Samprotavimo ir literatūrinio rašinio panašumai ir skirtumai

• Turi būti PROBLEMINIS.
• Problema – tai uždavinys, kurį reikia išspręsti arba bent apsvarstyti. Problemos sprendimas rodo jaunuolio brandą.
• Lyginti literatūrinę patirtį su dabarties aktualijomis.
• Svarstyti, išreikšti požiūrį į aktualius šiuolaikinės asmenybės ir visuomenės gyvenimo klausimus. Samprotauti apie gyvenimo keliamas pilietines, egzistencines problemas.
• Išreikšti vertybes, moralines nuostatas.
• Pagrįsti savo požiūrį kultūrine ir socialine patirtimi, atskleisti kultūros istorijos, literatūros ir meno pasaulio pažinimą (savo teiginius pagrįsti, įrodyti literatūrine, kultūrine patirtimi).
STILIUS: publicistinis (kalba dalykiška ir vaizdinga).
KONTEKSTAI (didesnė konteksto pasirinkimo laisvė):
• kultūrinis istorinis,
• biografinis rašytojo ar kt. žymios asmenybės,
• teminis kūrinio kontekstas,
• rašytojo kūrybos kontekstas ir kt.
Kontekstas tinkamas tada, kai atskleidžia problemą, plėtoja temą, kūrinį, nėra nereikalingos informacijos.
• Nebūtinai turi būti probleminis.
• Analizuoti kūrinius, ieškoti prasmės (neužtenka tik paminėti kūrinį, reikia jį išsamiai analizuoti, atskleisti esmines reikšmes).
• Vengti asmeniškumo (asmeninį požiūrį mokinys parodo vertindamas ne moralės problemas, o konkrečius kūrinius).
• Ką norėta pasakyti šituo aspektu apie kūrinį?
• Atskleisti kūrinių tarpusavio sąsajas (privalomo autoriaus kūriniui tinkamai parinktas kito autoriaus kūrinys).
• Kūrinius galima:
• lyginti (aptarti panašumus ir skirtumus),
• gretinti,
• priešinti,
• vieno mintis pratęsti kito mintimis ir pan.
STILIUS: mokslo populiarusis (kalba dalykiška, vartojamos sąvokos).
KONTEKSTAI:
• kultūrinis istorinis,
• biografinis rašytojo,
• rašytojo kūrybos kontekstas ir kt.
ĮŽANGA:
• pristatyti temą (paaiškinti sąvokas, aptarti situaciją),
• iškelti problemą (aprašyti svarstomą klausimą, įrodyti, jog tai iš tikrųjų problema, kodėl svarbu ją spręsti, įvesti į deramą kultūrinį kontekstą),
• numatyti jos svarstymo ar sprendimo kryptis (aspektus),
• suformuluoti pagrindinę mintį (nors ji gali būti ir rašinio pabaigoje).
Pavojus: neminėti autorių ir kūrinių.
ĮŽANGA:
• pristatyti temą (jei reikia, paaiškinti sąvokas),
• iškelti problemą,
• suformuluoti pagrindinę mintį, kuri bus įrodyta dėstyme,
• nurodyti autorius ir kūrinius, kurie bus analizuojami,
•...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!