkų nuožiūra. Ši suma paskui įrašoma į įmonės pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitą, kurioje nurodoma kiek ir kokiems tikslams panaudojamas įmonėje uždirbto pelnas arba kaip dengiamas patirtas nuostolis.* * Nors pelno (nuostolio) ataskaita per balansinius metus yra skaičiuojama kaupiamuoju principu, tačiau vartotojų patogumui JT tinklapyje įmonių einamųjų metų pelno (nuostolio) ataskaita yra pateikiama už kiekvieną ataskaitinį ketvirtį atskirai. Ekranas metų pelno(nuost.) ataskaitos palyginimas Natūrinės reikšmės, Lt Procentiniai pokyčiai, % 1997 1998 1999 2000 Pardavimai ir paslaugos 309.552.997 291.465.998 279.361.166 438.869.712 Pard. prekių ir atliktų darbų savik. 246.719.841 237.943.804 232.114.192 327.559.128 Bendrasis pelnas (nuostolis) 62.833.156 53.522.194 47.246.974 111.310.584 Veiklos sąnaudos 56.038.651 51.246.178 37.204.003 53.633.660 Veiklos pelnas (nuostolis) 6.794.505 2.276.016 10.042.971 57.676.924 Kita veikla -50.886 -167.768 -369.874 564.874 I. Pajamos 7.797.627 5.959.589 3.607.758 6.572.529 II. Sąnaudos 7.848.513 6.127.357 3.977.632 6.007.655 Finansinė ir investicinė veikla 1.941.813 -1.723.803 -6.379.656 -3.461.897 I. Pajamos 13.746.576 8.339.487 2.193.710 15.340.194 II. Sąnaudos 11.804.763 10.063.290 8.573.366 18.802.091 Įprastinės veiklos pelnas (nuostolis) 8.685.432 384.445 3.293.441 54.779.901 Pagautė 225.069 355.765 310.064 254.098 Netekimai 2.686.561 28.312 832.446 2.976.050 Pelnas prieš apmokestinimą 6.223.940 711.898 2.771.059 52.057.949 Pelno mokestis --- --- --- 2.759.965 Grynasis pelnas 6.223.940 711.898 2.771.059 49.297.984 FINANSINIŲ ATASKAITŲ ANALIZĖ   pelno (nuostolio) aNALIZĖ   Grynasis pelnas per ketvirtį padidėjo 900 tūkst. Lt: nuo 377 tūkst. Lt iki 1,3 mln. Lt. Įmonės visos pajamos per IV ketvirtį padidėjo 36,89 mln. Lt (+66,7%) iki 92,21 mln. Lt, o visos įmonės sąnaudos šiuo laikotarpiu padidėjo 33,67 mln. Lt (+76,7%) iki 77,55 mln. Lt.   Grynojo pelno padidėjimą sąlygojo: -         bendrasis pelnas padidėjo 1,39 mln. Lt (+13,4%) iki 11,8 mln. Lt, kai pagrindinės pajamos padidėjo 35,06 mln. Lt (+65%) iki 89,35 mln. Lt ir sudarė 97% visų įmonės pajamų, o savikaina padidėjo 33,67 mln. Lt (+77%) iki 77,55 mln. Lt ir sudarė 85% visų įmonės sąnaudų. -         finansinės investicinės veiklos nuostolis sumažėjo 754 tūkst. Lt: nuo -1,67 mln. Lt (nuostolio) iki -910 tūkst. Lt (nuostolio). -         Kiti veiksniai grynąjį pelną didino nežymiai.   Grynąjį pelną mažino: -         veiklos sąnaudos padidėjo 588 tūkst. Lt (+7%) iki 8,91 mln. Lt. Veiklos sąnaudos sudarė 10% visų išlaidų; -         pagautės- netekimų saldo sumažėjo 661 tūkst.: nuo 8 tūkst. Lt (pelno) iki -653 tūkst. Lt (nuostolio). 3. PINIGŲ SRAUTO ATASKAITA JT VERTINIMO KOEFICIENTAS: 3 (2)*   * Šis vertinimas neturi būti suprastas kaip skatinimas pirkti ar parduoti analizuojamos įmonės akcijas. Tiesiog tai yra analizuojamos įmonės ilgalaikių veiklos perspektyvų nustatymas penkiabalėje sistemoje. Gerėjant įmonės finansiniams rodikliams bei verslo sąlygoms - didės vertinimo koeficientas. JT finansų analitikų vertinimai kiekvienai įmonei yra peržiūrimi išanalizavus paskutinio ataskaitinio laikotarpio finansines ataskaitas, finansinius rodiklius bei šakos, kuriai priklauso analizuojama įmonė, tendencijas. Skliausteliuose nurodomas prieš tai įmonei suteiktas JT vertinimo koeficientas.   ŪKINĖS – FINANSINĖS VEIKLOS ANALIZĖ   Įmonės veiklos rezultatų IV ketvirtyje svarbiausi pokyčiai: -         grynasis pelnas padidėjo 0,9 mln. Lt; -         pardavimų pajamos padidėjo 65%; -         turtas sumažėjo 3,7%. AB “Ekranas” (EKRA) paskutiniame metų ketvirtyje žymiai pagerino veiklos rezultatus. Šio ketvirčio pardavimų pajamos buvo didžiausios 1999 metais ir siekė 89,3 mln. Lt. Po nesėkmingos vasaros, kai dėl nerealizuotos produkcijos pertekliaus bendrovė buvo priversta stabdyti gamybą, rudenį paklausa išaugo ir gamykla sugrįžo į normalaus darbo ritmą. Palyginus su trečiuoju metų ketvirčiu, pardavimai išaugo net 66,7%. Padidėjusių pardavimų priežastis bendrovės vadovai aiškina atsigaunančiomis Vakarų rinkomis, bei sezoniškumu. Po krizės atsigaunančios Pietryčių Azijos rinkos, Europos Komisijos antidempingo bylos sumažino Kinijos, Pietų Korėjos, Malaizijos gamintojų konkurenciją Europos Sąjungoje. Net 80% į Vakarų rinkas eksportuojančiam “Ekranui”, tai leido padidinti pardavimus. Padidėję pardavimai žymiai sumažino gatavos produkcijos atsargas, bei atlaisvino dalį apyvartinių lėšų. Gautas lėšas įmonė panaudojo skolų mažinimui, todėl pagerėjo iki tol nuolat mažėję mokumo rodikliai. Nepaisant padidėjusios paklausos, EKRA susiduria su krentančio euro kurso problema. Bendrovės finansų direktorius Jonas Makūnas teigė, jog dėl euro kurso smukimo bendrovė 1999 metais prarado 10-15 mln. Lt. Bendrovė negali pasigirti ilgalaikių kontraktų gausa, todėl būsimas pajamas prognozuoti sunku – tai žymiai sumažina draudimo nuo valiutinės rizikos galimybes. Krentant euro kursui, bendrovė priversta mažinti produkcijos kainas. Reiktų akcentuoti tai, kad sunkiu įmonei laikotarpiu, EKRA pavyko gauti ilgalaikę Tarptautinės finansų korporacijos (IFC) 35 milijonų JAV dolerių paskolą, Vyriausybė sumažino mokesčius. Todėl pavyko rasti lėšų naujiems investiciniams projektams. 2000 m. vasario mėn. pasirašyta 10 mln. USD vertės sutartis su JAV kompanija "Techneglas" dėl kineskopų naujos stiklo lydymo krosnies įrengimo. Jos pagalba bus gaminamas aukščiausius standartus atitinkantis stiklas. Pasak EKRA generalinio direktoriaus Eimučio Žvybo, naujoji krosnis turėtų pradėti veikti po 1,5 metų. Per visus 1999 metus EKRA uždirbo 2,77 mln. Lt grynojo pelno. Gamyklos vadovai optimistiškai žvelgia į ateitį ir 2000 metais planuoja maksimaliai panaudoti gamybos pajėgumus ir, pagaminus 2,5 mln. kineskopų, uždirbti 15 mln. Lt pelno. Nuo kovo 1 d. planuojama dirbti keturiomis pamainomis. Tačiau situacija elektronikos pramonėje keičiasi labai greitai, norint neatsilikti nuo rinkos, reikia pastovių ir didelių investicijų. Ir nors EKRA akivaizdžiai atsigauna po praėjusių metų krizų, tačiau dėl sparčiai tobulėjančių technologijų ilgalaikės bendrovės perspektyvos priklausys nuo teisingų rinkų pasirinkimo. EKRA kol kas neturi galimybių investuoti į naujausias technologijas, o savo ateitį sieja su lempinių kineskopų ar kitų tos srities produktų gamyba.     FINANSINIŲ RODIKLIŲ ANALIZĖ   Pelningumo rodikliai Šiame ketvirtyje padidėjęs grynasis pelnas pagerino “Ekrano” pelningumo rodiklius. Ketvirčio grynojo pelno marža padidėjo nuo 0,7% iki 1,4%. Padidėjo turto bei nuosavo kapitalo grąža. Vienintelis sumažėjęs pelningumo rodiklis – bendrojo pelno marža, kadangi savikaina procentine išraiška padidėjo daugiau nei pajamos. To priežastimi galėjo būti mažinamos produkcijos kainos arba smunkantis euro kursas (EKRA 80% produkcijos eksportuoja į Vakarų Europą). Metiniai bendrovės pelningumo rodikliai išliko žemi: nuosavo kapitalo pelningumas sudarė vos 1,5%, turto grąža – apie 1%.   Mokumo rodikliai Nuo 97 metų, dėl sparčiai augančių skolų, bendrovės mokumo rodikliai nuolat mažėjo. Tačiau paskutiniame 99 metų ketvirtyje EKRA sumažino įsipareigojimus – ypač trumpalaikes skolas: sumažėjo finansinės skolos, avansu gautos sumos. Todėl pagerėjo mokumo rodikliai. Laikotarpio pabaigoje nuosavas kapitalas skolas viršijo 1,7 karto. Ir nors einamojo mokumo rodiklis išliko žemas, tačiau padidėjęs grynųjų pinigų kiekis pagerino kritinį likvidumą. Sumažėjus didžiąją įsipareigojimų dalį sudarančioms finansinėms paskoloms sumažėjo ir finansinės-investicinės veiklos sąnaudos.   Apyvartumo rodikliai Padidėjusi apyvarta pagerino visus apyvartumo rodiklius. Padidėję pardavimai ir sumažėjusios atsargos sąlygojo, kad atsargų apyvartumo rodiklis nuo 0,65 padidėjo iki 1,3. Gautinų sumų apyvartumas, nepaisant išaugusių gautinų sumų, padidėjo nuo 1,26 iki 1,9. Vidutinis metinis gautinų sumų apyvartumo rodiklis buvo gana aukštas: 56 dienos, tuo tarpu atsargų apyvartumas vidutiniškai siekė tik 111 dienų. EKRA su tiekėjais atsiskaitinėdavo kur kas greičiau, nei dauguma bendrovės pirkėjų. Mokėtinų sumų apyvartumas buvo pats trumpiausias – vidutiniškai 34 dienos. 4. asortimento analizė Veikla planuojama ne tik pagal visą gamybos mastą, bet ir pagal produkcijos asortimentą. Asortimentas (pranc. Assortiment) - ūkio šakos, pramonės įmonių gaminių ar prekybos įmonės turimų prekių sudėtis pagal tipus, rūšis ir proporcijas. Pvz.: "Ekrano" įmonės asortimentas vertinamas pagal kineskopų rūšis. Prekių asortimento analizės tikslas yra priimant sprendimus išsiaiškinti asortimento sudėties ekonominį naudingumą, paruošti informaciją dėl vienos ar kitos prekės gamybos išplėtimo, siaurinimo, atnaujinimo ar pagerinimo. Įmonės gaminių struktūros ir asortimento kitimas daro nemažą įtaką įmonės veiklos finansiniams rezultatams. Todėl, esant dideliam gaminamos produkcijos asortimentui, būtina nagrinėti produkcijos asortimento ir struktūros kitimą ir įtaką kitiems svarbiems kokybiniams įmonės rodikliams. Įmonė, pradėdama ataskaitinį laikotarpį, planuoja ir numato tam tikrą asortimento gaminių gamybą. Dėl atskirų gaminių darbo imlumo bei pelningumo skirtumų gali būti gaunami produkcijos asortimento pokyčiai. Todėl tikslinga skaičiuoti produkcijos asortimento plano įvykdymą. Taip pat svarbu nagrinėti ir asortimento pasikeitimą lyginant su praėjusiais metais. Kontaktai      English Adresas: Elektronikos g. 1, Panevėžys LT-5319 Tel.: (370 5) 506523, faksas: (370 5) 423415 El. paštas: info@ekranas.lt Bendrovė "Ekranas" Naujienos Gaminiai Naujas gaminys Produktų užsakymo forma    Gaminiai   ->  14’’ spalvinis kineskopas Parametro pavadinimas,matavimo vienetas A33EKC02X... 1. Matmuo per įstrižainę 37 cm (14'') 2. Matrica Nėra 3. Elektroninė optikos sistema Coty BPF 4. Katodai Vidutinio kaitimo ir galios 5. Kaitinimo srovė (prie Uh=6,3 V), A 0,63-0,77 6. Uždarymo įtampa (prie Ug2=400 V), V 70-145 7. Uždarymo įtampų santykis   20’’ spalvinis kineskopas Parametro pavadinimas,matavimo vienetas A48EKB02X… 1. Matmuo per įstrižainę 51 cm (20'') 2. Matrica Nėra 3. Elektroninė optikos sistema BPF 4. Katodai Vidutinio kaitimo ir galios 5. Kaitinimo srovė (prie Uh=6,3 V), A 0,63-0,77 6. Uždarymo įtampa (prie Ug2=400 V), V 70-145 7. Uždarymo įtampų santykis   21’’ spalvinis kineskopas su suplokštintu ekranu Parametro pavadinimas,matavimo vienetas A51EKE01X… 1. Matmuo per įstrižainę 54 cm (21'') 2. Matrica Yra 3. Elektroninė optikos sistema QPF 4. Katodai Greito kaitimo, mažos galios 5. Kaitinimo srovė (prie Uh=6,3 V), A 0,27-0,33 6. Uždarymo įtampa (prie Ug2=400 V), V 70-145 7. Uždarymo įtampų santykis

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!