Samprotavimo pastraipų kūrimas ir komponavimas

• Kad neatsirastų minties šuolių tarp pastraipų, turite jas sieti tarpusavyje.
• Pastraipos pabaigoje, darydami išvadą, turite užsiminti, apie ką kalbėsite kitoje pastraipoje.
▪ 1. Mama dramblienė – pastraipa stipri, bet ne stipriausia.
▪ 2. Vaikas drambliukas – argumentavimo požiūriu silpniausia pastraipa.
▪ 3. Tėvas dramblys – stipriausia pastraipa, svariausi argumentai.
• Pradėdami dėstymą nuo svariausių argumentų, pabaigoje galite pritrūkti kvapo. O vertintojas jau bus primiršęs apie jūsų pirmos pastraipos “stiprybę”.
• Darydami atvirkščiai – pradėdami nuo silpniausių argumentų – rizikuojate sudaryti nekokį įspūdį. Pabaiga gali nebeišgelbėti.
Kam skirtas juodraštis?
• Juodraštyje galite koreguoti ne tik klaidas, bet ir pastraipų išdėstymą.
• Jūsų juodraščiai netikrinami, tad jame galite braižytis schemas, apskritai dėstymą rašyti atskirais “gabalais”.
• Perrašinėdami į švarraštį dėstymo pastraipas galite įvairiai dėlioti, keisti vietomis.
• Tik įsitikinkite, ar išlieka sąsajos tarp pastraipų.
Pastraipos struktūra
• Egzistuoja įvairūs pastraipų modeliai, tačiau jeigu kyla problemų su teksto struktūra, darote minties šuolių, pastraipą komponuokite tradiciškai.
Pastraipos struktūra
• Tezė (pagrindinis teiginys) →
• argumentai (teiginio įrodymai) →
• sakinys tiltas (jungiantis argumentą su pavyzdžiu) →
• argumentų parėmimas pavyzdžiais (kultūrinė ar socialinė patirtis) →
• išvada (dalinis apibendrinimas)
Pastraipos pradžia
• Nebūtina pastraipos pradėti nuo tezės, ji gali išryškėti ir pastraipos vidury, bet įvardijus tezę pastraipos pradžioje bus patiems paprasčiau suvokti, ką reikia pagrįsti.
• Prieš užrašydami teiginį pažiūrėkite, apie ką kalbėjote prieš tai buvusios pastraipos pabaigoje.
Pratybos
• Sugalvokite pirmą pirmos pastraipos sakinį – tezę (pagrindinį teiginį).
• Tema ir įžanga jums jau pažįstama (kita skaidrė)
Mūsų dienomis lietuviams nepaprastai svarbu išsaugoti tautinę tapatybę
• Pasaulyje gyvena daug žmonių, priklausančių skirtingoms tautoms. Kiekvienos tautos atstovai turi savitą kultūrą, pasaulėžiūrą, įsitikinimus, jiems būdinga skirtinga tautinė tapatybė. Tautinė tapatybė – žmogaus suvokimas, kad jis priklauso tam tikrai tautai, su kitais tautos atstovais gali kalbėti ta pačia gimtąja kalba, tęsti ir puoselėti iš protėvių perimtas tradicijas, gilintis į savo tautos istoriją, kurti unikalią, tik tai tautai būdingą kultūrą. Unikali, gilias tradicijas turinti kultūra būdinga ir lietuvių tautai. Lietuviai – maža...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!