Pilietinis kancleris suvienija Vokietiją.
Nuo viduramžių vokiečių žemės priklausė šventajai Vokiečių Tautos Romos imperijai. Tai buvo nevieninga valstybė. Anot amžininko, ją sudarė ,,300 kiemų“ – netvirta atskirų kunigaikščių sąjunga. Todė; Napaleonas Bonapardas nesunkiai užėmė susiskaldančią imperija iki 1806 m. Ją panaikino.
Vokietijos suvienijimo šalininkai tikėjosi, kad, nugalėjus Napaleoną, bus sukurta vieninga valstybė, kurioje vyraus vokiečių kalba ir kultūra. Tačiau Vienos kongrese įsteigta Vokietijos sąjunga, sudaryta iš kelių dešimčių kunigaikštysčių ir keleto laisvųjų miestų, neišpildė jų lūkeščių.
1848 m. Revoliucija Berlyne.
1848 m. Kilus revoliucijai Habsburgų, o vėliau Vokietijos žemėse, atrodė, jog vieningos valstybės idėja bus įgyvendinta. Tačiau revoliucija buvo nuslopinta, grįžo senoji tvarka.
1862 m. Prūsijos karalius kancleriu paskyrė ,, kietos rankos “ politiką Otą fon Bismarką. Js iškėlė sau tikslą bet kokiomis priemonėmis suvienyti Vokietiją. Anot kanclerio ,, vienijimas turi vykti ne kalbomis, ne parlamento sprendimais, o geležimi ir krauju “, Tad Prūsiją imta rengti karui, Šalyje įvesta visuotinė karo prievolė, armija aprūpinta moderniais ginklais. Norėdamas užtikrinti visuomenės ir politikų paramą. O. Fon Bismarkas kartu su Austrija pradėjo karą prieš Daniją dėl jos valdomų vokiškų žemių. Danai sutriuškinti. Užimtas teritorijas abi nugalėtos sutarė valdyti bendrai.
Prūsijos iškilimas ( 2 )
Sėkmė paskatino kanclerį susidoroti su pagrindine Prūsijos varžove – Austrija. Šių valstybių varžymasis jau iki tol buvo viena iš pagrindinių vokiečių tautos vienijimo kliūčių. Prasidėję karo veiksmai baigėsi žaibiškai prūsų pergale. Austrija neteko teisių į atkovotas iš Danijos teritorijos ir pasirašė sutartį, kad atsisako kištis į kitų vokiečių valstybių reikalus.
Snaudžiantis vokietis ir jį supančios priešiškos valstybės.
1 – Austrija, 2 – prancūzija, 3 – Didžioji Britanija, 4 – Rusija.
Imperijos išvakarėse
Tapusi vienvalde lydere Prūsija 1867 m. Įkūrė šiaurės Vokietijos sąjungą. Su pietinėmis vokiečių valstybėmis pasirašyta karinio bendradarbiavimo sutartis. Vienijimas buvo beveik baigtas.
Prancūzija savo pašonėje nenorėjo stipraus kaimyno. Gabus diblomatas O. Fon Bismarkas išprovokavo Prancūziją paskelbti karą Prūsijai. Prancūzai nebuvo pasirengę karui ir pralaimėdavo vieną mūšį po kito. Galiausiai...
Šį darbą sudaro 740 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!