Pilietinės visuomenės veiklos teisinis reglamentavimas

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnyje įtvirtinta: “Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokraitnė respublika”. Demokratinio režimo skelbimas suponuoja tam tikrų laisvių bei teisių pripažinimą. Konstitucijoje įtvirtinta teisė į laisvą informacijos skleidimą ir keitimąsi ja, taip pat rinkimų teisė, minties, sąžinės ir tikėjimo laisvė. Tačiau šiame rašto darbe dėmesys bus skiriamas 35 straipsniui, kuris įtvirtina piliečių teisę laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas1.
LR Konstitucijos preambulėje skelbiamas darnios visuomenės siekimas, tad 35 straipsnyje įtvirtinta nuostata sudaro sąlygas aktyviai pilietinei visuomenei formuotis. Pilietinė visuomenė šiuo atveju suprantama kaip kontrakto tarp valstybės ir piliečių išdava ir demokraitnės valstybės klestėjimo paslaptis. Pilieitnė visuomenės idėja neišvengiamai siejama su viešojo pobudžio nevyriausybinių organizacijų gausa bei aktyvumu.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, mūsų šalis tapo pagrindinių tarptautinių sutarčių, numatančių asociacijos laisvę, dalyvė. Tačiau Lietuvos teisinėje tradicijoje vis dėlto nėra vieningumo, kaip tiksliai apibūdinti pilietinės visuomenės subjektus. Dėl globalinių procesų įtakos keičiasi ir transfornuojasi Lietuvos pilietinė visuomenė, tad natūralu, kad keičiasi ir tobulėja įstatymai, reguliuojantys piliečių vienijimąsi į asociacijas2. Keliant tikslą suvokti šiandieninę visuomeninių organizacijų padėtį Lietuvoje bei 35 straipsnio paisymą realiame gyvenime, svarbu detaliai išnagrinėti nepriklausomybės metais priimtus įstatymus, reglamentuojančius visuomeninių organizacijų veiklą, taip pat šių įstatymų keitimosi procesą.
Norint pasiekti užsibrėžtą darbo tikslą, reikėtų pradėti nuo Lietuvos pilietinės visuomenės apibūdinimo ir jos raiškos galimybių, pereiti prie trečiojo sektoriaus teisinės padėties apžvalgos, vėliau ypatingą dėmesį skirti 1995 m.vasario mėnesį priimtam Visuomeninių Organizacijų Įstatymui, bei jį pakeitusiam 2004 m. sausio mėnesį priimtam Asociacijų Įstatymui. Svarbu atlikti šių dviejų įstatymų palyginimą ir galiausiai padaryti išvadą, kuris jų sudaro palankesnes sąlygas piliečiams vienytis.
Žmonės jungiasi į laisvus visuomeninius susivienijimus savo politiniams, ekonominiams, kultūriniams, socialiniams bei kitiems tikslams siekti. Tokie visuomeniniai susivienijimai yra vienas esminių teisinės valstybės ir demokratijos požymių, o teisinės demokratinės valstybės samprata glaudžiai siejama su pilieitnės visuomenės formavimusi. Pilietinė visuomenė nepriskiriama valstybės aparatui, taip pat ji nėra rinkos ar verslo dalis. Tiksliau būtų apibūdinti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!