Europos Sąjungos pilietybės ir nacionalinės pilietybės santykis

ĮVADAS Tradiciškai pilietybė nustato asmens ryšį su valstybe, kuri suteikia jam pilietines teises bei pareigas. Dažniausiai asmuo priklauso vienai valstybei, turi vieną pilietybę, tačiau gyvenant globalioje visuomenėje, plečiantis bendradarbiavimui valstybinime lygmenyje, o ypač susikūrus viršnacionalinei organizacijai, tokiai kaip ES, kurioje šalys narės sutiko perduoti dalį savo suverenių teisių ir pareigų EB kompetencijai, vis dažniau galime pastebėti dvigubos pilietybės atvejų. ES pilietybės sąvoka įvesta Mastrichto sutartimi. Įsigaliojus šiai sutarčiai ES valstybių piliečiai įgijo ES pilietybę de jure. Taip buvo siekiama sustiprinti ES piliečių bendrumo dvasią ir suteikti jiems tam tikrų praktinių teisių ir laisvių, ir tokiu būdu pabrėžiant priklausomybę Europos Bendrijai. Svarbiausia problema kyla dėl pačios europinės pilietybės prieštaravimų, kadangi šių pilietybių suderinimo bei reglamentavimo klausimas nėra plačiai nagrinėjamas mokslinėje literatūroje. Viena vertus, vykstantys integracijos procesai suponuoja politinių teisių įtraukimo poreikį, kurio įgyvendinimas reikalauja bendros pilietybės raidos, būtinybei. Kita vertus, pilietybė yra esminis istorinis elementas, liudijantis asmens ryšį su valstybe ir kartu vienintelis būdas įgyti tam tikras politines, socialines ir kitas teises. Nors galima būtų teigti, kad net dabar norint turėti tam tikrų teisių (pilietinių, politinių, socialinių) ES aplinkoje, būtina sąlyga yra ES pilietybė. Todėl šio darbo tikslas – nustatyti ES pilietybės ir nacionalinės pilietybės tarpusavio santykį. Bandysime išsiaiškinti, ar besiformuojančios europinės teisės papildo, ar pakeičia nacionalines teises. Šiam tikslui pasiekti išsiaiškinsime ES ir nacionalinės pilietybės sampratą, aptarsime ES pilietybę kaip antrąją pilietybę bei jos įtaką nacionalinei pilietybei- tai ir bus šio darbo uždaviniai. Galiausiai suformuluosime išsamias išvadas aptarta tema. PILIETYBĖS SĄVOKA Pilietybės apibrėžimas išlieka diskutuotinas klausimas, todėl vieningo apibrėžimo nėra. Dažniausiai pilietybė suprantama kaip teisinė koncepcija, kaip nuolatinis teisinis ar politinis teisinis asmens ir valstybės ryšys. Atitinkamai pilietybė – tai tam tikrų teisių ir pareigų, kurias prisiima piliečiu tampantis arba norintis tapti žmogus, visuma. Taip pat būtina paminėti, kad pilietybė yra pakankamai naujas institutas, būdingas tik demokratinei valstybei, nes ankstesniais, tokias kaip absoliutizmo laikais valstybės teritorijoje gyvenę žmonės buvo ne piliečiai, bet valdiniai. Kad perprastume pilietybės prasmę dabartiniame pasaulyje, naudinga nustatyti kelis skirtigus termino apibrėžimus. Pirmoji ir tikriauisiai geriausiai žinoma yra užuomazginė pilietybės reikšmė. Ir senovės ir moderniosios respublikos ir demokratijose piliečiu buvo laikomas asmuo, turintis politines teises dalyvauti visuose savivaldos procesuose. Tai apima teisę balsuoti, teisę užimti skiriamą ir renkamą vyriausybinį postą, teisę eiti pareigas įvairiose vertinimo komisijose ir dalyvauti politinėse diskusijose kaip lygiateisiam bendruomenės nariui. Antra, ypač dabartiniame pasaulyje, „pilietybė“ dažniausiai suvokiama kaip išimtinai juridinis statusas. „ Piliečiais laikomi asmenys, pagal įstatymą pripažinti konkrečios, oficialiai nepriklausomos politinės bendruomenės nariais. Dėl to jie įgija tam tikras pagrindines teises į tos bendruomenės valdžios apsaugą. “Apibūdinant pilietybę, išreiškiamas asmens priklausymas valstybei. Todėl ir dauguma autorių pilietybę apibūdina kaip objektyvų nuolatinį asmens teisinį ar politinį ryšį su konkrečia valstybe.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!