Ar dabartiniais laikais svarbu išsaugoti gimtąją kalbą? Juolab kad gimtoji kalba – neatskiriama individo tapatybės dalis. Anot sociologo V. Kavolio, tapatybė nuolat kinta, ir su tuo negalima nesutikti – štai garsiausi Lietuvos romantikai išpažino skirtingas tapatybes: A. Mickevičius – valstybinę, A. Baranauskas – konfesinę, Maironis – modernią etninę.Dar XVI a. pirmųjų lietuviškų knygų autorius LDK M. Daukša lenkiškai parašytoje „Postilės“ prakalboje gina gimtąją lietuvių kalbą kaip Dievo duotą, prigimtinę, kurios joks doras lietuvis negalįs atsisakyti.Tačiau, be gimtosios kalbos, anot Renesanso epochos švietėjo, tautą sudaro tėvų žemė ir papročiai.Dabartinė „vaikščiojanti“ po pasaulį Lietuva žiūri į tapatybę įvairiai: vieni emigruoja ir išsaugo gimtąją kalbą, kiti išvykę jos be gailesčio atsisako, treti gyvena ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse.Tačiau, net ir gyvendamas svetur, net ir atsisakęs senelių bei tėvų papročių, žmogus turėtų išsaugoti gimtąją kalbą, nes būtent ji – mąstymo, būdingo konkrečiai tautai ir kultūrai, įrankis.Vadinasi, net ir šiais tautų kraustymosi ir papročių pasikeitimo laikais gimtoji kalba neturėtų būti užmiršta ar nustumta į podukros vietą, nes žmogus be gimtosios kalbos – žmogus be tapatybės.
Kontrreformatas M. Daukša „Postilės“ „Prakalboje į malonųjį skaitytoją“ pasirodo kaip renesanso idėjų skleidėjas.Iki tol žmonių sąmonėje vyravo viduramžių požiūris, jog tautiškumas susijęs su valstybe ar religija.Dabar M. Daukša pasiūlo renesansinės tautos sampratą, kur gimtajai kalbai tenka svarbiausias vaidmuo.Gimtoji kalba turėtų būti valstybinė, ja būtų kalbama visais atvejais, nes būtent kalba labiausiai susieja žmones ir tautą. Norėdamas savo teiginius sustiprinti argumentais, M. Daukša remiasi gamtos dėsniais ir žmogaus prigimtimi.Kadangi pasaulis suvokiamas kaip Dievo tvarka, tai tiek gamta, tiek pats žmogus suprantamas kaip dieviško plano dalys.Suardyti harmoningo plano dalis – tolygu užtemdyti saulę danguje, sunaikinti pasaulio tvarką.Taigi vienoje pirmųjų lietuviškų knygų LDK M. Daukša smerkia nutautėjusius, dievišką tvarką ardančius ir valstybės gyvenimui pavojų keliančius lietuvius.
Pažinimo svarba literatūroje – vienas reikšmingiausių žmogaus egzistenciją apibūdinančių klausimų.Kokybės atžvilgiu kitokią būtį siūlo Martynas Mažvydas,...
Šį darbą sudaro 4458 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!