Pilietybė. Atostogos

1. Pilietybės samprata. Pilietybės įgijimas ir netekimas.
1.1. Pilietybės samprata.
Pilietybė tai vienas svarbiausių klausimų, kurį nagrinėja konstitucinė teisė. Pilietybes svarba pasireiškia tuo, kad būtent per ją įsiprasmina ir pati šiuolaikinė valstybė. Pilietybė yra neatskiriamai susijusi su šiuolaikine valstybe, kaip vienas jos esminių elementų, kadangi civilizuotų valstybių pasauliniame kontekste neįmanoma kalbėti apie valstybę neatkreipiant dėmesio į jos piliečius.
Taigi pilietybė yra tas demokratijos garantas, kurio dėka asmenys, turintys piliečio teisinį statusą, įgalinami dalyvauti valstybės valdymo procesuose. Kitaip tariant, pilietybės dėka piliečiai įgyja išskirtinę padėti konkrečios valstybės gyventojų tarpe, kadangi pilietybės turėjimas leidžia naudotis ypatingomis teisėmis bei laisvėmis, numatytomis tos valstybės Konstitucijoje. Taigi pilietybė yra būtina prielaida, kad asmuo turėtų visas Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintas teises ir laisves, kad jo teisėti interesai būtų ginami tiek šalies viduje, tiek už jos ribų.
Kad geriau išsiaiškintume pilietybės sąvoką, reikia detaliau panagrinėti skirtingus jos aspektus, nes teisinėje literatūroje pilietybė suprantama nevienodai.
Visų pirma, pilietybė gali būti traktuoja kaip objektyviai egzistuojantis asmens teisinis ryšys su valstybe. Šiuo požiūriu nagrinėjant pilietybės sąvoką reikia kuo nuodugniau remtis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais pilietybę. Svarbiausias iš jų yra Konstitucija (aukščiausią tesinę galią turintis teisės aktas). Todėl pilietybė suprantama kaip asmens konstitucinio teisinio statuso pirminis elementas, nuolatinis asmens ir valstybės ryšys, kuris neparodo asmens etninės kilmės. Šis ryšys – pasireiškia asmens ir valstybės teisių, abipusių prieigų ir atsakomybės visuma, kuri remiasi žmogaus ir piliečio pagrindinių teisių ir laisvių pripažinimu ir gerbimu.
Hierarchijos prasme po Konstitucijos paminėtini įstatymai, o ypač Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, priimtas 2004 m. gruodžio 19 d., šiuo metu galiojantis su tam tikrais pataisymais. Pilietybės klausimai reguliuojami ir kituose teisės aktuose. Visi minėti teisės aktai turi būti analizuojami sistemiškai, kad galima būtų nustatyti visapusišką pilietybės sampratą.
1. teritorine kilme – šiuo atveju piliečio ir valstybės ryšys pasireiškia tuo, kad asmuo yra gimęs konkrečioje teritorijoje arba iš konkrečios teritorijos tėvų.
2. natūralizacinis stažas – šis požymis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!