Europos Sąjungos pilietybė teisiniu aspektu

• Asmens teisinė padėtis valstybėje priklauso nuo to, kokiai asmenų grupei jis priklauso: piliečiams, užsienio valstybės piliečiams, asmenims be pilietybės, asmenims, turintiems kelias pilietybes, pabėgėliams, priverstinai perkeltiems asmenims ar kitai asmenų grupei. Jų teisinę padėtį reglamentuoja ir tarptautinės, ir nacionalinės teisės normos.
Pilietybės idėja pradėta įgyvendinti nuo 1984 m., kai Fonteblo susirinkusi Europos viršūnių taryba pavedė specialiam komitetui parengti išsamų pranešimą.
• 1985 m. birželio mėn. Milane Europos viršūnių taryba pritarė komiteto parengtam pranešimui ,,Piliečių Europa”, kuriame buvo detaliai išnagrinėtos galimybės įdiegti bendrą pilietybę.
• Asmenys, turintys kelias pilietybes (bipatridai), pagal tarptautinę teisę kiekvienos valstybės yra traktuojami kaip turintys tik jos pilietybę. Tai reiškia, kad toks asmuo turi visas šios valstybės piliečio teises ir pareigas. Kolizijos sprendžiamos diplomatiniu keliu.
Dauguma valstybių stengiasi vengti dvigubos pilietybės, nes toks asmens teisinis statusas sukelia papildomų problemų tiek valstybei, tiek pačiam asmeniui.
• Kai kurios valstybės nustato tam tikrus politinių teisių ribojimus piliečiams, turintiems kelias pilietybes, pvz., pagal Lietuvos Respublikos konstitucijos 56 straipsnio 1 dalį Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei.
• Dažnai nacionaliniuose įstatymuose skiriamos sąvokos: įgimtoji pilietybė (piliečiai pagal kilmę) ir įgytoji pilietybė (natūralizuotieji asmenys ir optantai), pvz., pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78 straipsnio 1 dalį Respublikos Prezidentu gali būti renkamas tik Lietuvos pilietis pagal kilmę. Panašios nuostatos įtvirtintos JAV, Suomijos ir kitų valstybių konstitucijose.
Piliečiai pagal kilmę paprastai negali būti išsiunčiami iš šalies, jiems negali būti atimta pilietybė,
• o natūralizuotų asmenų atžvilgiu tokie veiksmai galimi, pvz., pagal galiojantį Pilietybės įstatymą Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo aktas gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik asmenims, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos ar optavimo būdu.
Pilietybė dažniausiai apibūdinama kaip tam tikras asmens priklausymas valstybei, kaip nuolatinis teisinis ar politinis-teisinis asmens ir valstybės ryšys.
• Pažymėtina, kad nacionaliniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose pilietybės santykius, pilietybės sąvoka paprastai neapibrėžiama. Teisės aktuose pilietybės sąvoką pirmą kartą pateikė Tarptautinis Teisingumo Teismas Nottebomo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!