Pasaulinis ūkis

Pastaraisiais dešimtmečiais regionų iškilimą vis labiau įtakoja kitas lygiagrečiai su valdžios decentralizavimu vykstantis procesas – tai ekonominė globalizacija. Globalizacijos katalizatorius ėmė veikti maždaug prieš 30 metų. Per keletą pastarųjų dešimtmečių pasaulinis ūkis vystėsi taip, kad dabar jis tarptautiniu mastu apima ir jungia praktiškai visas visuomenės gyvenimo sferas, taip pat ir politinę bei geografinę. Žiūrint iš ekonominės pusės, globalizacija pasireiškia transnacionalinių korporacijų augimu, kapitalo ir darbo jėgos mobilumo didėjimu, didėjančia aukštų technologijų pramonės įtaka, bei stiprėjančiu inovacijų ir žinių vaidmeniu. Iš politinės pusės, visuomenės globalizaciją rodo jau minėta valdžios decentralizacija, mažėjanti nacionalinės valstybės įtaka, nevyriausybinių organizacijų bei tarptautinių vyriausybinių organizacijų skaičiaus augimas. Šios politinės tendencijos turi įtakos regionų formavimuisi, kuriame, iš vienos pusės, pasireiškia valdymo perdavimas regionų ir miestų lygmeniui, iš kitos pusės – jo perdavimas viršnacionalinėms institucijoms, tokioms kaip Europos Sąjunga.
Pasaulinis ūkis - tai nacionalinių ūkių ir integracinių grupuočių visu­ma, susijusi tarpusavyje rinkos santykiais ir priklausantys vieni nuo kitų.
1.1 Tarptautinė konkurencija ir bendradarbiavimas. Galių centrai.
Atskirų šalių ekonomikos raida, tarpusavio ryšiai ir prieštaravimai, pa­saulinio ūkio konjunktūra daro vienokią ar kitokią įtaką pasaulinio ūkio sub­jektams. Žaliavų, energetikos, maisto produktų problemų paaštrėjimas, pa­sauliniai žaliavų ir pramonės gaminių kainų svyravimai, techninių charakte­ristikų pakitimai ir produkcijos kokybės gerėjimas, krizės valiutinėje-finansinėje sferoje, ekologinių problemų paaštrėjimas ir kt. - visa tai daro dides­nę ar mažesnę, bet visuomet juntamą įtaką kiekvienam nacionaliniam ūkiui, kiekvienai integracinei grupuotei.
Naftos krizė XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje užbaigė stabilią eko­nomikos vystymosi erą pokario laikotarpiu. Šią erą buvo galima charakteri­zuoti žemu infliacijos ir bedarbystės lygiu, palyginti aukštais ekonomikos augimo tempais, stabilia valiutos sistema ir reliatyviai žemais vystymosi kaštais (energija, žaliavos), žemu nacionalinių ūkių internacionalizacijos lygiu, atskirų pramonės šakų likvidacija. Po naftos krizės ir iki šios dienos, negalime kalbėti apie stabilias ekonomikos vystymosi sąlygas atskirose ša­lyse ir regionuose.
Pakitimai pasauliniame ūkyje vyksta kartais labai kardinaliai ir sukelia socialines, ekonomines ir politines problemas. Pavyzdžiui, kai kurių įmonių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!