Piliečių dalyvavimo valstybės valdyme būdai ir reikšmė

Piliečių dalyvavimas sprendimų priėmimo procese liudija apie visuomenės aktyvumą, piliečių interesų atspindėjimą priimtuose sprendimuose, jų efektyvumą ir reikalingumą, skatina pasitikėjimą valstybės ir savivaldybės institucijomis, formuoja pilietinę atsakomybę, kuri pasireiškia kiekvieno piliečio asmeninio dalyvavimo visuomenės svarbos suvokimu.
Problema: piliečių dalyvavimo būdų visuomeniniuose procesuose neefektyvumas.
Darbo tikslas: išanalizuoti piliečių vaidmenį valstybės valdyme.
Darbo uždaviniai:
• Pateikti valstybės valdymo sampratą;
• Apžvelgti visuomenės dalyvavimo raidą;
• Išsiaiškinti kokiais būdais piliečiai prisidėti prie valstybės valdymo ir nustatyti jų principus bei savybes;
• Supažindinti su užsienio valstybių patirtimi bei jų pasirinktomis priemonėmis leisti piliečiams aktyviai dalyvauti valstybės gyvenime;
• Nustatyti būdus, kurie paskatintų visuomenę būti aktyvia valstybės valdyme.
1. PILIEČIŲ DALYVAVIMO VALSTYBĖS VALDYME ESMĖ
1.1. SAMPRATA
Demokratinėje visuomenėje kiekvienas visuomenės narys turi teisę laisva valia dalyvauti sprendimų priėmimo, politikos formavimo procese ir taip veikti valdžios priimamus sprendimus bei paremti jos vykdomą politiką. Valdžios atstovų pagrindinė funkcija yra atstovauti juos išrinkusiai visuomenei.
Pilietinė visuomenė – tai kolektyvas civilizuotų žmonių, suburtų į valstybę (Lamentovicz, 1998). Svarbiausia pilietinės visuomenės funkcija - būti atsvara valdžios galiai. Tai procesas, kurio metu įvairios visuomenės organizacijos aktyviai dalyvauja užmezgant ryšį su vietos valdžios institucijomis sprendžiant visuomenei rūpimus klausimus. Piliečių dalyvavimo priežastis lemia vietos valdžios institucijų pareigūnų požiūris į visuomenės interesus, jų aktyvumo lygmenį, tarnautojų noras ir gebėjimas bendrauti su piliečiais, skleisti informaciją apie institucijų veiklą.
Piliečių dalyvavimo valdyme būdai skirstomi į grupes:
• Tiesioginius ( rinkimai, apklausos, susirinkimai, peticijos, prašymų pateikimas ir kt.);
• Netiesioginius ( masinės informavimo priemonės, nuomonių apklausos ir kt.).
Taip pat šie būdai yra klasifikuojami:
• Konvencinis dalyvavimas ( rinkimai, rinkimų kampanijos, vieši kontaktai su pareigūnais, veikla bendruomenėje).
• Nekonvencinis dalyvavimas ( mitingai, streikai, piketai ir kt.).
1.2. PILIETINĖS VISUOMENĖS RAIDA
Tiesiogine demokratija – tai valstybės valdymo forma, kai kiekvienas pilietis gali dalyvauti jos valdyme (tam tikrų sprendimų priėmime). Demokratijos pradžia – Senovės Graikija, Atėnai. Šiame mieste sprendžiant valstybei aktualius klausimus, tiesiogiai dalyvaudavo šio miesto piliečiai. Balsuoti galėjo tik laisvieji vyrai, turintys tam tikrą turtą ir Atėnų piliečiai....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!